Reaguodama į klientų poreikius, nekilnojamojo turto agentūra „Capital“ pateikia platų matavimo paslaugų spektrą. O dėl kokių priežasčių dažniausiai kreipiamasi į matininkus ir kokias problemas jie gali padėti išspręsti? Apie matininkų paslaugų ypatumus, situacijas ir problemas, su kuriomis susidūrus paprastai nepavyksta išsiversti be matininkų pagalbos, pasakoja minėtos nekilnojamojo turto agentūros verslo plėtros vadovė Ala Minina.
Ką galima statyti sklype?
Pasak A. Mininos, daug užklausų susiję su statybos leidimais. Prieš perkant sklypą, dažnai iškyla klausimas, kokio dydžio namą būtų galima jame pastatyti be leidimo statybai. Tad šiandien rajonuose (ne miesto teritorijoje) leidimas nereikalingas gyvenamajam namui ar ūkiniam pastatui, kurio vidinis plotas yra ne daugiau nei 80 m2, statyti. Mieste galimas vidinis plotas be leidimo ūkiniam pastatui yra iki 50 m2. Mieste esančiose oficialiose sodo bendrijose gyvenamojo namo vidinis plotas gali būti iki 80 m2. Jis gali būti su rūsiu, kuris į pagrindinį plotą įtraukiamas nebus. Galimas priestatas – garažas.
Kitas neretai nuskambantis klausimas susijęs su tuo, ką apskritai galima statyti savo sklype. A. Minina tokiais atvejais rekomenduoja įvertinti visus dokumentus, atsižvelgti į sklypo ypatumus, jo paskirtį ir apribojimus. Kitaip tariant, reikia aiškiai žinoti, ką norima sklype statyti.
Kaip spręsti atstumo nuo gretimo sklypo problemą?
Jau projektuodami namą, brangius sklypus mieste įsigiję žmonės dažnai susiduria su 3 metrų atstumo nuo gretimo sklypo problema. Šį atstumą statant namą išlaikyti būtina. Tačiau, kaip pabrėžia A. Minina, egzistuoja ir išimtis: jei gerai sutariama su kaimynu, jis gali parašyti laisvos formos sutikimą, kuriame patvirtina, kad leidžia kaimynui registruoti namą arčiau nei 3 metrai nuo savo sklypo ribos. Jeigu sklypas ribojasi su keliais ar valstybine žeme, tokį sutikimą išduoti turi Nacionalinės žemės tarnybos specialistai arba savivaldybės atstovai.
Neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės į matininkus kreipiasi dėl padalijimo tarp bendrasavininkų. Būna, kad bendrasavininkai nesutaria dėl norimos sklypo dalies. Tačiau, rengiant padalijimo projektą, visi bendrasavininkai turi sutikti su šio projekto sprendimais. Mažiausias mieste suformuotas sklypas gali būti 4 arų ploto, rajone – 10 arba 15 arų ploto, priklausomai nuo to, į kokią zoną jis patenka.
Paskirties keitimo ypatumai
Dar vienas dažnai pasitaikantis klausimas – ar galima pakeisti namo paskirtį iš sodo namelio į gyvenamąjį namą. A. Minina aiškina, kad tai yra įmanoma, tačiau tokiu atveju atliekamas paskirties keitimo projektas. Šis procesas gali užtrukti iki pusės metų. Pasak specialistės, reikėtų apsvarstyti, ar toks paskirties pakeitimo projektas reikalingas, mat šiuo metu gyvenamąją vietą ir gauti adresą galima deklaruoti ir sodo paskirties name. Tiesa, tikėtina, kad, nutarus parduoti sodo paskirties namą, jis bus įvertintas mažesne suma nei gyvenamosios paskirties namas.
Žemės sklypus turintys žmonės taip pat dažnai teiraujasi, ar galima žemės ūkio paskirties sklypą pakeisti į namų valdą. Norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar konkrečioje vietovėje apskritai įmanomas paskirties keitimas. Tą padaryti galima susipažinus su vietovės bendruoju planu, kuriame tiksliai nustatytos žemės sklypų paskirties zonos. Žemės sklypo paskirties keitimo procedūra pradedama sklypo dokumentus pateikiant konkrečios savivaldybės administracijai.
Matininkų prisireikia ir butuose
A. Minina pastebi, kad neretai pasitaiko situacija, kai butus pardavinėjantys žmonės po remonto neatlieka kadastrinių matavimų patikslinimo. Tai daro įtaką būsto baigtumo klausimui, mat būsto senesnės statybos name baigtumas turi būti 100 proc. Tad tokiu atveju taip pat reikalinga matininkų pagalba – atliekami matavimai ir prijungiama nauja kadastrinių matavimų byla.
Senos statybos namuose kartais pasitaiko toks variantas: įstiklintas balkonas tampa gyvenamojo būsto dalimi. Tokiu būdu padidėja gyvenamasis plotas. Tada irgi prireikia matininkų pagalbos – norima įregistruoti didesnį plotą ir atlikti kadastrinių matavimų pakeitimus. Nuo 2009 m. balkono įstiklinimas laikomas namo rekonstrukcija, nes keičiasi namo fasadas. Rekonstrukcijos projektas yra vienas iš sudėtingiausių, jam reikalingi viso namo gyventojų parašai, tokio projekto kaina taip pat nėra maža. Tačiau jei balkonas buvo įstiklintas iki 2009 m., tai galima laikyti paprastu remontu.
Apžvelgus problemas, su kuriais susidūrus sunku išsiversti be matininkų, tampa aišku: profesionalūs matininkai reiškia, kad su konkrečia problema bus susidorota šiai dar nespėjus virsti tikru galvos skausmu. Tad jei iškyla kažkuris iš A. Mininos paminėtų klausimų, galima nedvejoti: kvalifikuotą pagalbą tikrai suteiks matininkai. Pasitelkus juos, problema išsispręs žymiai sklandžiau ir greičiau, užtikrina A. Minina.
