Pasiruošimas pavasariui - vasario mėnesio darbai sode

Kol gamta ilsisi, lieka daugiau laiko apgalvoti pavasario ir vasaros darbus. Jei planuojate įsigyti sodą, privalote viską gerai apmąstyti. Sodas – tai aktyvaus poilsio vieta, todėl turite bent apytikriai žinoti, kiek laiko galėsite skirti darbams, nes kitaip jis taps sunkiai pakeliama našta.

Dažnai apie sodo įsigijimą ir pasiruošimas pavasariui žmonės ima svarstyti žiemą. Pakankamai daržovių vienam žmogui galima išsiauginti 50 kv. m plote. Šiam plotui įdirbti ir tinkamai prižiūrėti reikia maždaug 70 darbo valandų (čia paskaičiuotos darbo sąnaudos pavasario mėnesiais, vasarą ir rudenį darbo bus šiek tiek mažiau). Jei įsigijote labai apleistą sklypą, dirbti reikės dar daugiau, todėl rimtai pasvarstykite, ar Jums tai nebus per didelė našta.

Net jei neketinate triūsti darže, darbų nė kiek nesumažės, nes kas savaitę (geriausiai – kas keturias dienas) teks pjauti žolę, ravėti gėles, prižiūrėti medžius ir krūmus. Gražiam gėlynui įrengti iš pradžių reikės daugiau išlaidų ir darbo, bet vėliau jame plušėti tiek kiek darže nereikės.

Jeigu viską apsvarstę vis dėlto nutarėte įsigyti sodą, atkreipkite dėmesį į keletą labai svarbių dalykų:
* ar sodo sklype yra vandentiekis (vandens telkinys netoliese), beveik garantuojantis darbų sėkmę,
* ar sklypas nėra pavėsyje arba šiaurinėje pusėje. Lygiam sklypui sutvarkyti reikia mažiau darbo ir lėšų. Jei dirva labai prasta, o sklypas apleistas, geriausias sprendimas – užsodinti sklypą bulvėmis. Jas nesunku prižiūrėti, be to, išnaikinsite daug piktžolių ir pagerinsite dirvą.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip ir kada baltinti vaismedžius?
Kaip auginti ir išpešti kuo daugiau naudos iš alijošiaus?

Sėkmės garantas artėjančiam pavasariui:

• Jau turintiems sodą primename, kad sniegas yra natūrali medžiaga sodo augalams nuo šalčių apsaugoti. Tam galima panaudoti nuo takų nukastą purų sniegą.

• Nuolat tikrinkite, ar vanduo nesirenka į bakus ir kitas talpas, nes susikaupęs vanduo per didelius šalčius gali pridaryti daug žalos. Susikaupusį vandenį būtina išsemti. Talpas nuo žalingo vandens poveikio apsaugosite pribėrę į jas sausų durpių, kurios gerai sugeria drėgmę, arba paprasčiausiai sandariai uždengę.

• Sodo įrenginiams naudokite pušines lentas, kuolus, stulpus ir kt, visą medieną impregnuokite. Neatidėliokite tvorų remonto pavasariui, nedelsdami užtaisykite visas skyles, kad į sodą nepatektų kiškiai. Beje, tvoras būtina sutaisyti iš rudens. Suremontuokite ir pagaląskite sodo įrankius, jei reikia, įsigykite naujų.

• Pasirūpinkite likusiais žiemoti paukščiais – vasarą turėsite puikių talkininkų ir giesmininkų. Pirmenybę teikite zylėms. Joms nebūtina kalti lesyklėlių, užtenka pakabinti ant virvutės bryzelį nesūdytų lašinių. Per šalčius negalima į lesyklėles berti duonos ar pyrago trupinių, trupinti virtų bulvių ar sūdytų produktų.

• Atminkite, kad jokiu kitu metų laiku neturėsite tiek laisvo laiko kaip žiemą, todėl jau dabar suplanuokite daržovių sėjomainą. Daržovės, kelis metus iš eilės augdamos vienoje vietoje, kasmet duoda vis mažesnį derlių. Vasario mėnesį įsigykite įvairių sėklų. Pirkdami būtinai pažiūrėkite, ar sėklos nesenos, nes daugelis jų neilgai išlieka daigios. Atkreipkite dėmesį ir į veisles, nes kiekvienai veislei reikia skirtingų sąlygų.

• Darže paliktus porus pridenkite eglišakėmis. Mėšlas netinka, nes porai įgis nemalonų prieskonį. Kas savaitę patikrinkite rūsiuose saugomas daržoves ir vaisius. Atrinkite sugedusius ar pradėjusius gesti.

• Jei pavasarį ketinate skiepyti medelius, skiepūglius pjaukite jau žiemą. Vasario mėnesį nugramdykite seną sutrūkinėjusią vaismedžių žievę, kurioje žiemoja kenkėjai.

• Jei nelabai šalta, pats metas genėti vaismedžius. Dalį nupjautų šakų palikite ant žemės – smarkiai pasnigus kiškiai jas grauš pirmiausia.

• Nurinkite nuo vaismedžių ir sudeginkite vaisių mumijas -jose snaudžia moniliozės (rudojo vaisių puvinio) sukėlėjai.

• Patikrinkite, ar neperdžiūvo ir nesupuvo rūsyje laikomos lelijos.

• Vasaris – speigų mėnuo, tad jei mažai sniego, o sinoptikai žada stiprių šalčių, papildomai uždenkite rožes ir rododendrus.

• Jei smarkiai pasnigo, nupurtykite nuo dekoratyvinių medžių ir krūmų (ypač spygliuočių) sniegą, kad neišlankstytų šakų. Sniegą purtykite apverstu mediniu grėbliu judindami šakas iš apačios.

• Žiemą kambarinės gėlės kenčia nuo temperatūrų svyravimų. Jei patalpa vėsi, augalus laistykite saikingai, drungnu vandeniu. Tręšti augalų nereikia, išskyrus žydinčius, negalima ir persodinti.

• Tuoj pat šalinkite nužydėjusius raktažolių žiedynus – paskatinsite naujų žiedynų formavimąsi. Kartą per savaitę patręškite gėles 0,1 proc. mineralinių trąšų tirpalu.

• Kad pražystų meilenis (amarilis), pastatykite ji šiltoje, šviesioje vietoje ir reguliariai, bet saikingai laistykite. Jei patalpoje bus 16-18 laipsnių temperatūra – žiedynas formuosis ilgiau, bet ilgiau žydės.

• Ciklamenai žiemą mėgsta labai šviesią vietą. Jei kambaryje palaikytumėte 16 laipsnių temperatūrą, jie žydėtų labai ilgai.

• Araukarijai tinkamiausia temperatūra yra 5-12 laipsnių šilumos. Šiltesnėje patalpoje ją gali apnikti voratinklinė erkutė. Jei spygliai pagelto, – tai ženklas, kad augalą apniko kenkėjai.

• Stebėkite, kad žiemą neperdžiūtų azalijų žemė. Jos auginamos durpinėje žemėje, tad jei vazone žemė dar drėgna, augalui jos gali trūkti, nes durpės sugeria vandenį ir jo neatiduoda. Azalijas patariama pamerkti su visu vazonu į vandenį.

• Žiemą kaktusų geriau nelaistyti.

• Sansavjerą laistykite labai saikingai, ypač, jei kambario temperatūra – apie 20 laipsnių. Jei augalui ims trūkti drėgmės, ji būtinai „pasakys” – ims raukšlėtis lapai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis