Žurnalo „Mano Namai“ liepos mėnesio numeryje – išskirtiniai interjero ir aplinkos sprendimai

Liepa – mūsų žurnalo gimtadienio mėnuo, tačiau šis vidurvasaris išskirtinis, nes minime jubiliejų! MANO NAMAI švenčia 20-metį. „Redakcijos skilties“ puslapyje pamatysite, kaip keitėsi žurnalo viršeliai, o iš turinio suprasite, kad ir toliau išliekame tokie patys – padedantys kurti grožį ir jaukumą svarbiausioje žmogui erdvėje – namuose.

Interjeras/ Geros idėjos

Netikėti sprendimai mažame bute

Nedidelis (57 kv. m) dviejų kambarių butas išskirtinis tuo, kad architektė Asta Puolienė interjerą suprojektavo į vieną visumą – susiejo svetainės bei miegamojo erdvę. Abiejų kambarių interjerą suvienija ir spalvinio sprendimo koncepcija. Asta panaudojo be galo gražų povo plunksnos spalvų derinį.

Virtuvės zona didelė: techniškai buvo neįmanoma jos sumažinti, todėl architektė pasitelkė optinę apgaulę. Pakabinamųjų spintelių durys ir tiksliai po jomis esančios pastatomosios spintelės dekoruotos viena sodresne spalva. Kaip tik tokio dydžio virtuvės baldai būtų kaip tik, todėl jie išskirti ir išryškinti. O šonuose esančios „nereikalingos“ spintelės nudažytos sienų spalva, tad su jomis susilieja ir tarsi pranyksta.

Kad atvirame miegamajame nebūtų nejauku lyg įprastame pereinamame kambaryje, lovos zona tarsi įrėminta kitos spalvos rate, todėl čia uždara ir saugu. Šviesos ir šešėlių mirgėjimas sukuria didesnę spalvų įvairovę, ryškiausiai spindi pagalvėlės – juk lovos zona yra interjero pagrindinis akcentas ir gražusis povo plunksnos vidurys!

Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Danguolės Kiškienės. Interjero autorė – architektė Asta Puolienė.

Interjeras/ Geros idėjos

Spalvų terapija

Apie atskirų spalvų poveikį yra sukurta daugybė įvairiausių teorijų, tačiau dizainerė Goda Litinskienė, projektuodama jaunos šeimos buto interjerą, panaudojo kone visus spalvų rato atspalvius – sumaniai įkomponavo juos neutraliame, jaukiais natūralios medžio faktūros fragmentais paįvairintame fone.

Kadangi butas yra pirmajame name aukšte, svetainės erdvę galima pratęsti į lauką – čia palei buto miegamojo langus suformuota nedidelė, bet jauki, gyvatvore apsodinta terasa, kurioje šeimininkai vasarą mėgsta pietauti bei vakarieniauti su šeima, o neretai surengia ir smagų lauko kepsnių vakarėlį. Kitos durys iš svetainės veda į greta įrengtą šeimininkų miegamąjį, kuriame interjero dizainerė numatė vietos ir darbo zonos kampeliui įrengti.

Ieškodama tinkamo buto apdailos sprendimo, Goda Litinskienė atsižvelgė į šeimininkų pomėgius ir gyvenimo būdą. Buvo svarbu sukurti stilingą ir estetišką, šiuolaikišką ir funkcionalią, tačiau nepretenzingą, neįpareigojančią ir į konkretaus stiliaus rėmus neįspraustą gyvenamąją erdvę, kad šeimininkams nereikėtų atidžiai rinkti interjero detalių. Taigi visai erdvei dekoruoti buvo pritaikytas neutralus baltos spalvos koloritas – šia spalva išdažytos kone visos namų sienos. Jaukumo ir šilumos įspūdžiui suteikti Goda parinko natūralaus medžio faktūrą, tačiau ja dekoravo ne tik grindis, kaip įprasta, bet ir sienų fragmentus svetainėje bei prieškambaryje.

Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės. Projekto autorė – interjero dizainerė Goda Litinskienė.

Vasara užmiestyje

Atnaujintoje sodyboje – tradicinės puošybos akcentai

Renovuojant prie vieno didžiausių ir gražiausių Aukštaitijos ežerų įrengtą sodybos namą, didelis dėmesys buvo skiriamas puošybos elementams. Vilniečiai šeimininkai norėjo pagyvinti pasenusį interjerą, pabrėžti kaimiško stiliaus estetiką, todėl jam dekoruoti rinkosi tradicinio dizaino lietuviškus, rankų darbo ornamentais papuoštus baldus ir aksesuarus.

Pagrindinis sodybos kambarys su dideliais, į erdvią terasą išeinančiais langais iki rekonstrukcijos buvo iškaltas lakuotomis pušinėmis lentelėmis. Siekiant šiek tiek atskiesti šiltą oranžinį atspalvį, sienų palei langus apdaila buvo pakeista – uždengta plokštėmis ir nudažyta baltai. Taip pavyko išsaugoti natūralumu dvelkiančią užmiesčio namo atmosferą, sukurti jaukesnę erdvę ir išryškinti pro langą atsiveriantį gamtos vaizdą. Dėl šios priežasties išilgai jo buvo suformuotos ir pagrindinės funkcinės zonos – svetainė bei valgomasis.

Prie natūralaus atspalvio pušinių apdailos lentelių puikiai tiko subtilus melsvas atspalvis, išblaškantis medžio apdailos koloritą ir kuriantis padedantį atsipalaiduoti vėsos bei ramybės pojūtį. Prie melsvos sienos subtiliai derinami grakštūs naktiniai staleliai, kabykla bei tokio pat atspalvio komoda. Poilsio erdvei jaukumo ir romantikos suteikia sieniniai ir staliniai nėriniais papuošti šviestuvai – jie ne tik jaukiai apšviečia norimą vietą, bet ir pabrėžia kaimiškojo stiliaus romantiką.

Nuotraukos – UAB „Kemenos namai“ ir Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės.

Miesto aplinka

Vidinis kiemas: jauki laisvalaikio erdvė

Netoli Vilniaus centro, buvusios sodų bendrijos teritorijoje įrengtame sklype suformuotas jaukus ir funkcionalus vidinis kiemas, atitinkanti įvairius šeimos laisvalaikio poreikius.

Maždaug 8 arų gyvenamasis sklypas kone iš visų pusių apsuptas kaimynų, tačiau dėl reljefo ypatybių bei dviejų aukštų namo padėties vidinis kiemas atrodo itin jaukus, privatus ir apsaugotas nuo pašalinių žvilgsnių. Gėlynas suformuotas palei akmeninį šlaitui sutvirtinti skirtą bortą, – sumūrytų akmenų faktūra padėjo gražiai išryškinti augalų siluetus ir suteikė sklypui natūralumo.

Stengdamiesi sukurti sode natūralumo ir gaivos pojūtį, gėlyno viduryje šeimininkai suformavo nedidelį tvenkinį su akmenuota „išdžiūvusio“ kalnų upelio vaga, natūraliai besileidžiančia nuo aukštesniosios šlaito dalies augalais apsodinto tvenkinio link.

Nuotraukos – Augio Narmonto. Tekstas – Kristinos Pečiukonienės.

Namų virtuvė

Iškilmingos vaišės po sodo medžiais

Vasara – puikus metas jubiliatams. Visi, kas turi sodybą ar namą užmiestyje, paprastai ruošia vaišes kieme ar sode. Čia ir stalas platesnis, ir šokių aikštelė didesnė. O svarbiausia – aplink žaluma, grynas oras ir laisvė. Net ir laisvė nesilaikyti įprastų tokiomis progomis prabangaus valgiaraščio kanonų. Tiks ir kepsniai ant grotelių , ir namuose pagaminti patiekalai.

Apverstas vanilinis kriaušių pyragas

(5–6) porcijos

Reikės: 300–350 g sluoksniuotos mielinės tešlos, 3–4 prinokusių kriaušių, 60 g sviesto, 7–8 migdolų, 1 vanilės ankšties su sėklomis, 100 ml brendžio, 100 g rudojo cukraus, 1 kiaušinio.

Į keptuvę (maždaug 25 cm skersmens, tinkamą kepti orkaitėje) suberkite cukrų, supilkite brendį, sudėkite vanilės ankšties sėklas ir pačią ankštį. Ant nesmarkios ugnies leiskite cukrui tirpti ir nesmarkiai paruduoti. Tada įmaišykite sviestą.

Nuplautas kriaušes perpjaukite pusiau, pašalinkite sėklalizdžius ir kotelius. Į sėklalizdžių vietą įdėkite po migdolą ir kriaušės puselę, uždėkite ant karamelės iškiliąja puse į viršų. Šaukštu pasemkite karamelės ir užliekite ant iškiliosios kriaušių pusės.

Ant miltuoto stalo atitirpintą tešlą kočiokite iki maždaug 5–6 mm storio. Tada išpjaukite maždaug 28–30 cm skersmens apskritimą. (Pravers tokio skersmens lėkštė ar dubenėlis.) Užklokite tešlą ant kriaušių, spausdami tešlos kraštelius žemyn dugno link. Patepkite tešlą išplaktu kiaušiniu. Kepkite iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 30–35 min., kol tešla ims pūstis ir rusvėti. Ištraukite iš orkaitės ir palikite 20–30 min. atvėsti. Tada uždėkite ant keptuvės lėkštę (didesnio skersmens nei keptuvė) ir į ją atsargiai išverkite kepinį.

Tekstas ir nuotraukos Giedrės Barauskienės.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis