Misija (ne)įmanoma: vos 4,5 metrų pločio namas

Australų architektams teko sunki, tačiau labai smagi užduotis – sukurti namus, kurių fasadas būtų vos 4,5 m pločio.

Keturių asmenų šeima beveik aštuonerius metus gyveno kukliame jau senstančiame name. Artinantis vaikų paauglystei, kažką reikėjo daryti. Kadangi šeimyna buvo svarbi klestinčios bendruomenės dalis, kraustymasis buvo ne išeitis. Australijoje esančiame Fitcrojaus slėnyje tankiai pabirę darbininkų namukai su mažomis terasomis yra tamsūs ir šalti. Dauguma namukų ir terasų mažai tepakeitę savo pirminę išvaizdą – paprastutis fasadas slepia priestatą, suręstą iš plytų ir medinių dailylenčių, o galinis kiemas žvelgia į mėlynuoju akmenėliu grįstus takus. Šie priestatai sukuria įvairiaspalvę skirtingų tūrių jūrą, ryškiai kontrastuojančią su paprasta priekine dalimi, žiūrinčia į gatvę. 

Turėdamas omenyje tokį kontekstą, architektas, projektuojantis galinę į taką nukreiptą pastato dalį, turi labai atsižvelgti į egzistuojančių formų mažumą ir tekstūrą. Projektuotojui tenka sunkus uždavinys tinkamai įvertinti šį nedidelių tūrių ansamblį ir maksimaliai išpildyti lūkesčius, kuriuos diktuoja savininkų pateikta informacija.

Fitcrojui virstant vidurinės klasės rajonu, namų renovacija kartais būdavo vykdoma labai nejautriai. Matėme ne vieną pavyzdį, kai tamsių plytų ir medinių dailylenčių derinį pakeisdavo milžiniški šiuolaikiški objektai, užgožiantys aplinką. Moor gatvėje buvo siekiama maksimaliai išnaudoti vidaus funkcijas ir esamas erdves. Tam vietoj šiuolaikiško monolito pirmenybė teikiama pastatui iš trijų mažų objektų – taip nesuardomas kontekstas. Pavargęs priestatas, priglobęs virtuvę, vonią, valgomąjį ir skalbyklą, buvo nugriautas. Šios funkcijos buvo perkeltos ir atnaujintos, įrengus šeimininkų miegamąjį. Originali plytų terasa išsaugota, sutvarkyta ir prikelta naujam gyvenimui.

Originalaus namo centre buvo įrengtas nedidelis šviesos šulinys, kuriame augo gražus, nors ir erdvės alkstantis japoniškas klevas. Šeimos nariai dažnai bendraudavo naudodamiesi šiuo šviesos šuliniu. Pokalbiai vykdavo „per klevą“ tarp viršutinio miegamojo ir priešingoje pusėje esančios virtuvės, darbo kambario ar net vonios kambario. Klevą projektuotojai išsaugojo, o šviesos šulinį išplėtė ir apsupo stiklu, taip klevas virto gyvenamųjų erdvių dalimi. Bendrauti „per klevą“ iš skirtingų erdvių ir skirtingų lygių dabar dar smagiau ir lengviau.

Viršutiniame lygyje atskirose „dėžutėse“ įrengtas šeimininkų miegamasis. Šią erdvę supa į pietų pusę nusidriekusi tentinė medžiaga su klevu, toks pat apdangalas, tik su eukaliptu, nutiestas į šiaurę – taip sukuriamas įspūdis, kad miegamasis įrengtas namelyje medyje. Per eukaliptinę dangą matyti Fitcrojaus panorama, atverianti įvairiaspalvį vietinių darbininkų namelių ir terasų priestatų iš plytų ir medinių dailylenčių ansamblį.


Peterio Bennettso nuotraukos

Vieta – Moor gatvė, Fitcrojus, Australija
Architektai – „Andrew Maynard Architects“ twitter.com/AndrewMaynard
Tipas – privatus namas
Metai – 2013 m.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis