Kuo gali būti naudingi erškėtrožių vaisiai? (1)

Vertingi erškėtrožių vaisiai labai svarbūs mūsų sveikatai. Erškėtis yra rožės protėvis, sodininkystėje naudojamas kaip kultūrinių rožių poskiepis. Tai medingi augalai, jų žiedus noriai lanko bitės. Erškėčiai auginami želdiniuose, gyvatvorėse, eroduojamuose šlaituose, žvyrduobėse.

Apie dažniausiai Lietuvoje auginamus erškėčius, jų pritaikymą želdynuose kalbiname VĮ Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkę, dendrologę Rimą Žebrauskaitę.

Anot dendrologės Rimos Žebrauskaitės, erškėtis (Rosa L.) – tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos erškėčių (Rosa) gentis. Įvairios tautos Rosa senovės romėnų vardu vadindavo ne tik erškėtį, bet ir daugelį kitų ryškiažiedžių augalų. Gentyje yra apie 350 rūšių, iš kurių didesnė dalis paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonoje. Tropinėse ir subtropinėse srityse erškėčiai auga kalnuose, pietų pusrutulyje laisvai jie neauga.

Erškėtrožės – tai vasaržaliai (su keliomis išimtimis) 0,3-2,5 m aukščio krūmai stačiomis, svyrančiomis arba besidriekiančiomis šakomis, dažniausiai dygliuotais stiebais. Lapai neporiškai plunksniški. Žiedai balti, rausvi, raudoni, geltoni, kvapūs, tuščiaviduriai ar pilnaviduriai, gana dideli, pavieniai, po kelis arba keliolika susitelkę galinėse bei pažastinėse skėtiškose kekėse. Pradeda žydėti gegužės pabaigoje arba pirmoje birželio pusėje, tik žydėjimo trukmė skiriasi nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o pavieniai žiedai skleidžiasi iki pat rudens. Vaisiai maži riešutėliai, apgaubti mėsinga ryškiaspalve mase, panašūs į dideles uogas. Erškėčiai puošnūs ne tik žydėdami, bet ir nokindami vaisius – visą vasarą ir rudenį.

Dendrologės R. Žebrauskaitės nuomone, augalai dirvai nereiklūs, atsparūs šalčiui, šviesomėgiai, gerai auga silpnai rūgščiose ir neutralios reakcijos dirvose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Dauginami sėklomis arba vegetatyviškai – šaknų atžalomis ir auginiais. Nors neretai puolami ligų ir ypač dažnai – kenkėjų, vis tik jiems reikia kur kas mažiau priežiūros negu rožėms. Gausiai žydi atvirose, saulėtose vietose. Sodinami pavieniui ir grupėmis, daugelis erškėčių tinka laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms. Kad lengviau būtų prižiūrėti, prieš sodinimą patartina tiesti juodą plėvelę, tuomet neplis ar mažiau plis atžalomis, nes per ją neprasisverbia saulės spinduliai.

Asmeninio albumo nuotr.

Kelios erškėčių rūšys pas mus auga savaime, keliasdešimt jų rūšių, veislių ir keli šimtai rožių veislių auginama. Lietuvoje natūraliai auga: paprastasis erškėtis (R. canina), grūdėtasis erškėtis (R. rubiginosa), švelnialapis erškėtis (R. mollis), miškinis erškėtis (R. majalis), raukšlėtalapis erškėtis (R. rugosa), tankiadyglis erškėtis (R. spinosissima), raudonlapis erškėtis (R. rubrifolia), geltonasis erškėtis (R. foetida) ir prancūzinis erškėtis (R. gallica). Darželiuose auginama ir introdukuotų rūšių, kurios atsparios šalčiams ir gerai peržiemoja. Iš visų erškėčių pas mus populiariausias raukšlėtalapis erškėtis bei jo puošnios veislės.
Raukšlėtalapis erškėtis (R. rugosa) labai dažnai auginamas visoje Lietuvoje, nors kilęs iš Šiaurės Rytų Azijos. Vešlus, greitai augantis 1,5-2,5 m aukščio krūmas stačiais gausiai dygliuotais stiebais, linkęs plisti šaknų atžalomis. Lapai tamsiai žali sudaryti iš iš 5-9 lapelių. Žiedai pavieniai ar po kelis, 6-8 cm skersmens, purpuriškai rožiniai. Pasak R. Žebrauskaitės, pirmųjų šio erškėčio žiedų išsiskleidimas Lietuvoje reiškia fenologinės vasaros pradžią, paprastai tai beveik sutampa su kalendorinės vasaros pradžia. Žydi iki rugsėjo ar spalio, tad rudenėjant ant krūmo vienu metu būna ir žiedų, ir 2-2,5 cm skersmens raudonų ar raudonai ornažinių vaisių. Labai atsparus įvairioms nepalankioms aplinkos sąlygoms. Želdynuose auginami kultivarai ir veislės: ‘Alba‘ – baltais žiedais, ‘Alboplena‘ – baltais pilnaviduriais žiedais, ‘F. J. Grootendorst‘ – vyšninio atspalvio raudonais, nedideliais, pilnaviduriais, gausiais žiedais ir purpurinio atspalvio vaisiais, ‘Ritausma‘ – švelniai rausvais pilnaviduriais žiedais, ‘Rubra‘ – dideliais vyšniniais žiedais, ‘Topaz Jewel‘ – geltonais pusiau pilnaviduriais žiedais.

Vertė. Vaistinė žaliava – erškėčių vaisiai. Be miškinio (R. majalis) erškėčio, vaistinei žaliavai ruošti tinka taip pat paprastasis erškėtis (Rosa canina) ir raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa). Erškėčiai yra polivitamininiai augalai. Jų vaisiai labai vitamingi. Vitamino C juose yra 10 kartų daugiau negu juodųjų serbentų uogose ir apie 50 kartų daugiau negu citrinoje. Erškėčio vaisiuose yra 190-760 mg vitamino C, apie 600 mg vitamino P, taip pat vitaminų: B1, B2, vitamino PP, karotino. Be to, juose yra iki 8 proc. cukrų, organinių rūgščių: daugiausia obuolių ir citrinos, rauginių ir pektininių medžiagų, riebalų, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų: geležies, fosforo, kalio, natrio, kalcio, magnio, sieros, silicio ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Sėklose – ir riebalinio aliejaus, karotinoidų, vitamino E; lapuose – askorbo rūgšties (1,0 -1,5 proc.); šaknyse - raugų.

Asmeninio albumo nuotr.

Derliaus nuėmimas, laikymas, perdirbimas

Vertingiausi iš visų erškėčių yra raukšlėtalapio erškėčio vaisiai. Jie renkami prinokę – nuo rugpjūčio pabaigos iki pat šalnų. Prinokę yra tamsiai raudonos spalvos. Surinkti vaisiai paskleidžiami plonu sluoksniu ir tuoj pat džiovinami iš pradžių lauke, o paskui orkaitėje arba džiovykloje 70-80 °C temperatūroje. Išdžiuvę yra tamsiai raudoni, be kvapo, saldžiai rūgštaus skonio. Kuo greičiau išdžiūsta, tuo geresnė žaliavos kokybė. Išdžiuvusių uogų pašalinamos taurelė ir koteliai. Tinkamai laikomi vaisiai vaistams vartojami 2 metus.

Erškėčių vaisiai daug kur vartojami kaip maisto papildai. Tai natūralus vitaminų koncentratas. Iš jų gaminamos uogienės, kompotai, sultys, džemai, tyrės, kisieliai, įdarai pyragams. Arbatą galima ruošti iš džiovintų lapų bei vainiklapių. Ji yra labai skani bei kvapi. Erškėčių žiedų vainiklapiais galima aromatizuoti vyną, likerį, užpiltines.

Erškėčių vaisių tyrė. Sirupas: gaminti su vandeniu, kuriame buvo blanširuojami erškėčio vaisiai; 1,5 kg cukraus, 0,5 l vandens/1kg vaisių. Prinokusius vaisius nuplauti, supjaustyti išilgai vaisiaus puselėmis ir išimti sėklalizdį. Blanširuoti 2-3 min., užpilti sirupu, virti, kol vaisiai, suminkštės, paskui pertrinti per sietelį. Gautą tyrę pašildyti iki virimo, išdėlioti į sterilius stiklainius, uždengti dangteliais, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.

Erškėčių vaisių ir mėtų kompotas. Išrinkti prinokusius erškėčių vaisius su standžiu minkštimu, supjaustyti puselėmis, išimti sėklas, nuplauti, užpilti verdančiu perkoštu sirupu (600 g cukraus ir 0,1l vandens/1kg vaisių), pavirti 5min. ir palikti 20 val. Paskui vaisius išimti iš sirupo ir sudėti į stiklainius (0,5 l). Sirupą užvirinti, įmetus keletą mėtos lapelių. Vaisius užpilti verdančiu sirupu, uždengti dangteliais, 20 min. sterilizuoti, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.

Džiovintų erškėtuogių kisielius. Reikės 50 g džiovintų erškėtuogių, 3/4 stiklinės cukraus, 2 šaukštai bulvių krakmolo. Karštu vandeniu nuplautas džiovintas erškėtuoges apipilti 2 stiklinėmis šalto vandens ir 15-20 min. virti. Kai uogos suminkštės, nuovirą perkošti į kitą indą, o likusias uogas apipilti stikline vandens, užvirinti ir nuovirą spaudžiant išsunkti į indą su pirmuoju nuoviru. Paskui į nuovirą pridėti cukraus, dar kartą užvirinti ir įpilti skiesto bulvių krakmolo.

Asmeninio albumo nuotr.

Vartojimas medicinoje. Avicena daugiau kaip prieš tūkstantį metų apie erškėtį rašė kaip apie gydomąjį augalą sergant įvairiausiomis ligomis. Senovėje Teofrastas ir Dioskoridas žinojo erškėčių vaisių gydomąsias savybes ir vartojo juos nuo daugelio ligų. Erškėčių užpilai puikaus skonio, malšina troškulį, stiprina žmogaus organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Iš erškėčių vaisių pagamintos vaistų formos vartojamos kaip profilaktinė (nuo hipo ir avitaminozių), medžiagų apykaitą reguliuojanti, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinanti, cholesterolio kiekį organizme mažinanti priemonė, taip pat šalina šlakus, normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, virškinamojo trakto organą, kepenų veiklą. Iš erškėčių vaisių farmacijos pramonė gamina vitamininius preparatus. Aliejinį ekstraktą karotoliną. Jis skatina odos ląstelių augimą ir dalijimąsi, todėl vartojamas kaip išorinis vaistas trofinėms opoms, egzemoms ir kitoms odos ligoms gydyti. Taip pat gaminamas erškėčių sėklų aliejus.

Juo gydomi negilūs spenelių įtrūkimai, pragulos, dermatozės, negyjančios opos.
Liaudies medicinoje. Erškėčių vaisių arbatos vartojamos sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ypač sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui; kepenų ir tulžies pūslės ligomis, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, hipertonine liga. Be to, lapai ir antpilai turi fitoncidų, naikinančių mikrobus. Lapų ir medaus sirupu gydomas burnos ertmės uždegimas, stomatitas. Erškėčių vaisių yra vitamininių arbatų sudėtyje. Erškėčių vaisiai nuo seno vartojami įvairių šalių liaudies medicinoje. Europoje – inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti bei organizmo atsparumui nuo infekcinių ligų didinti. Rusijoje – kraujuojančioms dantenoms gydyti. Tibete – tuberkuliozei gydyti. Kinijoje augalų šaknys vartojamos virškinimui gerinti. Erškėčiai neturi šalutinio poveikio, jų užpilus ir nuovirus galima gerti be apribojimų.

Asmeninio albumo nuotr.

Receptai

Sergant ateroskleroze, mažakraujyste, nusilpus organizmui. Šaukštą džiovintų, susmulkintų vaisių termose užplikyti 250 ml verdančio vandens. Po 10-12 val nukošti. Užpilą pagardinti šaukšteliu medaus, vartoti šiltą po stikline ryte ir vakare. Perkošti, kad į užpilą nepatektų plaukelių, kurie dirgina virškinamojo trakto gleivinę.

Vitamininė arbata. Šaukštą džiovintų erškėčių vaisių ir tiek pat juodojo serbento lapų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Po valandos nukošti. Kada trūksta vitaminų, gerti kaip paprastą arbatą, įdėti truputį medaus.

Erškėčių vaisių kaukė (1). Šviežius, sveikus ir švarius vaisius, pašalinus sėklas, mediniu šaukštu sutrinti porcelianiniame arba stikliniame inde. Marlės skiautelę, iškirpus skyles nosiai, akims, burnai, sumirkyti sutrintų vaisių tyrelėje ir dėti ant veido. Po 10-15 min kaukę nuimti. Kaukė tinka suvytusiai, suglebusiai ir susiraukšlėjusiai odai. Kaukę ant veido dėti 3-4 karius per savaitę.

Erškėčių vaisių kaukė (2). Išspaustas vaisių sultis sumaišyti su nedideliu kiekiu kvietinių miltų ir gauta tyrele tepti veidą, kaklą. Po 20-30 min. kaukę nuplauti virintu ir iki kambario temperatūros atšaldytu vandeniu.

Kitos panaudojimo sritys. Erškėčių vaisiai, žiedai ir lapai vartojami kosmetikoje, rožių aliejus (iš Rosa damascena žiedlapių) – parfumerijos pramonėje.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis