Namas Vilniuje, kuris nekonkuruoja su gamta

Vilniaus pakraštyje, ant Neries kranto, stovi pušų apsuptas dviaukštis namas, kuriame dera paprastumas ir prabanga. Vieną šio namo pusę dengia didžiulė, per abu aukštus nusitęsusi stiklinė vitrina. Tai leidžia sudaryti iliuziją, kad vidus ir išorė susilieja. Taip už lango matomi pieva ir parkelis tampa įspūdinga interjero dalimi.

Apdaila būtų per saldi


Namas, nors prabangus, nėra perkrautas detalėmis ir spalvomis. Eksterjero bei interjero apdailai panaudotos natūralios medžiagos – daugiausia betonas, medis ir metalas.


Šeimininkas pasakojo nenorėjęs, kad interjeras konkuruotų su pro milžiniškus langus matoma gamta – juk statėsi namą užmiestyje tam, kad kuo daugiau praleistų gamtos apsuptyje. Todėl net lubas ir sienas nusprendė palikti be jokios apdailos – betonines.


„Visa galima apdaila man atrodė nuobodi ir per saldi, – prisipažino namo savininkas, prisiminęs, kaip jo pageidavimas palikti neapdailintą betoną statybininkams kėlė nuostabą. Dėl to net teko keisti generalinį namo statybos rangovą. – Statybininkams buvo labai sunku patikėti, kad reikės palikti betoną be apdailos. Juk jų standartai – nudažytos, apklijuotos plytelėmis arba apkaltos dailylentėmis sienos.“


Šeimininkas pageidavo, kad interjeras būtų minimalistinis, be jokių nereikalingų detalių. Net vienintelis paveikslas – Napoleono Bonaparto portretas, kurį šeimininkui padovanojo bičiulis, –kabo... tualete, kad nedarkytų griežto interjero.

Paklaustas, ar netrūksta spalvų, šeimininkas sakė, kad jų ir jaukumo namui suteikia pro milžiniškus langus matoma gamta. Net tualeto viena siena stiklinė, be to, nė vieno lango nedengia jokios žaliuzės ar užuolaidos. Negi nebaisu, kad kas nors pamatys, kas dedasi viduje?


„Nėra kam žiūrėti į vidų. Kol kas dar niekam tai neužkliuvo. Nebent koks nors zuikis ar stirnytė atbėgs“, – šypsojosi namo savininkas. Jis namo įrengimą patikėjo profesionalams, tačiau pats domėjosi visais jų pasiūlytais sprendimais ir išsakė nemažai savų pageidavimų.


Structum nuotr.


Įamžino buvusį kelmą


Namą projektavęs architektas Gžegožas Volkovskis prisiminė, kad iki namo statybos pradžios pasirinktame sklype stūksojo spygliuočių apsuptas beržo kelmas. Jis buvo išrautas, tačiau kelmo buvimą nuspręsta įamžinti pastato meninėje ir architektūrinėje koncepcijoje. Namo eksterjere ir interjere vyraujantys pilki tonai tarytum atkartoja beržo kelmo spalvinius motyvus.


Namo savininkas pasakojo, kad nubraižęs vieną fasado spalvų derinį architektas persigalvojo ir nusprendė jį pakeisti kitu – juodos ir baltos spalvų deriniu. Tačiau savininkui labiau patiko pirmasis variantas su melsvais atspalviais, todėl jis ir buvo pasirinktas.


„Pagrindinė projektavimo užduotis buvo išsaugant esamus medžius suprojektuoti namą taip, kad net ir esant patalpų viduje būtų išlaikytas gyvenimo miške, ant upės kranto įspūdis. Projektą veikė esami medžiai, upė ir gana status natūralus reljefas, vedantis žemyn nuo kelio ties įvažiavimu į sklypą iki neapaugusios medžiais aikštelės ties upės pakrante“, – pasakojo architektas.


Fasadui – specialios dailylentės


Beržo kamieną spalvomis primenantis namo fasadas buvo padengtas specialiomis termiškai apdorotomis suomiškomis dailylentėmis.


„Namo fasadui buvo naudota termiškai apdorota pušis, 95 % jos drėgmės buvo išgarinta. Tokios medienos stabilumas yra didesnis, palyginti su paprasta ar egzotine mediena. Ji nesitraukia, nesiplečia ir nesiriečia, paprasčiau tariant, – „nevaikšto“, – pasakojo bendrovės „NVGroup“ direktorius Vytautas Natys.


Kadangi mediena buvo termiškai apdorota, pakilo ir jos atsparumo klasė.


„Jeigu normaliomis sąlygomis pušis yra ketvirtos klasės, tai termiškai apdorota ji tampa pirmos ar antros klasės kaip europinis ąžuolas ar Kanados raudonasis kedras. Tokia mediena yra ilgalaikiškesnė, jos eksploatavimo laikas – ne trumpesnis negu 25 metai. O tai reiškia, kad per tiek laiko ji neturėtų pradėti pūti“, – teigė V. Natys.


Namo fasadui parinktos dailylentės buvo ypatingos ir tuo, kad mediena, iš kurios jos pagamintos, neturi sakų, taigi dažai ant tokių lentelių pasidengia tolygiai.


Kad primintų beržo kamieną, namas buvo padengtas kelių spalvų dažais. Spalvos buvo parinktos iš „Viva Color“ dažų paletės.


Kadangi mediena, iš kurios pagamintos dailylentės, nešerpetoja, fasado dažai turėtų laikytis ilgai ir tik pamažu tolygiai blukti veikiami saulės, vėjo ar lietaus.


Structum nuotr.

Dauguma patalpų – įgilintos


Vieta pastatui buvo pasirinkta medžiais neapaugusioje natūralaus šlaito papėdėje. Nuspręsta didžiąją namo dalį įgilinti į esamą reljefą, patalpų langus orientuojant į saulėtąją upės pusę.


„Siekiant išsaugoti esamus medžius ir išvengti slydimo šaltuoju metų laiku, patekimas į gyvenamąjį namą numatytas leidžiantis tarp medžių vingiuotu šlaito keliu. Taip patenkama į reprezentacinę terasą su vaizdu į upę. Ši terasa įrengta virš vienos iš įgilintų pastato dalių“, – pasakojo architektas G. Volkovskis.


Terasoje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, pagrindinis įėjimas į pastatą bei įvažiavimas į garažą, kuris suprojektuotas taip, kad apsaugotų valgomąjį bei virtuvę nuo iš kelio pusės sklindančios akustinės bei vizualios taršos.


Įėjus į pastatą, patenkama į antresolę su vaizdu į upę bei mišką. Čia numatyta įrengti virtuvę su valgomuoju, įėjimą į garažą, tualetą bei išėjimą į rekreacinę terasą virš įgilintų į gruntą patalpų kitoje pastato pusėje.


Structum nuotr.


Nusileidus laiptais patenkama į svetainę su aukštais vitrininiais langais. Iš svetainės – į šlaite įgilintus miegamuosius su atsiveriančiais vaizdais į supančią gamtą.


G. Volkovskis pasakojo, kad didžiosios patalpų dalies įgilinimas į gruntą leido maksimaliai termiškai pastatą izoliuoti per sienas bei stogą.


„Švarus oras į gyvenamąsias patalpas patenka tiesiogiai per langų konstrukcijose įrengtas hygro orlaides. Iš patalpų ištrauktas sušildytas oras moduliu atiduoda šilumą lauko kontūro skysčiui – ši šiluma per siurblį grąžinama atgal į patalpas švariam orui iš lauko šildyti. Maksimalus šilumos nuostolių sumažinimas leido optimizuoti pastato eksploatacijos išlaidas įrengus didelio ploto langus, kurie buvo neišvengiami pagrindinei projektavimo užduočiai įgyvendinti“, – pasakojo architektas.


Structum nuotr.


Didelės apkrovos

Siekiant pabrėžti, kad namas stovi nuostabios gamtos apsuptyje, jame suprojektuota itin daug langų ir stiklinių durų, pro kurias galima kada panorėjus išeiti į kiemą. Už stiklo atsiveria nuostabūs vaizdai į miškelį ir upę. Juos stebėdami namo viduje esantys žmonės gali jaustis tarytum laiką leistų gamtoje, o į kambarius pro gausybę langų sklindanti saulės šviesa sušvelnina ganėtinai griežtą ir asketišką interjerą.


Ypač didelės stiklinės vitrinos sumontuotos svetainėje. Jos orientuotos į saulėtąją pusę. Langai per visą sieną sudėti ir miegamosiose patalpose.


Miegamuosiuose kambariuose buvo sumontuotos stiklinės stumdomosios durys. Jas atidarius galima patekti tiesiai į kiemą, iš kurio atsiveria puikus panoraminis vaizdas.


Dėl didelių durų matmenų teko panaudoti specialius apkaustus, skirtus itin sunkioms durų varčioms. Pasirinktų apkaustų leidžiama svorio apkrova – 400 kilogramų.


Duris pavyko sumontuoti taip, kad jos būtų sandarios ir lengvai valdomos. Todėl užsakovas jomis liko patenkintas.

Didžiosios namo vitrinos yra pietinėje namo dalyje, tad joms parinktas stiklas su saulės kontrolės efektu, leidžiančiu kontroliuoti viduje esantį mikroklimatą. Dėl to vasarą namo vidus per daug neprikaista. Maža to, kiekvieno lango rėme buvo sumontuotos hygro orlaidės. Taip užtikrintas natūralaus oro įtekėjimas į vidų.


Siekė neužgožti vaizdo


Stiklinant didžiąją vitriną, laukė dar vienas iššūkis – ji buvo jungiama kampu. Norėta kaip įmanoma labiau šį kampą sumažinti ir neužgožti jo dideliais profiliais, kurie buvo reikalingi apkrovoms perimti.


Pats namo projektas labai įdomus – kitoks nei dauguma. Iš vienos pusės namas atrodo nedidelis, vieno tūrio, bet apėjus iš kitos – paaiškėja, kad jis – dviejų aukštų. Namo architektas ir savininkas niekur nenorėjo tradicinių sprendimų, tad pageidavo, kad aliuminio profiliai būtų kitokios, ne klasikinės spalvos.


Spalva buvo parinkta iš specialios paletės su metalo efektu ir smulkia struktūra. Šitie dažai yra itin atsparūs atmosferos poveikiui. 


Structum nuotr.
Structum nuotr.


Šildymas – pagal gyvenimo būdą


Kadangi būsto savininkas mėgsta keliauti ir dažnai nebūna namuose, buvo parinkta ypatinga namo šildymo ir vėdinimo sistema.


Name buvo sumontuotas šilumos siurblys, sujungtas su vėdinimo sistema. Oras per langų orlaides paimamas iš lauko. Vėliau oras iš visų kambarių surenkamas ir vamzdynais atnešamas iki siurblio, kuriam atiduoda visą savo šilumą. Siurblyje oras atvėsinamas ir tik tada išmetamas į lauką.


Toks vėdinimo būdas yra ekonomiškas, jam nereikia daug sąnaudų. Net ir šeimininkui išvažiavus atostogauti, namo vėdinimas neišjungiamas kaip dažniausiai būna su rekuperacine sistema. Būstas kvėpuoja ir nelieka galimybių įsiveisti pelėsiui.


Pageidavo preciziškumo


Užsakovas pageidavo, kad viskas tiek viduje, tiek išorėje būtų padaryta preciziškai. Todėl net ir namo fasadą dengiančios termiškai apdorotos ir du kartus dažytos trimis spalvomis lentelės buvo supjautos tiksliai, kad galėtų būti jungiamos 45 laipsnių kampu.


Ant stogo nuspręsta pastatyti apsauginę tvorelę. Taip vizualiai buvo pridengta ir danga, ir ant stogo esanti įranga, kad tai nedarkytų namo vientisumo.


Structum nuotr.


Name nėra cokolio. Užsakovui pageidaujant, nuogrindos buvo paklotos ne betoninės, bet iš lentelių. Po dešimties metų bus matyti, ar tai pasiteisins. Net ir grindjuosčių užsakovas norėjo originalesnių – iš metalo.


Structum nuotr.



Laiptai be turėklų


Namo interjeras sukelia dvejopus jausmus. Vieną vertus, jis atrodo kukliai, kitą vertus – jame nemažai drąsių sprendimų.


Vienas drąsiausių, anot šeimininko, yra tai, kad laiptai, vedantys į antrąjį namo aukštą, yra visiškai be turėklų. Tik antrame aukšte sumontuoti nerūdijančio plieno atitvarai.


Gana originalus sprendimas – ir greta lovos miegamajame į grindis įleista vonia, tiesa, pats šeimininkas prisipažino labiau mėgstantis praustis po dušu.


Virtuvė minimalistinė, bet prabangi


Namo šeimininkas pageidavo, kad būstas nebūtų perkrautas, todėl net ir virtuvė sukurta minimalistinio dizaino, neiškrentanti iš bendro interjero konteksto. Čia nėra nereikalingų, dėmesį atitraukiančių detalių. Baldai net neturi rankenėlių, todėl dirbant nebaisu už ko nors užkliūti. Jeigu čia nebūtų virtuvei būdingų prietaisų – kriauklės su maišytuvu ar šiuolaikiškos indukcinės kaitlentės – net neįtartum, kad tai – valgio gaminimo zona. Nors virtuvė nėra didelė, joje telpa viskas, ko reikia. 


Structum nuotr.


Virtuvės baldams buvo pasirinktos kokybiškos, prabangios ir ne per saldžiai atrodančios medžiagos, stengiantis, kad viskas derėtų prie namo visumos. Netgi stalviršiai padaryti masyvesni nei įprasta. Jie buvo pagaminti iš nelygaus, grublėto paviršiaus akmens – 80 % granito. Spintelių durelės padarytos iš nupoliruotų ir nulakuotų MDF plokščių. Toks paviršius nėra išskirtinis, bet atrodo prabangiai.


Structum nuotr.


Šviesa sklinda net iš veidrodžių


Per du aukštus esančios svetainės palubėje buvo pakabinti lengvai ir žaismingai atrodantys, tarytum gėlės išlankstyti šviestuvai. Nuo jų sklinda šiek tiek išsklaidytos šviesos, bet pagrindinė jų funkcija – estetinė.


Virtuvėje virš valgomojo stalo pakabintas apversto dubens formos šviestuvas. Jis pasirinktas norint, kad šviesa sklistų tik virš stalo. O virš darbo vietos pakabinti tokie šviestuvai, kurių skleidžiama šviesa kuo labiau išsisklaido ir krinta kuo mažesnis šešėlis.


Structum nuotr.


Kadangi miegamajame lova stovi ne kaip įprasta prie sienos, o viduryje kambario, čia buvo pastatytas šeimos toršeras. Tokie toršerai lengvai pritaikomi ir tinka įvairiuose interjeruose. Greta lovos tokį toršerą nuspręsta pastatyti, nes jis skleidžia ir kryptinę šviesą. Taigi, jeigu vienoje lovoje guli du žmonės, vienas jų gali skaityti, apsišviesdamas tik savo pusę ir nebijodamas pažadinti miegančiojo greta.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis