Rekomendacijos nusprendusiems statytis šiaudinį namą

Frazė „šiaudinis namas“ šiais laikais, kuomet daug dėmesio skiriama ekologijai, skamba vis dažniau. Tradiciškai susiformavęs įspūdis, jog šiaudinis namas nėra patogus gyventi. Tačiau sąmonėje esančios nuostatos gali skirtis nuo šiandien egzistuojančių technologinių galimybių. Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, itin sparčiai daugėja šiaudinių naujoviškos statybos namų.

Šiaudinių namų tipai

Egzistuoja trys šiaudinių namų tipai. Pirmasis, vadinamasis Nebraskos tipas, pavadinimą gavęs nuo JAV valstijos, kurioje XIX a. pradėti statyti namai iš presuotų šiaudų. Tokių namų konstrukcija yra gana paprasta. Šiaudų ryšuliai dedami vienas ant kito, po to aptinkuojami moliu. Konstrukcija sutvirtinama mediniais pagaliais. Nors toks statybos tipas praktikuojamas ir šiandien, tačiau šiuos namus dažniausiai statosi žmonės, turintys savitą požiūrį į ekologiją, daugiausia laiko praleidžiantys gamtoje, senųjų technologijų entuziastai. Tokiu būdu pastatyti namai paprastai būna ne itin didelio gyvenamojo ploto. Šiuo metodu galima statyti ūkinės paskirties pastatus.

Antroji, šiuo metu labiausiai paplitusi konstrukcija yra karkasiniai šiaudiniai namai. Statant tokio tipo namą, pradiniai etapai yra tokie patys, kaip ir bet kurio karkasinio namo – išliejami pamatai, tuomet statomas medinis karkasas. Šiaudai šiuo atveju naudojami išorinių sienų statybai. Vietoje įvairių šilumos izoliacinių medžiagų, šio tipo namuose naudojami presuoti šiaudai. Tokios sienos išorė tinkuojama kalkių tinku, o vidus – molio tinku. Šie šiaudiniai karkasiniai namai yra populiarūs Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje.

Naujausias statybos būdas  šiaudiniai skydiniai namai. Jie statomi iš gamykloje į medinę konstrukciją įrėmintų šiaudų, kurie šiuo atveju atlieka izoliacinės medžiagos funkciją.

Statyba: šiaudiniai karkasiniai ir šiaudiniai skydiniai namai

Šiaudiniai karkasiniai namai. Šio tipo namuose suspausti šiaudų ryšuliai iš medinio karkaso pastatytose sienose naudojami kaip šilumos izoliacinė medžiaga. Šiaudų ryšulių išmatavimai gali būti skirtingi, priklausomai nuo tiekėjo, todėl būtina pasirinkti projektui tinkamus ryšulius. Reikėtų atkreipti dėmesį į medžiagos kokybę – tai padės išvengti rimtų problemų ateityje. Šiaudų drėgnumas turėtų neviršyti 20 %. Šiaudų ryšuliai gali būti montuojami tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Šie ryšuliai įspraudžiami tarp medinių karkasinių konstrukcijų. Atsižvelgiant į tai, kad šiaudai jokiu būdu negali sušlapti, neretai tokioje statyboje pirmiausiai uždengiamas stogas ir tik po to užbaigiamos sienos.

Karkasinio namo sienos storis paprastai būna nuo 60-80 cm, tiesa, skirtingai nuo įprastų karkasinių namų, šiaudų sluoksnis atlieka net kelias kitų izoliacinių medžiagų funkcijas. Šio sienos storio pakanka šiltoms sienoms įrengti. Dėl šios priežasties naudojamų izoliacinių medžiagų įvairovė sumažėja – namas iš vidaus tinkuojamas tinku, o iš išorės apkalamas medinio plaušo plokšte bei taip pat tinkuojamas, tarkime, moliu ar kalkių tinku. Tokių medžiagų kaip polietileno plėvelė naudoti nereikia, siekiant nesuardyti natūralaus drėgmės ir oro cirkuliavimo.

Šiaudiniai skydiniai namai. Tai naujausias šiaudinių namų statybos būdas, kurio išradėjai ir autoriai yra lietuviai. Šios statybos atveju, gamykloje yra pagaminami medinio rėmo skydai, į kuriuos supresuojami šiaudai. Atrinkus ir patikrinus šiaudų drėgnumą, jie į skydo konstrukciją suspaudžiami 100 kg/m3 tankiu. Surenkant namo sienas, skydai varžtais tvirtinami prie pamato bei tarpusavyje. Šis darbas paprastai atliekamas per vieną dieną. Šie skydai yra nešančioji konstrukcija. Vidinės, apkrovų nenešančios sienos, statomos iš kitų medžiagų – plytų, blokelių, medinio karkaso. Sumontavus skydus, šie laikinai uždengiami plėvele – labai svarbu, kad šiaudų nesulytų, nes drėgmė kenkia jų savybėms. Kai uždengiamas stogas, plėvelė nuimama, iš vidaus siena tinkuojama moliu, o iš išorės pritvirtinama medžio plaušo plokštė. Tuomet galima tinkuoti fasadą, tačiau tik specialiais tinkais, kurie praleistų garą, kvėpuotų.

Šiaudinių namų savybės

Statant šiaudinius namus, svarbu parinkti tokias medžiagas, kad pastatytoje sienoje nesikondensuotų drėgmė. Tarp supresuotų šiaudų yra mikrotarpų, kuriais juda garas. Iš netinkamų medžiagų įrengus kitus sienos sluoksnius, gali atsirasti didesnė garo kondensacija, kas mažintų šiaudų sienų šiluminės varžos savybes. Be abejo, tai labai ilgas procesas – natūraliai sienoje nesusikaups tiek garo, kiek būtų, tarkime, tiesiogiai liejant vandenį ant šiaudinės konstrukcijos. Taip pat tokie namai pasižymi gera garso izoliacija – tai reiškia mažiau išlaidų papildomoms priemonėms šiai problemai spręsti.

Šiaudai, kaip šilumos izoliacinė medžiaga sulaiko karštį iš lauko, šie namai yra vėsūs vasarą ir šilti žiemą. Šiaudų kaip izoliacinės medžiagos šilumos postūmio koeficientas yra aukštas. Laikotarpis, per kurį siena įšyla, perkaista ir tik tada atiduoda šilumą į vidų, yra 12-14 valandų. Kadangi saulė į vieną tašką tiek laiko nešviečia, karštą vasaros dieną lauke gali būti 30 laipsnių, tuo tarpu viduje laikysis apie 20 laipsnių temperatūra.

Šiauduose nesiveisia aktoparazitai, tokie kaip skruzdėlės ar kiti vabzdžiai, kadangi ši medžiaga turi natūralaus antiseptiko. Ūkyje naudojami šiaudai siejasi su įvairių graužikų, tarkime, pelių gyvenamąja terpe, tačiau šiuolaikiniai konstrukciniai sprendimai apsaugo ir nuo šios grėsmės. Graužikai gyvena tose vietose, kuriose gali įsikurti - jeigu gali įlįsti į sieną, išdraskyti vatą, graužikas ten apsigyvens. Šiaudai namo sienoje yra supresuoti labai dideliu tankiu (apie 100 kg/m3), dėlto graužikas sienoje guolio neįsirengs. Tam, kad sumažintų spaudimą, jis turėtų atsikratyti maždaug trečdaliu šiaudų kiekio, kas mažam gyvūnui yra neįveikiama užduotis.

Nors šiaudai iš esmės yra degi medžiaga, tačiau sienų konstrukcijos leidžia šių problemų išvengti.
Šiaudiniame name sienos yra uždengiamos nedegiomis medžiagomis, tarkime, moliu. Fasadinė plaušo plokštė ar kalkių tinkas taip pat yra nedegūs. Grynų šiaudų sieną nuo užsidegimo saugo supresavimas. Jei šiaudai suspausti, tarkime, 100 kg į kubinį metrą tankyje, nudega tik atplaišos, kadangi viduje oro kiekis yra per mažas, kad medžiaga įsidegtų. Medžiagai įsidegti reikalingas apie 17 % oro kiekis, o 100 kg/m3 tankio sienoje oro yra nuo 5 - 7 %.

Turbūt vienas aktualiausių klausimų – ilgaamžiškumas. Tai daugiausia priklauso ne nuo pasirinktų medžiagų, o nuo tinkamos statybos ir eksploatacijos. Kokybiškai pastatytų šiaudinių namų konstrukcija yra tvirta, todėl tokie namai gali stovėti tiek, kiek bet kokie kiti gyvenamieji pastatai, jei name yra nepažeistos stogo konstrukcijos. Tokiu atveju bet kurio tipo namai gali pradėti griūti, kadangi užšalęs vanduo plečiasi, laužo ir gadina sienas, pažeidžia statybines medžiagas.

Viena iš svarbiausių savybių, išskiriančių šiuos namus iš kitų tipo namų yra jų ekologiškumas. Statant naudojamos natūralios medžiagos, naudojami atsinaujinantys ištekliai. Siekiant pabrėžti namo statybos rūšį, žmonės statantys tokio tipo namus kartais namo viduje specialiai palieka nedidelius nenutinkuotus šiaudų sienos fragmentus, taip pat molį, kuriuo tinkuojamos sienos sumaišo su šiaudais. Taip išgaunama neįprasta sienos faktūra.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis