Tinkamiausios Lietuvoje auginti kriaušių veislės

Kokios kriaušių veislės tinkamiausios auginti Lietuvoje sutiko patirtimi pasidalinti LAMMC SDI sodininkystės skyriaus vedėjas Česlovas Paulauskas.

Kriaušė (Pyrus L.) erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Pasaulyje žinoma 60 rūšių. Lietuvoje auga 3 rūšių kriaušės. Labiausiai paplitusi paprastoji kriaušė (P. communis L.).

Savo morfologija kriaušės panašios į obelis. Formuoja mažąsias ir smailiąsias vaisines šakeles, kurios sudaro vaisines. Vegetacija prasideda balandžio mėnesio viduryje. Jauni medeliai turi mažai smulkių šaknelių, todėl jautresni drėgmės trūkumui.

Pagrindiniai kriaušių poskiepiai yra miškinės kriaušės (P. communis L.) sėjinukai ir paprastojo svarainio (Cydonia oblonga) klonai. Kriaušės su sėkliniais poskiepiais užauga 1,5-2 kartus aukštesnės nei obelys, derėti pradeda 5-10 sode augimo metais, ne tokios jautrios šaltoms žiemoms, dera 30-60 metų ir reguliariau nei obelys. Kriaušės su sėkliniu poskiepiu sode sodinamos 4,5-5 x 2,5-5 m atstumu. Sodinimo atstumai eilėje: nuo 2,5 m (neaugios) iki 5 m (augios). Trūkumai – vaismedžiai labai nevienodai auga ir dera. Mažesni vaisiai negu su svarainio (Cydonia) genties poskiepiais.

Asmeninio albumo nuotr.

Drėgmės trūkumui jautresnės kriaušės su paprastojo svarainio poskiepiais. Į paprastojo svarainio poskiepius įskiepytos kriaušės turi daug pranašumų. Lyginant su miškinės kriaušės poskiepiais, svarainio poskiepiai 2-3 metus paankstina derėjimą. Svarainio šaknų pagrindinė masė yra 20-60 cm gylyje, todėl medeliai nenukenčia nuo ilgiau įmirkusios dirvos, gerai auga kur arti gruntinis vanduo. Svarbiausia, kad kriaušių su svarainio poskiepiais medeliai būna 1,5-3 kartus mažesni, o derlius 1,5-2 kartus didesnis negu su sėkliniais miškinės kriaušės poskiepiais. Žemaūgės kriaušės su paprastojo svarainio poskiepiu sode sodinamos 4 x 2 m atstumu.

Nežiūrint į daugelį privalumų, kriaušių poskiepiams naudojamos formos turi trūkumų. Pagrindinis svarainio poskiepių trūkumas – jie neatitinka kriaušių veislių, t. y. įskiepiai nulūžta skiepijimo vietoje, džiūsta, nedarniai auga, ne laiku sprogsta pumpurai pavasarį, prastai auga, leidžia daug atžalų, pasižymi šviesia lapija, defoliacija.

Asmeninio albumo nuotr.

Neatitikimui tarp kriaušės veislės ir svarainio panaikinti naudojamas tarpinis skiepas. Lietuvoje, kaip tarpininką, galima naudoti ‘Jūratė‘ kriaušę. Vešliai augančias ‘Kliapo mėgstamoji‘ ir kitas kriaušes reikėtų auginti tik su paprastojo svarainio poskiepiais. Silpniau augančias ‘Konferencinė‘ kriaušes galima auginti ir su sėkliniais miškinių kriaušių poskiepiais, tuomet jas galima sodinti eilėje kas 2-2,5 m. Kad ‘Konferencinė‘ vaismedžiai būtų ilgaamžiškesni ir nenukentėtų šaltomis žiemomis, verta skiepyti su tarpininku‘Jūratė‘ kriauše.

Kriaušėms su svarainio poskiepiais būtina parinkti rūgštesnes dirvas. Šarminėse, kalcingose dirvose kriaušės suserga chloroze, nes nepasisavina geležies, anksčiau pradeda gelsti lapai, susilpnėja augimas, sumažėja derlius.

Kriaušės jautrios mūsų klimatinėms sąlygoms, todėl pasirenkant veisles reikėtų tinkamai įvertinti jų savybes. Žiemomis gali pašalti žiediniai pumpurai, jauni ūgliai ar šakos. Jautriausiai į žiemos šalčius reaguoja jauni vaismedžiai. Sodybose dažniausiai auginamos vasarinių ir rudeninių veislių kriaušės.

Vaismedžių būklę, derlingumą ir ilgaamžiškumą lemia sodo vieta. Kriaušynams tinkamiausi yra vakarų ir pietvakarių krypties nuolydžiai. Juose žiemą šilčiau, paros temperatūra mažiau kinta negu pietiniuose ar pietrytiniuose nuolydžiuose. Kad sumažėtų vyraujančių vėjų žala, prieš įveisiant sodus, reikia pasodinti užuovėjų juostas.

Asmeninio albumo nuotr.

Kriaušės nėra reiklios maisto medžiagoms, tačiau geriau dera puriame, neutralios arba šarminės reakcijos (rūgštesniame dirvožemyje sodinkite kriaušes su paprastojo svarainio poskiepiais) priemolyje. Gruntiniai vandenys turi būti ne arčiau kaip 1,5 m nuo žemės paviršiaus. Kriaušės nemėgsta laikino užmirkimo.

Kriaušės jautresnės šalčiams, todėl jas geriau sodinti balandžio viduryje, kol dar neišsprogę pumpurai. Kriaušes, kaip ir obelis, su sėkliniu poskiepiu sodinkite iki šaknies kaklelio, su vegetatyviniu poskiepiu – kad apie 5 cm poskiepio liktų virš žemės.

Genėjimas panašus kaip obelų, tik kriaušės, genimos anksti pavasarį, auga vešliau, todėl ramybės laikotarpiu genėkite silpniau augančias kriaušes. Pirmoje vasaros pusėje genėkite stipriai augančias kriaušes, trumpinkite viršūnes, šalinkite konkurentus, horizontaliai augančių ūglių perteklių, retinkite kitus ūglius. Rugpjūčio mėnesį galite išpjauti tankiai suaugusių, į viršų augančių, stiprių ūglių perteklių palikdami silpnesnius, augančius horizontaliai.

Vasarinės kriaušių veislės

‘Alka‘ – vėlyva vasarinė veislė. Vaisiai labai stambūs, sveria 200-250 g, atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui, sultingi, sunoksta rugsėjo pabaigoje, nuskinti laikosi iki lapkričio vidurio. Vaismedžiai vidutiniškai ištvermingi šaltoms žiemoms, derėti pradeda 5-6 sode augimo metais, jauni dera kasmet, senesni linkę pramečiuoti.

‘Jūratė‘ – vaisiai sunoksta rugsėjo viduryje, vartojami iki spalio pradžios. Kriaušės vidutinio dydžio, labai skanios, atsparios rauplėms. Vaismedžiai ištvermingi šaltoms žiemoms, derėti pradeda 4-5 sode augimo metais.

‘Kliapo mėgstamoji‘ – vaisiai vidutinio stambumo arba stambūs, sunoksta pirmoje rugsėjo pusėje, skanūs, gražūs, atsparūs rauplėms. Vaisiai netaisyklingos kriaušiškos formos. Vaismedžiai jautroki šaltoms žiemoms, šiek tiek linkę pramečiuoti. Dera 6-7 sode augimo metais.

‘Žiul Giujo‘ – vaisiai labai gražūs ir skanūs, vidutinio dydžio, prinoksta rugpjūčio pabaigoje. Vaismedžiai vidutinio augumo, jautroki šaltoms žiemoms, atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui.

Asmeninio albumo nuotr.

Rudeninės kriaušių veislės

‘Alsa‘ – vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje, nuskinti laikosi iki lapkričio mėnesio vidurio. Vaisiai gražūs, 200-250 g, atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Jų gera prekinė išvaizda. Pasodinti sode dera 3-4 augimo metais. Vaismedžiai ištvermingi šaltoms žiemoms.

‘Aluona‘ – vaisiai sunoksta antroje rugsėjo pusėje, nuskinti laikosi iki gruodžio pabaigos. Vaisiai gražūs, saldūs, kvapūs. Vaismedžiai vidutinio augumo, ištvermingi šaltoms žiemoms, atsparūs ligoms. Dera 5-6 sode augimo metais, nepramečiuoja.

‘Konferencinė‘ – vėlyva veislė. Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, nuskinti laikosi iki sausio mėnesio vidurio. Vaisiai skirtingo dydžio, gana atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Esant pakankamai saulės, odelė tampa šviesiai oranžinė, vaisiai sultingi, kvapūs, saldūs. Vaismedžiai vidutinio augumo, dera 3-4 sode augimo metais. Šios veislės sodinukai turi būti dauginami su ištvermingu poskiepiu arba skiepijami į ištvermingą šalčiui kamieną.

‘Lukna‘ – vaisiai sunoksta antrąją rugsėjo dekadą, nuskinti laikosi iki gruodžio mėnesio pabaigos. Jie geros išvaizdos, vienodo dydžio, įsaulyje odelė parausta, kvapūs, saldūs, ne itin granuliuoti. Vaismedžiai vidutinio augumo, pakankamai ištvermingi žiemą, atsparūs ligoms, derėti pradeda 4-5 sode augimo metais, nepramečiuoja, gana atsparūs puviniui ir rauplėms.

‘Mramornaja‘ – vaisiai sunoksta antroje rugsėjo pusėje, labai gražūs, stambūs, skanūs, labai sultingi, saldūs, kvapūs, nuskinti laikosi iki lapkričio mėnesio. Vaismedžiai derlingi, dera 5-6 sode augimo metais, gana ištvermingi šaltoms žiemoms, vidutiniškai atsparūs rauplėms, atsparūs rudajam puviniui.

‘Patten‘ – vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, nuskinti laikosi iki gruodžio mėnesio. Vaisiai stambūs, gražūs, skanūs, sultingi. Vaismedžiai derlingi, dera 5-6 sode augimo metais, kasmet. Ištvermingi šaltoms žiemoms, atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui.

Asmeninio albumo nuotr.

Kriaušių skynimo laikas

Optimaliu laiku nuskintos kriaušės yra ne tik geresnės kokybės, bet ir geriau laikosi. Per anksti nuskintos kriaušės yra prasto skonio, laikymo metu greičiau sutręšta. Kriaušių skynimo brandos laikas trumpas ir trunka apie 7 dienas, todėl svarbu kuo tiksliau nustatyti optimaliausią laiką.

Kriaušių sunokimą lemia daugybė tiek vidinės, tiek išorinės vaisių kokybės rodiklių, tačiau nėra vieno tokio universalaus, kuriuo remiantis būtų galima tiksliai nustatyti optimalų skynimo laiką. Nokdamos kriaušės labai greitai minkštėja.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis