Vokietijos gyventojas vidutiniškai suvartodavo 3900 l vandens per parą (1426 m³ per metus), o Ispanijos vartotojui tekdavo 6700 litrų vandens per parą (2461 m³ per metus). Vidutinio Danijos vartotojo pėdsakas buvo 4500 litrų per parą (1635 m³ per metus), o Lenkijoje šis skaičius siekė 3800 litrų per parą (1405 m³ per metus).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad mūsų vartojimo pobūdis ir apimtis turi tiesioginę įtaką mūsų vandens pėdsakui. Pavyzdžiui, daug kavos geriančio ir reguliariai mėsą valgančio asmens vandens pėdsakas bus daug didesnis nei vegetaro, geriančio vandenį iš čiaupo.

Tai taip pat svarbu siekiant suprasti vidaus ir išorės vandens pėdsakų skirtumą. Nuo užsienio vandens išteklių labai priklausančių šalių pagrindinis vartojimo ir taršos poveikis jaučiamas kitoje valstybėje, vadinasi, šalis, tiekianti vandenį, patiria tiesioginį poveikį. Tai dažnas atvejis Europoje. Iš tiesų kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Italija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Olandija, palieka vandens pėdsaką kitose valstybėse, sudarantį 60–95 proc. viso jų pačių vandens pėdsako.

Pasinaudokite „Water Footprint Network“ skaičiuokle ir apskaičiuokite asmeninį vandens pėdsaką.