Beveik viskas, ką reikia žinoti apie moliūgų auginimą ir derliaus nuėmimą

Moliūgai – tai puikus karotino, vitaminų šaltinis. Įvairovė jų didžiulė: žali, geltoni, oranžiniai, kreminiai, rudi, lygia odele, raukšlėta, įvairiausių formų – plokščiai apvalūs, briaunoti, mažutėliai, vidutiniai – sveriantys iki 3-8 kg svorio ir milžinai – 20 iki 500 kg. Valgomos visos dalys – minkštimas, sėklos, lapai, žiedai. Moliūgus galima valgyti šviežius, virti, kepti, skrudinti, troškinti, iš jų sėklų spaudžiamas aliejus.

Moliūgai (Cucurbita L.) – vienmetės daržovės, kilusios iš Vidurio ir Pietų Amerikos. Lietuvoje auginamos įvairios moliūgų rūšys: didieji, muskusiniai, paprastieji ir kitos. Jos skiriasi vaisiaus spalva, forma ir dydžiu.


Vertė. Moliūgai ypač vertingi vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas ribotas. Moliū-guose ypač daug karotino. Kai kuriuose jo susikaupia net du kartus daugiau nei morkose. Yra vita-minų C, B, B2, PP, E. D, taip pat reto vitamino T, kuris pagreitina apytakos procesus organizme. Nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto, iš visų daržovių moliūgų vaisiuose daugiausia geležies, skatinančių kraujo gamybą, todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiems mažakraujyste, ateroskleroze. Moliūgai padeda virškinti, nes jų ląsteliena nepluoštinė, gerai suverda ir lengvai organizmo pasisavinama. Ši daržovė taip pat naudinga susirgus kepenų, inkstų ligomis, reguliuoja virškinimą, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos. Moliūguose taip pat yra daug pektino, kuris šalina cholesterolį. Moliūgai – universali priemonė, gerinanti organizmo medžiagų apykaitą, turi skysčių šalinimo iš organizmo skatinančių savybių.


Moliūgų sėklose gausu riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralinių druskų. Sėklose ypač gausu organizmą jauninančio vitamino E ir cinko druskų, kurios teigiamai veikia vyrų organizmą, i pro-filaktinė priemonė nuo prostatos.


Veislės. Seniau dažniausiai buvo auginami paprastieji (didieji), o dabar vis labiau populiarėja mažesni ir įvairesni moliūgai. Lietuvoje auginamos 70-130 dienų vegetacijos veislės.


‘Amazonka‘ – ankstyva veislė, nuo sudygimo iki derliaus praeina apie 90 dienų, vaisius ovalus, iki 1,5 kg, žievė oranžinė, minkštimas geltonas.

‘Ambar‘ – pusiau vijoklinė, vidutinio ankstyvumo veislė, vaisius tamsiai žalia odele, 2-4 kg, minkštimas ryškiai oranžinis, standus, saldus, skanus, vitaminų bei karotino kiekiu lenkia kitas veisles. Subrendę vaisiai išsilaiko iki kovo mėnesio.

‘Atlantic Giant‘ – labai stambius vaisius užauginanti didžiųjų moliūgų veislė, vaisius iki 50-70 kg svorio, yra ryškios oranžinės ar geltonos spalvos odele, minkštimas oranžinis, siekia iki 15 cm storio, puikaus skonio ir tekstūros. Gausu karotino, vitaminų ir kitų maisto medžiagų. Vegetacijos periodas 100-110 dienų.

‘Danka Polka‘ – krūminių moliūgų veislė, sėklos stambios, su luobele tinka aliejui spausti, vaisius apvalus, 5-8 kg. Subrendę vaisiai išsilaiko iki gruodžio mėnesio.

‘Early Sugar‘ – vijoklinė, ankstyva veislė, vaisius apvalus, geltonas, iki 3 kg, minkštimas labai saldus, geltonas arba oranžinis.

‘Miranda‘ – aliejinių moliūgų veislė, išauginanti be luobelės, skanias sėklas, vaisius ovalus, 5-8 kg, žalsvas, minkštimas gelsvas – patiekalams ruošti. Augalai pusiau krūminiai.

‘Sweet Mama‘ – vaisius mažas, 1-1,5 kg, žalias su pilkais dryžiais, minkštimas saldus, oranžinis. Vegetacijos periodas 85 dienos.

‘Rouge vif d‘Etampes‘ – ankstyva didžiųjų moliūgų veislė, vaisius ryškiai oranžinis, plokščiai apvalus, briaunotas, 4–8 kg svorio. Minkštimas tamsiai oranžinis, labai skаnus. Tai viena geriausių maistui skirtų moliūgų veislių.

‘Waltham Butternut‘ – muskusinių (kvapiųjų) moliūgų vidutinio ankstyvumo veislė, vaisius kriaušės formos, išskirtinio skonio, kvapnus, iki 1,5-2 kg svorio, saldaus skonio, minkštimas ir žievė oranžiniai, mažai sėklų. Turi gana daug karotino.

‘Muscade de Provence‘ – muskusinių moliūgų vidutinio vėlyvumo derlinga veislė. Vegetacijos periodas – 100-110 dienų. Vaisius apvaliai plokščias, briaunotas, iki 10 kg svorio. Prinokusio odelė gelsva, minkštimas oranžinis, saldus. Galima išlaikyti iki vasario mėn.

‘Marina di Chioggia‘ – seniai Italijoje auginama ir žinoma veislė. Išvertus iš italų kalbos marina di chioggia reiškia „jūros moliūgas iš Kjodžos miesto". Vegetacijos periodas – 130 dienų. Vaisius plokščiai apvalus, pilkai žalsva grublėta odele, užauga iki 5 kg svorio. Minkštimas – oranžinis, saldus. Gerai išsilaiko iki vasario.


Auginimas


Vieta. Moliūgai, kaip ir agurkai – šilumamėgės daržovės, gerai auga pasėti arba pasodinti daigais nuo vėjų apsaugotose, trąšiose, šiltose daržo vietose. Geriau dera greičiau įšylančiame, lengvesniame, humusingame, priesmėlio ar priemolio, gausiai patręšta mėšlu, nerūgščiame dirvožemyje. 


Sėja. Sėklos sėjamos ar daigai sodinami pavasarį žemei 10 cm gylyje įšilus iki 12 laipsnių šilumos, paprastajai alyvai sužydėjus, kai praeina šalnų pavojus. Moliūgai išaugina labai plačią šaknų sistemą, todėl sėklas sėkite 1,4 x 1,4 arba 1,4 x 2,1 tarpais 5-8 cm gylyje. Prieš sėjimą galima patikrinti sėklų kokybę jas supilant į 3-5 proc. druskos tirpalą, ant indo dugno nuskendusios sėklos yra tinkamos sėjimui. Moliūgai sudygsta greičiau, kai sėklos prieš sėją pamirkomos arba padaiginamos. Tačiau tokios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą. Jeigu drėgmės trūksta, į duobutę įpilama vandens. Sėklas pasėjus po agroplėvele, galite sulaukti ankstyvesnio derliaus.


Sodinimas daigais. Norint gauti ankstyvą ir gausų moliūgų derlių, sodinami iš anksto išauginti daigai su 2-3 tikraisiais lapeliais birželio pradžioje ar viduryje tokiais pat atstumais kaip ir sėjant sėklomis. Sėklos daigams išauginti sėjamos į 8-10 cm skersmens vazonėlius su durpiniu substratu (daržovių daigų auginimui) balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, šiltnamyje arba kambaryje ir daiginamos 20-25 laipsnių temperatūroje. Kad pasirodę moliūgų daigai neištįstų, temperatūrą reikia pažeminti: dieną – 15-18 laipsnių ir naktį – 12-14 laipsnių. Daigai užauga per 20-25 dienas. Prieš sodinant į nuolatinę augimo vietą, daigai yra grūdinami. Taip pat moliūgais labai tinka apsodinti komposto krūvą. Juos reikia sodinti šoniniame šlaite, bet ne ant krūvos viršaus. Komposto dėžėje geriausiai sodinti kuo žemiau į tarpą prie sienelės. Moliūgų lapai sukurs pavėsį, šaknys sugers iš žemės išplautas naudingas medžiagas.


Priežiūra. Vasarą, kol daigai maži, purenkite tarpueilius, jei sausa – laistykite. Vėliau moliūgų lapai užstelbia piktžoles. Kad išaugtų kokybiški vaisiai, patartina tręšti kalio turinčiomis trąšomis. Moliūgai greičiau auga, kai stiebai, ant kurių užsimezgę vaisiai, sutrumpinami, virš vaisiaus paliekant 4-6 lapus. Rekomenduojama išpjauti ir šoninius stiebus. Auginant moliūgus, ant augalo paprastai paliekama po 3-4, o norint užauginti ypač stambius vaisius – tik 1-2 užmegztus vaisius. Kitos vaisių užuomazgos nuskinamos, žiedams dar neišsiskleidus. Kad moliūgai užaugtų gražesni juo kelis kartus galima apversti nepersukant virkšties. Taip pat esant drėgniems metams galima padėti lenteles po moliūgu, kad nepradėtų pūti.


Derliaus nuėmimas ir laikymas


Maistui skirtus moliūgus greitam naudojimui neleisti perraugti, vaisius skinti kol dar jauna odelė. O biologinės brandos, pilnai subrendusius vaisius imti ilgesniam laikymui bei dekorui, kai su nagu brauki per odelės viršų ir nėra pažeidimo – nelieka rėžio, o jei lieka pažeidimas – tai skirti greitam naudojimui.


Derlių imkite prieš šalnas. Moliūgus nupjaukite su ilgoku vaiskočiu, 10-15 cm, nes be jo moliūgai prasčiau laikosi. Stambiavaisių veislių moliūgus palikite saulėje bent savaitę, kad sukietėtų žievė.


Moliūgus laikykite gerai vėdinamoje, 10 laipsnių temperatūros (kritinė temperatūra – ne žemiau kaip 1 laipsnio šilumos), 75-95 proc. santykinės drėgmės patalpoje. Saugojimui moliūgus reikia išdėlio¬ti lentynose arba dėžėse į viršų. Vienas su kitu neturi liestis. Gerai vėdinamoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių patalpoje sveiki ir gyvi moliūgai išsilaiko 4-6 mėnesius arba net iki pavasario. 


Po nuėmimo dar nesunokusiems moliūgams dar apie 2 mėnesius reikia leisti sunokti patalpoje. Paskui, jei norima išimti sėklas, moliūgai perpjaunami, sėklos išimamos ir perplaunamos vandeniu, džiovinama 30-35 laipsnių temperatūroje gerai vėdinamoje patalpoje paskleidus plonu sluoksniu. Tinkamai paruoštos sėklos baltos ar gelsvos, sėklos branduolys baltas arba gelsvas su žaliu apvalkalėliu, malonaus skonio. Tinka vartoti iki 2 metų.


Vartojimas maistui


Dažniausiai maistui vartojami lupti moliūgai. Ruošiant maistui moliūgus reikia nulupti, išimti sėklas. Perpjovus moliūgą, patartina greitai sunaudoti, nes ima gesti. Moliūgus galima valgyti net žalius. Iš minkštimo gaminamos dietinės sriubos, kepami pyragai, blynai, verdami kompotai, tyrės, gaminami troškiniai. Įdomus moliūgo panaudojimo būdas – troškinys gamintas išskobtame moliūge. Pats paprasčiausias būdas suvalgyti moliūgą – jį nulupti, supjaustyti gabalėliais ir iškepti orkaitėje. Būna skanios košės, pudingai, džemai, marmeladas. Moliūgus galima konservuoti su kitomis daržovėmis. Geriausia su rūgščiomis, nes moliūgai turi nedaug rūgščių. Gražu moliūgų dėti į kepamus pyragaičius. Tešlą moliūgai nudažo gražia gelsva spalva. Moliūgo sėklos naudojamos įvairiems kepiniams pagardinti bei papuošti.


Moliūgų kompotams labai tinka svarainiai. Daugelis moliūgų patiekalų gaminama ne iš vienų moliū-gų. Pridedama kitų daržovių: morkų, pomidorų, porų, paprikų, svogūnų. Jeigu nėra sąlygų moliūgus namuose laikyti, juos galima džiovinti ir šaldyti. Šaldymui jie sutarkuojami arba supjaustomi gabaliukais.


Dekoratyviniai moliūgai


Dekoratyviniai moliūgai žavi savo spalvomis, formomis ir jų vaisių skersmuo retai kada būna didesnis negu 10-15 cm. Dekoratyviniai moliūgai užauga iki 4 metrų ilgio, ir gali papuošti sodo tvorą, arką, pavėsinę, namo sieną. Šie augalai auga nepaprastai greitai, ir liepos viduryje jų išauginta antžeminė dalis būna jau pakankamai tanki ir aukšta. 


Gražiausi šie moliūgai būna rugpjūtį, kada džiugina ir žiedais, ir jau užsimezgusiais vaisiais. Auginant dekoratyvinius moliūgus, būtina tvirta atrama ir saulėta vieta kaip ir visiems moliūgams. Auginami ir jų derlius skinamas taip kaip visų kitų moliūgų. Norint išsaugoti dekoratyvinių moliūgų spalvą, nepatartina jų laikyti ten, kur patenka tiesioginiai saulės spinduliai. Dekoratyvinių moliūgų minkštimas valgomas. Dažniausiai valgomi turkiško turbano formą primenantys moliūgėliai.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis