Lietuvės kurti namai Liuksemburge: šiuolaikiško dizaino idėjų Meka

Liuksemburge, jaukiame Mouforto kalnų priemiestyje netoli sostinės, nuosavame name įsikūrusi lietuvių Medos ir Žilvino Bubnių šeima mūsų kūrybinę grupę pakvietė apsilankyti jų namuose, kur neseniai buvo baigti rekonstrukcijos darbai. Kartu su rekonstrukcijos projekto autore architekte Dovile Martinaityte šeimininkai iš esmės pakeitė praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje statyto modernizmo stiliaus pastato formą ir atnaujino vidaus erdves – subtiliai išryškino istorinės patirties aspektus, atsižvelgdami į aplinkos kontekstą ir įterpdami šiuolaikiško dizaino idėjų.

A. Narmonto nuotr.

Balta fasadų spalva masyviam namui suteikia grakštumo, lengvumo ir žaismingai suskamba gamtos fono kontekste.

A. Narmonto nuotr.

Vakarais pro didelius langus sklindanti šviesa apšviečia sklypą tarsi naktiniai šviestuvai.

Kalvomis banguojančiame Mozelio slėnyje netoli Liuksemburgo sostinės pastatytą maždaug 160 m² ploto dviejų aukštų namą buvo nuspręsta rekonstruoti pirmiausia siekiant padidinti gyvenamąjį plotą: Liuksemburge Europos Sąjungos institucijose dirbantys ir tris dukras auginantys Meda ir Žilvinas Bubniai norėjo šeimai sukurti komfortiškesnę aplinką.

A. Narmonto nuotr.
A. Narmonto nuotr.

Rekonstrukcijos autorė Dovilė Martinaitytė pasiūlė paprastą, geriausiai tinkamą architektūrišką sprendimą – ant modernistinio stiliaus dviaukščio pastato pristatyti dar vieną aukštą. Norėdama vizualiai palengvinti pastato konstrukciją, suteikti jai subtilumo ir išlaikyti stilistinę idėją, architektė trečiojo aukšto tūriui suteikė plastiškas, išraiškingas suapvalintas formas. Nors namas tapo gerokai aukštesnis, dėl suapvalintų viršutinio aukšto kampų ir į kalvą įsirėžusio apatinio aukšto jis neatrodo masyvus, natūraliai įsilieja į žaliuojantį, kalvotą aplinkos reljefą.

A. Narmonto nuotr.

Didžiuliai namo langai gamtos peizažą įtarsi įtraukia į interjero kompoziciją – pro užuolaidomis neuždangstytus langus matomas vaizdas tampa namų dekoro dalimi. Siekiant sustiprinti šį įspūdį ir išsaugoti vientisumo pojūtį, buvo maksimaliai padidinti ir senosios pastato dalies langai.

A. Narmonto nuotr.

Namo šeimininkai Meda ir Žilvinas prisimena, kad tiek jiems, tiek specialistams nemažas ir kartu įdomus iššūkis buvo seno namo konstrukcijose įrengti modernias inžinerines sistemas: „Reikėjo nemažai pastangų, tačiau dabar džiugina menkutės šildymo sąskaitos, visuomet gaivus oras ir atviros erdvės.“
A. Narmonto nuotr.

Pagal architektės projektą pagamintas natūralių plastiškų formų riešuto spalvos kavos staliukas subtiliai sušvelnina patalpos linijas, suteikia interjerui natūralumo.

A. Narmonto nuotr.

Balti metaliniai turėklai, atspindintys šeštojo dešimtmečio modernizmo dvasią, pagyvina dideles vientisas plokštumas ir tampa dekoratyviu ritmišku akcentu. Laiptams į trečiąjį aukštą apsaugoti buvo pagaminti turėklai, idealiai pakartojantys senųjų ornamentiką.

Vidinės senojo pastato patalpos taip pat buvo rekonstruotos: išgriovus dalį sienų antrajame aukšte atsivėrė šviesi vientisa erdvė, kurioje buvo suformuotos kelios funkcinės zonos – svetainė, valgomasis ir nedidelė darbo vieta. Šiltuoju metų laiku, atvėrus dideles stiklines stumdomąsias terasos duris, svetainės zona nusitęsia į lauką, kur šeimininkai įrengia jaukų poilsio kampelį.

Projektuojant interjerą pagrindiniu stilistiniu atsparos tašku tapo istorinis namo architektūros paveldas – šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išpopuliarėjęs modernizmo stilius. Siekdama išsaugoti stilistinį išskirtinumą, architektė kruopščiai atkūrė kai kuriuos namo apdailos elementus, interjere pritaikė šiam laikotarpiui būdingų autentiškų detalių, stilistiškai priderino naujus baldus ir aksesuarus.

A. Narmonto nuotr.

Liuksemburge jau ne vienus metus gyvenanti Medos ir Žilvino šeima norėjo sukurti tokius namus, kuriuose būtų galima elgtis laisvai, nevaržant savęs ir nebijant ko nors sugadinti, todėl dėmesys buvo skiriamas kokybei ir funkcionalumui – štai, grindims kloti parinktos specialia ultravioletinių spindulių technologija apdirbtos alyvuotos ąžuolo lentos, atsparios įvairiam mechaniniam poveikiui, dėvėjimuisi ir drėgmei.
A. Narmonto nuotr.

Siekdama pabrėžti šeštojo dešimtmečio atmosferą, architektė pritaikė autentiškų to laikmečio baldų: valgomajame įkomponuotas restauruotas modernizmo epochos stalas su to paties dešimtmečio juoda oda aptrauktomis kėdėmis. Prie jų Dovilė pritaikė naujas, tačiau labai panašias šiuolaikiškas kėdes.

A. Narmonto nuotr.

Bendrajame kambaryje prie lango įrengta kompaktiška, bet patogi darbo zona. Sieninėje spintoje paslėpti darbo reikmenys, dokumentai ir smulkmenos padeda išsaugoti tvarką, o fasado žaliuzės
apsaugo nuo per ryškių saulės spindulių.

A. Narmonto nuotr.

Virš valgomojo stalo nuleistas netaisyklingo apskritimo formos plastiškų linijų šviestuvas pabrėžia šios zonos išskirtinumą, o kitur dėl palyginti žemų lubų pritaikyti lakoniški apskritimo formos prie lubų pritvirtinti balti šviečiantys diskai.

A. Narmonto nuotr.

Iš svetainės ir valgomojo pro plačiai atstumiamas terasos duris galima patekti į didelę terasą – vasarą šeimininkai čia įrengia jaukią poilsio zoną.

A. Narmonto nuotr.

Antrajame – pagrindiniame – namo aukšte nuo bendrosios erdvės liko atskirta tik virtuvė. Į šią patalpą galima patekti iš dviejų pusių – svetainės ir laiptinės. Vietoj durų čia architektė įrengė dideles stumdomąsias pertvaras: uždarytos jos susilieja su sienų plokštumomis ir lieka beveik nepastebimos, todėl neskaido interjero ir neužgriozdina švarios erdvės, o jas atidarius virtuvė tampa bendrojo kambario dalimi. Projektuojant gausios ir mėgstančios gaminti šeimos virtuvę teko gerai apgalvoti kiekvieną centimetrą – palyginti nedidelėje erdvėje turėjo tilpti visa būtina buitį palengvinanti įranga, taip pat reikėjo įrengti patogią darbo zoną ir suprojektuoti pakankamai vietos maisto produktams ir virtuviniams rakandams laikyti. Dėl šios priežasties architektė patalpos viduryje pasiūlė įrengti funkcionalią „salą“ – ji ne tik sukūrė papildomos vietos maistui gaminti ir daiktams susidėti, bet ir tarnauja kaip patogus pusryčių stalas, be to, vizualiai pakoreguoja ilgos ir siauros virtuvės formas.

A. Narmonto nuotr.
A. Narmonto nuotr.

Senajame name laiptai buvo iškloti marmurine danga, todėl norėdama juos išsaugoti ir sukurti vientisumo pojūtį, naujiems antrojo ir trečiojo aukšto laiptams dengti architektė taip pat pritaikė labai panašios spalvos ir faktūros marmuro plokštes.

A. Narmonto nuotr.

Virtuvės paviršiai dažnai ir intensyviai naudojami, tad architektė išrinko itin patvarius ir praktiškus akmens ir stiklo lydinio stalviršius.

A. Narmonto nuotr.

Virtuvėje vyrauja lakoniškas, bet išraiškingas derinys – balti paviršiai ir natūrali ąžuolo faktūra. Santūri spalvinė gama ir minimalus dizainas padeda išsaugoti vientisos, tvarkingos erdvės įspūdį tuomet, kai virtuvėje verda darbai.

Trečiajame, naujai suprojektuotame ir ant namo viršaus pastatytame maždaug 80 m² ploto, aukšte buvo įrengti keturi atskiri miegamieji: šeimininkams ir trims jų dukterims – Gabijai, Guodai ir jaunėlei Mildai. Priešais lakoniško dizaino išskirtinai paprastą, bet bendrą interjero stilių atitinkantį Medos ir Žilvino miegamąjį architektė Dovilė Martinaitytė įrengė erdvų vonios kambarį. Be visos įprastos šiai zonai įrangos, čia buvo numatyta ir išskirtinio komforto bei funkcionalumo atributų. Šeimininkai itin džiaugiasi dviem dalykais, kuriuos pavyko pritaikyti jų vonios kambaryje: sienoje sumontuotu skalbinių vamzdžiu, „nusiunčiančiu“ skalbinius tiesiai į skalbyklą apatiniame namo aukšte, ir čia pat, šalia miegamojo, įrengta garine pirtimi.

A. Narmonto nuotr.
A. Narmonto nuotr.

Vonios kambarys dekoruotas jaukių žemės atspalvių plytelėmis, jų fone išryškėja plastiški apvalūs praustuvų dubenėliai, primenantys netaisyklingas gamtos formas.

A. Narmonto nuotr.

Šeimininkai visuomet svajojo įsikūrę nuosavame būste įsirengti garinę pirtį. Ją projektuodama architektė priėmė netradicinį sprendimą: pirtis įrengta tiesiog vonios kambaryje, šalia miegamųjų, o ne kur nors atskiroje namo dalyje, todėl yra labai dažnai naudojama.

A. Narmonto nuotr.

Įdomus sumanymas!
Vietoj įprasto naktinio stalelio prie lovos galima įkomponuoti jaukų veltinio krepšį: į jį patogu susidėti prieš miegą skaitomas knygas ir kitokius daiktus, o prireikus – pernešti į kitą vietą.

A. Narmonto nuotr.

Miegamajame priešais lovą įrengtoje poilsio zonoje, prie didžiulio akvariumo, Dovilė įkomponavo porą rekonstruotų autentiškų modernizmo laikmečio fotelių, interjerui suteikiančių šeštojo dešimtmečio prieskonį.

A. Narmonto nuotr.

Projektuojant trečio aukšto plotą architektei buvo kilusi mintis dviejų vyresnėlių merginų kambarius, numatytus ties suapvalintais sienų kampais ir panoraminių langų eile, atskirti mobilia pertvara, kurią panorėjus būtų galima atitraukti ir du atskirus kambarius sujungti į vieną didelę patalpą su pro langus atsiveriančia nepakartojama panorama. Vėliau šios minties atsisakyta, ir paauglėms Gabijai bei Guodai buvo suformuoti erdvūs atskiri miegamieji. Tačiau pro trečiojo aukšto langus matoma banguotų tolių panorama, nors ir perskirta į dvi dalis, vis tiek vaidina pagrindinį vaidmenį santūriai, nors patogiai ir funkcionaliai dekoruotuose merginų miegamuosiuose.

A. Narmonto nuotr.

Nusižiūrėk idėją!
Aukštose atvirose lentynose pagal spalvas sudėliotos knygos atrodo itin tvarkingai ir dekoratyviai, o ryškios spalvinės dėmės pagyvina lakonišką erdvę.

A. Narmonto nuotr.

Dekoratyvinių atvirukų ir nuotraukų kolekcija, ant sienos sudėliota į širdelės formą, suteikia aplinkai subtilios romantikos ir kartu atrodo šiuolaikiškai.

Projekto autorė – architektė Dovilė Martinaitytė, dovilemartinaityte@gmail.com.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis