Ekspertų patarimai, kaip prižiūrėti bundančius augalus žiemos sode

Nors kalendoriuje – vis dar vasario mėnuo, o dalis žmonių nepasitiki netikėtai atšilusiais orais, žiema tikrai baigėsi daugumai žiemos soduose ir namuose augančių augalų. Kaip pasirūpinti augalų augimu po ramybės periodo pataria ManoNamai.lt kalbinti ekspertai.

Ramybės periodas. Žiemos soduose bei kambariuose augantiems augalams labai svarbu suteikti ramybės periodą, paprastai trunkantį apie 3 mėnesius ir sutampantį su žiemos laikotarpiu. „Didžiausia klaida daroma tada, kai žiemą skatinami augti tie augalai, kurie turėtų ilsėtis. Jie arba per daug laistomi arba per šiltai laikomi. Jei augalai ištveria tokią meilę, išaugę žieminiai ploni ūgliai tikrai gadina vaizdą. Tokius augalus būtina pavasarį kiek tik galima nugenėti arba atnaujinti“, - pasakoja įmonės „Žalia Bitė“ atstovė Marita Makauskienė.
Ramybės periodu mažesnis augalo aktyvumas yra natūralus ir nereikėtų bijoti, jei rudenį ar žiemą augalas numetė kelis lapus, teigia įmonės „Floralita“ atstovas Vladimiras Eicher-Lorka.

„Pavyzdžiui, fikusas - vienas dažniausiai pasitaikančių žiemos sodų augalų. Toje geografinėje zonoje, pietinėje ir pietrytinėje Azijoje, visuomet ateina sausesnis periodas ir fikusai po truputį pradeda mėtyti lapus. O, tarkime, butuose fikusai tai pradeda daryti lapkritį, kai įjungiamas centrinis šildymas. Žmonės į tai reaguoja – neretai padaroma išvada, kad trūksta vandens, tada pradedama laistyti. O to daryti negalima – jis gali numesti ir visus lapus. Reikia žinoti, kaip konkreti rūšis auga gamtoje ir tas sąlygas atkartoti“, – pataria pašnekovas.

Pavasaris. V. Eicher-Lorka teigia, jog pavasaris augalams prasideda kur kas anksčiau nei žmonėms – jie pradeda atbusti jau sausio mėnesį. „Augalams žiema trunka lapkritį, gruodį, sausį. Sausį sakau su atsarga, nes po Kalėdų diena pradeda ilgėti ir augalas reaguoja į dienos ilgumą. Kai tik atsiranda daugiau šviesos, augalams prasideda pavasaris. Tad sausio pabaigoje – vasario pradžioje jie pradeda leisti naujus lapus ir jų augimas iškart tampa pastebimas“, – pasakoja jis.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Būtiniausi darbai sode, darže ir gėlyne kovo mėnesį
20 būdų, kaip panaudoti kavos tirščius ir arbatos žoleles
Kaip sustabdyti langų rasojimą?

Tuomet galima pradėti po truputį tręšti. „Patręšus augalą po ramybės periodo, trąšos šaknis pasieks per pora savaičių. Dykumų augalus, tokius kaip kaktusus, tręšti reikia labai atsargiai, kadangi natūraliomis salygomis jiems trąšų nelabai ir reikia. Jeigu norite, reikėtų rinktis specialias, mažai azoto turinčias trąšas kaktusams arba naudoti universalias trąšas, tačiau jų kiekį sumažinti iki penktadalio nurodytos normos. Vis dėlto prisiminkite, kad juos reikia tręšti tik tada, kai pamatote, kad augalai pradeda augti. Kol stovi po žiemos – jokio tręšimo“, – pataria V. Eicher-Lorka.

Reikėtų pradėti didinti ir laistymą, tačiau negalima lieti iš karto dar žiemą – vandens kiekį reikia didinti po truputį. „Geriausia, jei visus augalus laistysite kambario temperatūros vandeniu, gal netgi 2-3 laipsniais šiltesniu nei kambario temperatūra. Laistymas šaltu vandeniu kenkia augalui, į tai jautriai reaguoja jo šaknų sistema. Dykumų augalus, kurie žiemą gali išbūti be vandens apie 2-3 mėnesius, reikia žadinti labai atsargiai. Pirmą savaitę juos geriau ne laistyti, o apipurkšti. Vėliau vandens kiekį reikia po truputį didinti“, – pataria pašnekovas.

Jis taip pat pastebi, kad kai kurių rūšių kaktusai, atvirkščiai, kaip tik mėgsta drėgmę (pavyzdžiui, šlumbergera vadinamas plokštenis), tad būtina pasidomėti konkretaus augalo mėgstamomis sąlygomis.

Augalai budinami ir vis pakeliant temperatūrą. „Ji keliama palaipsniui, vidutiniškai nuo 18 laipsnių žiemos periodu iki 23°C pavasario metu. Tai padaryti reiktų maždaug per mėnesį. Greiti pasikeitimai augalams nėra naudingi. Didžiausia klaida – temperatūrų svyravimas, ypač staigus atvėsimas po šilto periodo“, – pasakoja M. Makauskienė.

Atėjus „pavasariui“, kuris, kaip minėta, gali prasidėti ir sausio mėnesį, augalus reikia apkarpyti. „Sausio antroje pusėje jau galima pradėti kirpti, formuoti augalus. Karpyti reikia beveik visus augalus. Tarkime, tie patys fikusai. Lietuviai šiuo požiūriu yra šiek tiek humanistai – jie karpyti bijo, o po to augalas išauga bet kaip. Žmogus turėtų sugalvoti formą ir karpyti pagal ją. Žinoma, yra augalų, kurių kirpti negalima, tarkime, palmės“, – pasakoja V. Eicher-Lorka. Pavasarinis augalų žydėjimas prasideda balandį.

Į ką atsižvelgti planuojantiems žiemos sodą. Pavasarį atbunda ne tik augalai, tačiau suaktyvėja ir kiek primigęs statybų sektorius. Galbūt susižavėjote žiemos sodais ir nutarėte tokį įsirengti. Atreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

Paskirtis. Nors visuose žiemos soduose pagrindinis objektas yra augalai, patalpos paskirtis, priklausomai nuo to, kaip jūs ketinate šį sodą naudoti, gali šiek tiek skirtis. Geriausia, kai žiemos sodas yra numatomas projektuojant namą. Apsispręskite, ar norėsite jame ilsėtis visais metų laikais, galbūt dalis patalpos ekonominiais sumetimais tarnaus kaip erdvė laikyti vasaros sezono daiktus, o gal sodas taip pat bus ir konstrukcinis sprendimas atliekantis apsaugos nuo vėjo funkciją.

Tipas. Prisiminkite, kad visų augalų į žiemos sodą nesusodinsite. Geriausia yra žinoti mėgstamus augalus ir pagal tai rinktis jų tipą. Žiemos sodai tradiciškai gali būti skirstomi į tris pagrindinius tipus:

Atogrąžų (tropiniai) žiemos sodai. Būdingiausi augalai: monsteros, kalatėjos, difenbachijos, dracenos, anturiai. Šiems augalams visus metus reikalinga šilta ir drėgna aplinka.

Subtropiniai žiemos sodai. Būdingiausi augalai: visi citrusiniai augalai (mandarinai, citrinmedžiai, kinkanai), laurai, oleandras, bugenvilija.

Dykumų augalų žiemos sodai. Pagrindiniai augalai – kaktusai, agavos, jukos, šilokai. Šie augalai yra mažiau lepūs drėgmei.

Žiemos sodai gali būti skirstomi pagal regionus, pavyzdžiui, drėgnieji Azijos atogrąžų ar drėgnieji Pietų Amerikos atogrąžų sodai. Reikėtų žinoti kiekvieno augalo augimo sąlygas gamtoje ir pagal tai kuo geriau atkartoti jas žiemos sode. Taip sodas išlaikys vientisumą, be to, kai visi augalai reikalaus bent jau panašių sąlygų, auginti juos bus paprasčiau.

Techninės ir finansinės galimybės. Žiemos sode galima įsirengti papildomas apšvietimo, šildymo, laistymo sistemas. Papildomos apšvietimo sistemos poreikis yra sprendžiamas pasirenkant sodo orientaciją pagal kryptį ir augalų grupes – kai kuriems iš jų gali tekti pailginti dieną. Jei sodas orientuotas i pietų pusę, reikėtų pasirūpinti užuolaidėlėmis nuo saulės, arba rinktis šilumamėgius augalus. Teoriškai galimas nešildomas žiemos sodas, tačiau jame turi augti šalčiui atsparūs visžaliai augalai. Tinkama vėdinimo sistema ypatingai svarbi vasaros dienomis.

Atsižvelkite į tai, kad kai kurios iš šių priemonių kainuos papildomai, tarkime, naudojant papildomą apšvietimą kai kuriems atogrąžų augalams ramybės periodu turėsite imituoti ilgesnę dieną, o tai reiškia 2-3 mėnesių trukmės intensyvų švietimą. Dėl laistymo sistemos įrengimo sprendžia pats šeimininkas, tačiau tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, jei sodas orientuotas į pietus ir pasirenkami drėgnųjų subtropikų augalai), savininkui paprastu laistytuvu užtikrinti oro ir dirvožemio drėgnumą bus sunku. Taip pat, nepriklausomai nuo to kokius sprendimus pasirinksite, reikės įsirengti ir drenažo sistemą.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 6 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis