IKEA tyrimas „Gyvenimas namuose“ parodė, kad laikas sau yra vienas esminių poreikių namuose, tačiau kone trečdalis Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad šio poreikio nepatenkina. Nuo to daugiausia kenčia tėvai, auginantys mažamečius vaikus, bei kitais asmenimis namuose besirūpinantys žmonės. Net kas antras jų įvardija, kad esminis barjeras laikui sau yra pareiga rūpintis kitais.
„Jeigu tenka rūpintis artimaisiais – vaikais, senais ar sergančiais tėvais, partneriu – net tokia privati erdvė kaip namai tampa nebe poilsio, o dar viena darbo vieta. Kitais besirūpinantys žmonės nėra linkę savęs laikyti prioritetu ir neretai toleruoja, jeigu artimieji pertraukinėja jų asmenines veiklas. Tačiau tyrimas rodo, kad laiko sau trūkumas turi įtakos blogai savijautai – kas antras patiria nerimą ar susierzinimą“, - Lietuvos situaciją komentuoja psichologas P. Rakštikas.
Jis teigia, kad užsitęsus tokiai būsenai, rizikuojama psichologinėmis problemomis. Mat nuolat būdami kitų apsuptyje, mes neįsiklausome į save.
„Jei aplinkiniai mus supa naktį ir tik prabudus, visą darbo dieną ir vakare – gali atsirasti pojūtis, kad nejaučiame savęs, savo poreikių. Ilgainiui, pradeda nebedžiuginti tai, kas džiugino anksčiau. Jei tai tęsiasi diena iš dienos, prarandamas paprastas džiaugsmas gyventi arba dar blogiau – gali kilti rimtesnių psichologinių problemų“, – įspėja psichologas.
Daugiau būti ir mažiau daryti
Atliktas tyrimas rodo, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) mažais vaikais besirūpinančių tėvų nedrįsta paprašyti artimųjų laiko sau. Mūsų šalyje gajus įsitikinimas (19 proc.), kad taip galime įžeisti kitus. Tačiau nuomonę, kad rūpindamiesi savimi elgiamės egoistiškai, specialistas vadina klaidinga ir net absurdiška.
„Kitais pasirūpinti galime tik tuomet, kai gerai jaučiamės patys. Tik tada pasiūlysime jiems geriausią savęs versiją, o ne tą, kuri liko po nesibaigiančių darbų“, – teigia P. Rakštikas.
Jis ragina tėvus daugiau būti ir mažiau daryti, o laikas sau, anot jo, nėra prabanga, tai – būtinybė tiek gerai psichinei, tiek fizinei savijautai.
„Visiems žmonėms yra būtinas privatumas, kaip būdas atgauti psichologinę pusiausvyrą, aiškiau suvokti savo poreikius ir patyrimus ar paprasčiausiai nurimti gyvenimo sūkuryje. Dažnas daro klaidą laiku sau laikydamas tokį metą, kuris lieka atlikus visus kitus būtinus darbus. Mes juk žinome, kad darbai niekada nesibaigia, ypač besirūpinant mažais vaikais“, – sako psichologas.
Privačią erdvę namuose galima susikurti
Buitiniais rūpesčiais užsivertusiems tėvams, specialistas pataria privatų laiką planuoti kaip bet kokią kitą veiklą, o apie savo planus informuoti aplinkinius. Be to, jis įsitikinęs, kad ypatingų galimybių tam nereikia – privačia erdve tapti gali ir kampelis bendrame kambaryje.
„Pasimatymas su savimi gali būti tiesiog pusvalandis, netrukdomai praleistas kambaryje, mėgstamos muzikos pasiklausymas putų vonioje ar tylus pasėdėjimas stebint besikūrenantį židinį. Tai reiškia, kad šeimoje reikėtų susitarti ir gerbti tą laiką, kai jos narys yra konkrečioje vietoje ar užsiima konkrečia veikla. Pavyzdžiui, įsivardijant, kad skaitant, klausant muzikos su ausinėmis, sportuojant, medituojant, rašant šeimos nariui nebus trukdoma. Lygiai taip pat galima apsibrėžti laiką, kai konkreti valanda vakare yra kiekvieno laikas sau“, – sprendimus vardina P. Rakštikas.
Pasak jo, idealios formulės, kiek tokio privataus laiko sau reikėtų skirti, nėra, svarbiausia čia – reguliarumas. „Laiko sau paieškos iš pradžių turėtų būti valinga ir sąmoninga veikla. Kitu atveju, neplanuojant savo privataus laiko, jis dings rūpesčių jūroje ar atiteks garsiausiai to reikalaujantiems šeimos nariams. Kad ir pusvalandis tik sau kasdien jau darys teigiamą įtaką“, - pataria specialistas.
Privatumo kampeliai namuose
Interjero dizainerių vadovė Eglė Čyvė pritaria psichologui pabrėždama, kad namuose privati erdvė gali būti sukurta bet kur – nuo vonios kambario iki virtuvės.
„Privačia zona bendroje patalpoje gali tapti skaitymo zona su foteliu ir geru apšvietimu, o reguliuojamo aukščio stalas su patogia kėde ir rašomojo stalo sienele prireikus pavirs mini dirbtuvėmis“, - sako interjero dizainerė.
Anot jos, modulinė sofa taip pat gali prisitaikyti prie skirtingų šeimos poreikių. Laukiant svečių tereikia sujungti visas dalis į vieną L ar U formos sofą, kur bus patogu bendrauti. Jiems išėjus šias dalis galima padalinti į kelis mažesnius derinius, kad kiekvienas šeimos narys turėtų savo erdvę. Skirtingas zonas kambaryje atskirti padės užuolaidos ir laisvai statomi baldai.
„Vonios kambarys taip pat yra viena iš tų namų vietų, kurioje galite skirti laiko sau – net jei kažkas jau trepsi prie durų. Minkštas rankšluostis, knyga, stumdomas vėžimėlis ant kurio garuoja atpalaiduojanti arbata ir žvakės – padės susikurti jaukią, uždarą oazę ir atsipalaiduoti po sunkios dienos ar ilgos darbo savaitės. Tad raskite papildomą pusvalandį įtemptoje dienotvarkėje ir praneškite namiškiams, kad kurį laiką jūsų neieškotų“, – idėja dalinasi E. Čyvė.
