Vyšnių auginimo atmintinė: kokias veisles pasirinkti ir kaip apginti derlių nuo paukščių

Dabar soduose noksta vyšnios, valgoma šviežias, ruošiame atsargas žiemai. Tai vertingi vaisiai, reikalingi mūsų mitybai. Deja, pastaraisiais metais labiau plinta pavojingos ligos (kokomikozė, moniliozė). Tai apsunkina kaulavaisių auginimą. Nepaisant minėtų nepalankių veiksnių, kaulavaisius auginti galima. Reikėtų pasirinkti ištvermingesnes, ligoms atsparesnes veisles, kruopščiau prižiūrėti, purkšti fungicidais ir insekticidais. Dar viena bėda – vyšniomis labai mėgsta gardžiuotis ir paukščiai.

Kokias vyšnių veisles rinktis savo sodui ir kaip vyšnias apsaugoti nuo paukščių daromos žalos patirtimi sutiko pasidalinti sodininkai iš Kauno rajono – Rokas Amšiejus ir Giedrius Buska.

Asmeninio albumo nuotr.

Vertingi vaisiai. Vyšniose yra daug vitaminų, organinių rūgščių, cukrų, rauginių ir dažančiųjų medžiagų. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute nustatyta, kad Lietuvoje augančių veislių vyšnių vaisiai turi 13,9–19,4 proc. tirpiųjų sausųjų medžiagų, iš jų 7,6–10,0 proc. cukraus, 0,76–2,28 proc. organinių rūgščių, 5,9–11,4 mg% askorbo rūgšties. Be vitamino C, jose randama ir B grupės vitaminų.

Asmeninio albumo nuotr.

Vyšnios vertinamos ne vien dėl to, kad anksti sunoksta, bet ir dėl turtingos cheminės sudėties.
Mineralų, vitaminų ir kitų biologiškai vertingų medžiagų gausa vyšnios nusileidžia tik juodiesiems serbentams. Jose yra net 15–30 mg vitamino C, būtino organizmo imuninei sistemai gerinti ir protinei veiklai užtikrinti, karoteno, vitamino E, vitamino B2, folio rūgšties, P vitamino, mineralinių medžiagų: natrio, kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies, sieros, jodo, mangano, vario, molibdeno, cinko ir kiek retesnių – rubidžio, kobalto.

Asmeninio albumo nuotr.

Dažomosios vyšnių medžiagos (antocianinai) kartu su vitaminu C ir cinku skatina jungiamojo audinio atsinaujinimą ir pristabdo odos senėjimo procesus, todėl vyšnios neretai dar vadinamos grožio uogomis. Vertingi, ypač terapiniu požiūriu, yra vyšnių uogų koteliai. Juose kaupiasi organinės rūgštys, randama tanidų, salicilatų, daug geležies ir magnio. Vyšnių lapai nepakeičiami rauginant daržoves, jų dedama į kai kurias gydomąsias arbatas.

Asmeninio albumo nuotr.

Šviežios vyšnių uogos gerina virškinimą, padeda pasisavinti baltymus ir riebalus. Prinokusių uogų minkštimas ir šviežios vyšnių sultys pasižymi baktericidinėmis, antianeminėmis, organizmą stiprinančiomis savybėmis, jos veikia raminamai, kaip natūralūs antibiotikai gerina žarnyno veiklą (žudo net dizenterijos lazdeles). Dėl didelių geležies ir folio rūgšties kiekių, vyšnias rekomenduojama valgyti sergantiesiems mažakraujyste, hipertonija ir ateroskleroze. Šviežios vyšnios stiprina organizmą, veikia tonizuojamai. Vyšnių uogos ir jų produktai skatina poodinę kraujotaką, saugo jungiamąjį audinį nuo jį ardančių fermentų, jaunina ir skaistina odą. Šios uogos itin padeda sergantiesiems pariodontitu. Be to, vyšnių uogos gydo reumatinius sąnarių uždegimus ir podagrą, nes jose nėra purinų.

Asmeninio albumo nuotr.

Ankstyvos vyšnių veislės, nokstančios liepos pradžioje

‘Ara‘ – vertinga itin ankstyva, desertinė vyšnių veislė skaidriomis, tiesiog permatomomis uogomis. Sunoksta per Jonines. Vaisiai 4-4,5 g, raudoni, gero saldžiarūgščio skonio. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą pakankamai ištvermingi. Derėti pradeda anksti, dera kasmet. derlinga, savidulkė vyšnių veislė. Veislė atspari ligoms.

‘Žagarvyšnė‘ – populiariausia ir plačiausiai auginama Lietuvoje ankstyva, gausiai deranti vyšnių veislė, kilusi iš Žagarės apylinkių (Joniškio r.) kaip vietinė liaudies selekcijos veislė. Ji turi keletą atmainų, besiskiriančių prinokimo laiku, vaisių kokybe, derlingumu, geriausia forma – svyrančiomis šakomis. Uogos prinoksta liepos pirmoje dekadoje, beveik vienu metu. Uogos gražios, tamsiai raudonos, prinokusios – beveik juodos, vidutinio stambumo (2,6-3 g), apvalios, saldžiarūgštės, aromatingos, skanios, minkštimas labai sultingas, kauliukas smulkus, išsiima lengvai. Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai nedideli, rutuliški, su svyrančiomis šakomis, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 2-3 metais. Veislė dera labai gausiai ir kasmet, savidulkė. Žiemą ištverminga, nelabai atspari kokomikozei.

‘Vytėnų žvaigždė‘ – ankstyva lietuviška vyšnių veislė, vertinama dėl derlingumo ir geros uogų kokybės. Šią veislę sukūrė A. Lukoševičius Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (‘Žagarvyšnė’ x ‘Podbielskinės’ sėjinukas). Uogos prinoksta liepos pirmoje dekadoje, vienu metu.
Uogos gražios, tamsiai raudonos, stambios (4-5 g), apvalios, transportabilios, saldžiarūgštės, sultingos, aromatingos, labai skanios, kauliukas nedidelis, išsiima lengvai. Vartojamos šviežios ir perdirbtos. Vaismedžiai: jauni – vidutinio augumo, derantys – silpno augumo, vainikai apvalūs, svyrančiomis šakomis, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3 metais. Veislė dera kasmet, gausiai ar labai gausiai, savidulkė. Žiemą ištverminga, gana atspari ligoms. Reikli vietai ir dirvai.

‘Debreceni‘ – vertinga ankstyva, desertinė vyšnių veislė, sukurta Vengrijoje. Vaisiai gražūs, stambūs (4–5 g), vienodi, tamsiai raudoni, blizgantys, gero saldžiarūgščio skonio, labai sultingi. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą pakankamai ištvermingi. Derėti pradeda anksti, dera kasmet. derlinga, savidulkė vyšnių veislė. Pagrindinėms ligoms veislė gan atspari.

Asmeninio albumo nuotr.

Vidutinio ankstyvumo vyšnių veislės, nokstančios liepos viduryje

‘Igruška‘ – vertinga vidutinio ankstyvumo, derlinga, desertinė vyšnių veislė, sukurta Ukrainoje. Vaisiai labai patrauklūs, stambūs (5–6 g), vienodi, tamsiai raudoni, labai gero, švelnaus, saldžiarūgščio skonio, sultingi, prinoksta liepos pirmoje dekadoje, keliomis dienomis vėliau už

‘Žagarvyšnė‘, ne vienu metu. Vaismedžiai vidutinio augumo, derėti pradeda anksti, dera kasmet.
Žiemą vidutiniškai ištvermingi, labai šaltą žiemą gali pašalti žiediniai pumpurai. Kryžmadulkė vyšnių veislė. Kokomikozei ir moniliozei veislė gan atspari.

‘Vstriečia‘ – vertinga kaip mažo augumo, ankstyva, desertinė vyšnių veislė, sukurta Ukrainoje. Uogos prinoksta liepos pirmoje pusėje. Uogos labai gražios, tamsiai raudonos, stambios (4-5 g), vienodo dydžio, sultingos, aromatingos, švelnaus ir malonaus saldžiarūgščio skonio, transportabilios. Vaismedžiai mažo augumo, derėti pradeda 2-3 metais. Veislė dera kasmet, derlinga, iš dalies savidulkė. Ištverminga žiemą, atspari kokomikozei ir pakankamai atspari moniliozei.

‘Molodiožnaja‘ – vidutinio ankstyvumo vyšnių veislė, sukurta Rusijoje (‘Liubskaja’ x ‘Vladimirinė’). Uogos prinoksta liepos antroje dekadoje. Perspektyvi kaip derlinga, atspari ligoms ir viena iš skaniausių vyšnių veislių vėlyvesniam derėjimui. Uogos gražios išvaizdos, tamsiai raudonos, blizgančios, stambios (4-5 g), apvalios, vienodo didumo, transportabilios, puikaus desertinio skonio, prinokusios uogų saldumu primena trešnes, sultingos, aromatingos; kauliukas išsiima lengvai. Vartojamos desertui, tinka ir perdirbti. Vaismedžiai neaugūs (2-2,5 m), krūmo formos, vainikai rutuliški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 2-3 metais. Veislė išsiskiria savo pastoviu, kasmetiniu derėjimu, nes yra savidulkė. Ištverminga žiemą, atspari kokomikozei ir kitoms grybinėms ligoms. Žydi vėlai, kai būna praėjusios pavasarinės šalnos.

Asmeninio albumo nuotr.

‘Turgenevka‘ – vidutinio ankstyvumo vyšnių veislė, sukurta Rusijoje, Oriole. Uogos prinoksta liepos antroje dekadoje, vienu metu. Viena iš vertingiausių vyšnių veislių, mėgstama dėl skanių, puikios kokybės uogų ir atsparumo ligoms. Uogos labai gražios išvaizdos, tamsiai raudonos, blizgančios, labai stambios (apie 5 g), širdiškos formos, transportabilios, saldžiarūgštės, aromatingos, puikaus skonio, kauliukas išsiima lengvai. Vartojamos desertui ir ypač tinka šaldymui bei perdirbimui (kompotams, uogienėms, sultims).

Vaismedžiai vidutinio augumo, vainikai atvirkščiai piramidiški, stačiomis šakomis, nelabai tankūs. Derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Veislė dera kasmet, derlinga arba vidutinio derlingumo. Dalinai savidulkė, todėl geriau dera, kai šalia auga kitų veislių vyšnios (‘Vladimirinė’, ‘Tambovčanka’, ‘Ostheiminė’, ‘Rovesnica’ ir kt.). Žiemą ištverminga, atspari kokomikozei ir moniliozei. Vietai ir dirvai nereikli.

‘Lucyna‘ – vidutinio ankstyvumo vyšnių veislė, sukurta Lenkijoje (‘Lotinė’ x ‘Širpotreb čiornaja’). Uogos prinoksta liepos antroje dekadoje. Uogos labai gražios, tamsiai raudonos, stambios (apie 5 g), apvalios, sultingos, aromatingos, saldžiarūgštės, puikaus skonio, transportabilios, kauliukas išsiima lengvai. Vartojamos desertui ir perdirbti. Vaismedžiai augūs, vainikai rutuliški, plačiašakiai. Derėti pradeda 2-3 metais. Vyresnio amžiaus medžius reikia stipriau genėti. Veislė dera gausiai ir kasmet, savidulkė, ištverminga žiemą, atspari ligoms. Vietai ir dirvai nereikli, bet nemėgsta rūgščių ir įmirkusių dirvų.

‘Notė‘ – nauja, vidutinio vėlyvumo lietuviška vyšnių veislė, sukurta A. Lukoševičius Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (‘Vietinė rūgščioji’ x ‘Žukovskaja’). Uogos sunoksta liepos antroje pusėje, vienu metu. Vertinga kaip žemaūgė ir derlinga vyšnių veislė skaniomis uogomis.
Uogos labai gražios, tamsiai raudonos, stambios (4-4,5 g), apvalios, saldžiarūgštės, sultingos, kvapnios, puikaus skonio, transportabilios, kauliukas išsiima lengvai. Vartojamos desertui ir perdirbti. Vaismedžiai žemi, vainikai apvalūs, rutuliški, tankūs. Derėti pradeda 2-3 metais. Veislė dera gausiai ir kasmet, savidulkė. Ištverminga žiemą, žiedpumpuriai nebijo pavasarinių šalnų. Atspari moniliozei, vidutinio atsparumo kokomikozei.

Asmeninio albumo nuotr.

‘Pandy‘ – vidutinio ankstyvumo vyšnių veislė, sukurta Vengrijoje, kur auginama nuo XVIII a.
Vaisiai prinoksta liepos viduryje, stambūs (sveria 4–4,5 g), plokščiai apvalūs, labai patrauklios išvaizdos. Odelė raudona. Minkštimas rausvas, sultingas saldžiarūgštis. Sultys rausvos. Kauliukas apvalus, vidutinio stambumo, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis su prielapiais, lengvai ir sausai nutrūksta nuo vaisiaus. Vartojami švieži, tinka šaldyti, kompotams ir uogienėms virti. Vaismedžiai augūs, žiemą ištvermingi. Žydi vidutiniškai anksti. Veislė kryžmadulkė. Tinka dulkininkės – ‘Keleris 16‘, ‘Šatenmorelė‘ (lutuvka). Vaismedžiai vidutiniškai atsparūs kokomikozei, neatsparūs moniliozei.

‘Groniasta‘ – vertinga vidutinio ankstyvumo vyšnių veislė su labai stambiais ir skaniais vaisiais vasaros vidurio sezonui, sukurta Vengrijoje. Vaisiai gražūs, labai stambūs (5–6 g), vienodo didumo, tamsiai raudoni, tamsiai raudona blizgančia odele, minkštimas gana tvirtas, sultys ryškiai raudonos, gero saldžiarūgščio skonio, sultingi. Vaismedžiai vidutinio augumo, žiemą pakankamai ištvermingi, tačiau labai šaltą žiemą gali pašalti žiediniai pumpurai. Derėti pradeda anksti, dera kasmet, derlinga, iš dalies savidulkė. Kokomikozei ir moniliozei veislė gan atspari.

‘Keleris 16‘ – vidutinio ankstyvumo vyšnių veislė, sukurta Danijoje. Uogos prinoksta pirmoje liepos dekadoje, stambios, apie 5 g, tamsiai raudonos, skanios, lengvai atsiskiria nuo kotelio. Vaismedžiai vidutinio augumo, veislė savidulkė, vidutiniškai jautri ligoms ir šalčiui. Derėti pradeda anksti, dera kasmet ir gausiai. Tai puiki veislė dulkininkė kitoms vyšnių veislėms.

‘Studenčeskaja’ – vidutinio ankstyvumo, derlinga vyšnių veislė, sukurta Rusijoje, (‘Žukovskaja’ x ‘Širpotreb čiornaja’). Vaismedžiai medelyne ir sode vidutinio augumo, vainikai platūs piramidiniai ar šluotiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3-4 metais, dera kasmet, vidutiniškai gausiai ar gausiai. Kryžmadulkės. Tinkamos dulkininkės – anksti žydinčios veislės ‘Podbielskinė’, ‘Ostheiminė’, ‘Vytėnų žvaigždė’, ‘Žagarvyšnė’. Vaisiai labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs, stambesni už vidutinius (3,5-4 g), apvalūs. Odelė tamsiai raudona. Minkštimas tamsiai raudonas, minkštas, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Sultys tamsiai raudonos. Kauliukas apvalus, vidutinio dydžio, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaisius nuo vaiskočio nutrūksta beveik lengvai, iš vaisiaus išsiskiria šiek tiek sulčių. Vartojami švieži ir perdirbami. Žiemą vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi. Veislė ligoms vidutiniškai atspari.

Vėlyvos vyšnių veislės, nokstančios liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje

‘Šatenmorelė‘ (sin. Lotinė, Lutowka) – teigiama, kad veislė kilusi Prancūzijoje. Lietuvoje Šatenmorelė buvo auginama jau prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau nebuvo paplitusi. Labai plačiai auginama kaimyninėje Lenkijoje. Vaisiai transpotrabilūs, stambūs, 5-7 g, rūgštoko skonio. Ypač tinka perdirbimui – kompotams, uogienėms, šaldyti bei vartoti šviežius. Vaismedžiai vidutinio augumo. Šaltą žiemą ištveria patenkinamai. Dera kasmet. Nepakankamai atsparios. Savidulkės.

Asmeninio albumo nuotr.

‘Vietinė rūgščioji’ – sukurta Lietuvoje, kilmė nežinoma. Vaismedžiai medelyne ir jauni sode auga vešliai, pradėję derėti – vidutiniškai, vainikai piramidiniai ar rutuliški, svyrančiomis ar aukštyn kylančiomis šakomis, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 2-3-ais, padaugintos šaknų atžalomis – 3-4 metais, dera beveik kasmet ir gausiai. Savidulkės. Vaisiai gražūs, patenkinamo skonio, vidutiniškai transportabilūs, vidutinio stambumo (2,6-3 g), apvalūs. Odelė tamsiai raudona. Minkštimas tamsiai raudonas, minkštas, sultingas, saldžiarūgštis, šiek tiek aitrus, aromatingas. Sultys raudonos. Kauliukas beveik rutuliškas, vidutinio dydžio, prie minkštimo šiek tiek prilipęs. Vaisius nuo vaiskočio nutrūksta lengvai ir sausai. Labiau tinka perdirbti. Prinoksta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Žiemą vaismedžiai gana ištvermingi, tačiau gali pašalti žiediniai pumpurai.

Asmeninio albumo nuotr.

Kaip apsaugoti vyšnių vaisius nuo paukščių?

Paukščiai – varnėnai, strazdai, kėkštai dažnai nuraško didumą vyšnių derliaus. Paukščiams baidyti naudojamos specialios garsinės patrankos, leidžiami išgąsdintų paukščių klyksmo įrašai. Šios priemonės turi trumpalaikį poveikį, nes paukščiai prie jų greitai pripranta ir nustoja bijoti.

Asmeninio albumo nuotr.

Patikimiausias būdas apsaugoti derlių – uždengti vaismedžius specialiais tinklais. Tinklas turi siekti žemę, kad paukščiai negalėtų palysti po apačia. Suprantama, kad tiek nuo lietaus, tiek nuo paukščių lengviau uždengti žemaūgius vaismedžius. Tai brangios, bet patikimos priemonės, leidžiančios išsaugoti kokybišką derlių.

Daugiau apie tai, kaip atbaidyti paukšius, skaitykite ČIA

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis