Vyriškas interjeras: logiška, lakoniška ir prasminga
Projektuodamas nedidelį, vos 59 m2 ploto butą, įrengtą Vilniaus senamiestyje pastatytame naujos statybos name, interjero dizaineris Rimantas Špokas pirmiausia išklausė buto šeimininko – čia įsikūrusio jauno vilniečio – pageidavimų: interjeras turėjo būti modernus, lakoniškas, neperkrautas daiktais ir atspindintis šeimininko gyvenimo būdą.
„Vyriška, logiška, lakoniška, net šiek tiek asketiška, bet kartu jauku, ramu ir stilinga“, – taip šio buto interjerą pristato dizaineris ir priduria, kad svarbiausias čia – dviratis, lyg atsitiktinai pastatytas ant miesto grindinio ir atremtas į grafičiais išpieštą pastato sieną...
Kadangi buto šeimininkas domisi dviračiais ir jų turi net keletą, reikėjo sugalvoti, kur juos sudėti. Tiesa, tam buvo numatytas sandėliukas, tačiau dizaineriui norėjosi neeilinio sprendimo, ir jis sumanė vieną dviratį eksponuoti ant sienos kaip interjero akcentą. Buvo svarstoma daug variantų, bet galutinai pasirinkta miesto grindinio, gatvės tema. Taip atsirado siena su miesto motyvu.
Nuotraukos – Agnės Klimavičiūtės. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės.
Modernios klasikos kontrastai
Atnaujintame sostinės senamiesčio namo bute architektė Dovilė Martinaitytė susiejo interjerą su išskirtine namo aplinka, pritaikė sumodernintos klasikinės stilistikos elementų, o erdvę dekoravo šiuolaikines dizaino tendencijas atspindinčiomis spalvomis.
Architektė pakoregavo funkcinių zonų išdėstymą: virtuvė iš bendrojo kambario buvo perkelta į buvusio vonios kambario vietą, padidintas šeimininkų vonios kambarys, dvivėrėmis durimis atskirta privačioji zona, o pagrindinėje kone taisyklingo kvadrato erdvėje suformuotas baltai dekoruotas bendrasis kambarys su svetainės ir valgomojo zonomis, kurioms išskirtinumo suteikė nedidelio nuolydžio lubose sumontuoti stoglangiai.
Šviesų miegamojo koloritą architektė paįvairino sodriu vyšniniu atspalviu, derančiu prie švelnaus pilko kolorito lovos galvūgalio ir pabrėžiančiu šioje zonoje kuriamą jaukumo ir intymumo pojūtį. Jį sustiprina ir nestandartinė kambario erdvė su stogo nuolydžiu ir stoglangiais.
Iš miegamojo galima patekti tiesiai į palyginti didelį, pilkais atspalviais dekoruotą šeimininkų vonios kambarį, kuriame sukurta šiuolaikiška, praktiška ir estetiška aplinka.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės.
Trys darbo vietos: miegamajame, svetainėje ir koridoriuje
Stilingais tamsaus kolorito tapetais dekoruotame miegamajame palei langą įkomponuota darbo zona išsiskiria solidumu ir retro stilistikai būdingais elementais. Čia puikiai tinka sendinti ir antikvariniai baldai, natūralių kokybiškų medžiagų aksesuarai, meno kūriniai. (Nuotraukoje – gamintojo „Borastapeter“ kolekcijos ETAGE tapetai („Retroforma“).
Šviesioje skandinaviškos stilistikos svetainėje prie sienos tvirtinamas stalas su patogia, stilinga kėde ir žaismingomis pakabinamomis lentynėlėmis suformuoja patogią darbo zoną. Prie pastelinių atspalvių baldų dera išraiškingi, originalūs ir stilingi skandinaviški aksesuarai. (Nuotraukoje – gamintojo „Bloomingville“ rašomasis stalas, kėdė, šviestuvas, laikrodis bei aksesuarai (salonas „Coockoo Design House“).
Erdviame koridoriuje, jungiančiame bendrąjį kambarį su privačiąja zona, suprojektuotas modernaus dizaino, ryškaus kolorito darbo kampelis. Jį labai pagyvina žaismingos, bet funkcionalios detalės. (Nuotraukoje – gamintojo „Kartell“ kėdė ir stalas SPOON (salonas „Simetria“).
Paveikslų grupė: kaip komponuoti?
Sienų nebūtina puošti brangiais meno kūriniais, ne prasčiau, o gal net įdomiau atrodys tarpusavyje derinamos nuotraukos, plakatai, įrėminti įvairūs posakiai, reprodukcijos bei panašūs elementai. Šį kartą su rubrika „Dizaino pamokos“ patarsime, kaip sukurti originalias ir įdomias paveikslų grupės kompozicijas, kurios papuoštų bet kurią namų erdvę.
Tuščią laiptų aikštelės sienos plokštumą užpildo taisyklinga keturių panašios stilistikos paveikslų kompozicija, spalvomis ir stilistika deranti prie interjero. Į visumą juos susieja ne tik taisyklingas kvadrato formos išdėstymas, bet ir vienodi rėmai bei pasportas. Paveikslai įkomponuoti taip, kad būtų matomi tiek lipant laiptais į viršų, tiek ir antrojo aukšto laiptų aikštelėje.
Originali laiptų aikštelės sienos dekoracija, atspindinti šeimininkų gyvenimo būdą ir pomėgius. Ant drobės atspaustą didelę stilingo motociklo nuotrauką papildo išdidintos motociklo detalės, atspaustos ant mažesnio formato drobės. Į vieną taisyklingą kompozicinį elementą, kurio atskiros dalys papildo viena kitą, šį triptiką susieja atlikimo technika ir paveikslo turinys.
Geometrinės paveikslų grupės kompozicijos pavyzdys – skirtingų dydžių ir formų paveikslai, įrėminti į skirtingo dizaino rėmus, su įvairių atspalvių pasportais, sudėlioti į taisyklingą kvadratą, kurio linijos visus kompozicinius elementus susieja į bendrą visumą ir padeda sukurti vieningą kompozicinį vienetą.
Kitokie sumuštiniai
Ne tik su juoda duona ar batonu skanūs sumuštiniai. Yra įvairių duoniukų, paplotėlių. Be to, batoną, baltą duoną galima paskrudinti, apkepti su trupučiu sviesto, paskaninti įvairiais pagardais ir žalumynais.
Tuno salotos su rugine duonele
Vegetariški sumuštiniai su pomidorais
Kukuliukai paplotėliuose
Nuotraukos – Giedrės Barauskienės.
Formuojami augalai paklūsta geometrijos dėsniams
Augalui griežtas formas suteikiantis menas (angliškai topiary art) reikalauja ne tik išmanymo, bet ir kantrybės. Skirtingai nei vienmetės gėlės, kurios per vasarą atskleidžia visą savo grožį, rezultato čia tenka laukti ne vienus metus.
Medelius savo kieme Viktoras Balsys formuoja iš akies, ir tai jam teikia daug malonumo. Šimtus kartų suka ratus aplink augalą, vis žiūrėdamas, kur reikia pakirpti, kad siluetas būtų idealiai taisyklingas. Preciziškas tikslumas čia būtinas, netyčia nukirpus ne tą šaką lieka skylė – tada dvejus metus tenka laukti, kol šakelės vėl atžels ir ją paslėps.
Laja pradedama formuoti augalui pasiekus maždaug metro aukštį, paskui praeina dar 3–4 metai, kol sutankėja kasmet tinkamai pakarpomos šakos ir išryškėja tikslių geometrinių formų siluetas. Norėtųsi pasidžiaugti kuo greičiau, bet gamtos ritmo nepagreitinsi, reikia turėti kantrybės laukti.
Kiemo gėlynai žydi atokiau nuo formuojamų augalų, kad šiuos karpant nebūtų trypiami. Palei tiesia linija augančius medžius levandų, sprigių, žemaūgių rožių gėlynai taip pat susodinti taisyklingais keturkampiais ir išlaiko tikslių geometrinių formų harmoniją.
Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Danguolės Kiškienės.
Rugsėjis: kita spalvų paletė, kita jų prigimtis
Rudenį trumpėja dienos, ir tai lemia įspūdingiausią augalų pokytį – kone visomis vaivorykštės spalvomis nusidažo jų lapai. Tai jie dabar tampa dekoratyviausiu sodo akcentu.
Lapų, kaip ir žiedų spalvingumas priklauso ir nuo orų. Mažėjant saulės šviesos ir trumpėjant dienoms augalų lapai geltonuoja, nes juose nebelieka žalią spalvą suteikiančio pigmento – chlorofilo. Bet daugėja raudoną spalvą suteikiančių antocianų – tai taip pat pigmentinės medžiagos, kurioms susidaryti reikia saulės šviesos ir šaltesnio oro. Tad jei dienos apniūkusios, medžiai ir krūmai raudonuoja mažiau, o saulėtą rudenį rausvi atspalviai gerokai ryškesni.
Nuotraukos – Teresės Jokšienės. Tekstas – Danguolės Kiškienės.
