Tikrai išsirinksite – 5 skirtingų žuvų receptai

Turbūt nėra draugų kompanijos be užkietėjusio žvejo, iškyloje prigaudančio kuojų, ešeriukų, o gal ir ko nors rimtesnio. Ilsėdamiesi prie marių ar jūros ragaujame rūkytų karšių ar ungurių... Tiesa, yra dar viena paprasta priežastis, kodėl vasarą žuvų ant mūsų stalo atsiranda dažniau, – pro nuolat atvirus langus kaipmat išgaruoja nelabai malonus ir ilgam įsigeriantis jų kvapas.

Porų ir lašišų pyragas

Tešlai pagaminti reikės: 0,5 kg miltų, žiupsnelio druskos, 125 g minkšto sviesto, nepilnos stiklinės vandens.

Įdarui paruošti: 250 g šaltai rūkytų lašišų filė, 250 g šviežių lašišų filė, 2 ne itin storų porų, 1 stiklinės grietinėlės, 2 kiaušinių, 2 šaukštų švelnių garstyčių, 2 šaukštų kapotų krapų, 2 šaukštų kapotų česnakų laiškų, 1 marinuoto agurko, 100 g tarkuoto kietojo sūrio.

Sviestą miltus, druską ir vandenį suminkykite į vientisą masę, įvyniokite į polietileno plėvelę ir valandą laikykite šaldytuve. Porus supjaustykite griežinėliais ir šiek tiek apkepkite su 2 šaukštais sviesto. Lašišų filė supjaustykite gabaliukais, krapus, česnakus ir agurką susmulkinkite. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Tešlą iškočiokite. Kepimo formą (26 cm skersmens) išklokite tešla (šonus – taip pat), pakepkite 10 minučių, ištraukite. Sumaišykite lašišų filė gabaliukus, porus, grietinėlę, kaušinius, garstyčias, krapus, česnakų laiškus ir agurką. Mišinį sukrėskite į formą, apibarstykite tarkuotu sūriu, tešlos kraštus gražiai užlenkite ant įdaro ir kepkite orkaitėje apie 30–40 minučių.

Vida Press

Produkto ABC

Jei kontroliuojate savo svorį, kasdien patariama suvalgyti po 100 g šaltai rūkytų lašišų. Be to, lašišos vadinamos produktu, stabdančiu senėjimą. Riebiųjų rūgščių, tokių kaip omega-3 ir omega-6, kurių organizmas pats negamina, daug yra rūkytose lašišose.

Alternatyva

Šaltai rūkytos lašišos šaldytuve – tai kaip stebuklingoji staltiesė, kurią patiesus atsiranda valgių... Pravers ir šeimai pamaitinti, ir netikėtiems svečiams sutikti. Lašišos tinka sumuštiniams paruošti, galima sumaišyti su varške ir patiekti su bulviniais blynais, derės ir su kietai virtais kiaušiniais. Šių žuvų dedama į įvairiausias mišraines, suktinukus, picas.

Bulvių košės ir silkių apkepas

Reikės: 6 puselių silkių filė, 300 ml grietinėlės (35 proc. riebumo), 2 svogūnų, žiupsnelio maltų baltųjų pipirų, 2 šaukštų sviesto, 1 kg bulvių, 1 stiklinės džiūvėsėlių, 100 g tarkuoto fermentinio sūrio, 1 kiaušinio.

Bulves nulupkite, išvirkite, sugrūskite. Supilkite grietinėlę, suberkite džiūvėsėlius ir tarkuotą sūrį, išmaišykite ir palikite atvėsti. Įmuškite kiaušinį ir dar kartą gerai išmaišykite. Svogūnus susmulkinkite griežinėliais ir apkepkite su sviestu. Silkę supjaustykite kvadratiniais gabaliukais. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Kepimo indą ištepkite sviestu, dėkite sluoksnį bulvių masės, ant jos – sluoksnį svogūnų, ant svogūnų – silkės gabaliukų. Vėl dėkite bulvių masės, svogūnų ir silkės. Kiškite į orkaitę ir kepkite valandą.

Vida Press

Verta žinoti

Atlantinės silkės riebesnės ir skanesnės, nes jos gyvena šaltesniuose vandenyse. Ramiojo vandenyno silkėse daugiau jodo. Jų skonis gerokai skiriasi. Geriausia nusipirkti neišdorotų silkių, jų kvapas turėtų būti šviežiai sūdytų žuvų, akys – skaidrios, o žvynai – blizgančios sidabrinės spalvos. Silkių filė, iš kurios gaminami konservai, apdorota konservantais.

Alternatyva

Nors silkes pirmieji pradėjo sūdyti olandai, vis dėlto tai – skandinavų, ypač suomių ir švedų, populiariausios žuvys. Švedai mėgsta sakyti, kad, jei ant stalo yra silkių, daktarui nėra kas veikti. Jie turi vieną visame pasaulyje žinomą nacionalinį produktą – „Surströmming“. Tai – pūdytos silkės. Šis patiekalas kažkada dėl specifinio kvapo net nebūdavo dedamas ant vaišių stalo, tačiau dabar tapo daugelio pamėgtu delikatesu, kaip ir švediškos silkės su saldžiu marinatu iš svogūnų, garstyčių, krapų, bruknių ir medaus.

Su krevetėmis keptos menkės (galime matyti pagrindinėje straipsnio nuotraukoje)

Reikės: maždaug 1 kg menkių su odele, be galvų, žiupsnelio maltų baltųjų pipirų, druskos, 0,5 šaukštelio ciberžolių, alyvuogių aliejaus, 150 g nuvalytų krevečių, 2 šaukštų sviesto, 1 nedidelės morkos, 1 svogūno, 3 skiltelių česnakų, 2 šaukštų kapotų petražolių, 1 didelio pomidoro, 200 g baltojo sauso vyno, 2 šaukštų citrinų sulčių.

Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C temperatūros. Žuvis nuplaukite ir peiliu atsargiai nuo kaulo atskirkite dvi filė puseles. Pabarstykite druska, ciberžolėmis ir baltaisiais pipirais, apšlakstykite aliejumi. Svogūną ir česnakus susmulkinkite, morką sutarkuokite stambia tarka. Keptuvėje įkaitinkite sviestą, apkepkite svogūną ir česnakus, tada sudėkite sutarkuotą morką, krevetes ir dar pakepkite, kol morkos suminkštės. Atvėsinkite, įmaišykite kapotas petražoles. Ant vienos menkės puselės uždėkite krevečių įdaro, kita pusele „užklokite“, apriškite storesniu siūlu ar virvele. Į skardą įpilkite aliejaus, sudėkite pomidorų griežinėlius, ant jų sudėkite žuvų vyniotinius, apšlakstykite citrinų sultimis ir apipilkite vynu. Kepkite 20–30 minučių, nuolat palaistydami vynu.

Produkto ABC

Menkių veisimosi arealas apima tam tikras Atlanto vandenyno zonas, todėl jos yra kelių geografinių porūšių: arktinės, poliarinės, rudagalvės, Baltijos jūros, argentininės ir kt. Menkių sudėtyje daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, labai reikalingų žmogaus organizmui. Pavyzdžiui, jodo – jis padeda medžiagų apykaitai, teigiamai veikia nervų sistemą, stiprina imunitetą.

Alternatyva

Populiariąsias menkes gal net galėtume pavadinti baltųjų žuvų karalienėmis. Iš jų verdamos puikios žuvienės, gaminamos salotos, maltinukai, šalti ir karšti užkandžiai. Menkes galima virti, kepti, troškinti, sūdyti, rūkyti. Tiesa, kepdami šias žuvis žiūrėkite, kad neperkeptų, nes bus sausokos. Dar ypač vertinamos menkių kepenys bei jų riebalai – ir dėl skonio, ir dėl naudingųjų medžiagų.

Lašišų troškinys

Reikės: 700 g šaltai rūkytų lašišų filė, 500 ml grietinėlės (30 proc. riebumo), 100 g tarkuoto kietojo sūrio, 3–4 krapų šakelių, 1 poro žaliosios dalies, 0,5 citrinos sulčių, 2 šaukštelių garstyčių, žiupsnelio citrininių pipirų, druskos.

Tešlos kepurei pagaminti reikės: 1 stiklinės miltų, 100 g grietinės, 1 kiaušinio, 1 šaukšto sviesto, druskos.

Lašišų filė supjaustykite juostelėmis, sudėkite į dubenį, apšlakstykite citrinos sultimis, uždėkite garstyčių, įberkite druskos ir pipirų, sumaišykite ir 15 minučių palikite pastovėti. Į troškinti skirtus puodelius išdalykite pamarinuotas lašišas, užpilkite grietinėle, apibarstykite susmulkintais krapais, porais ir sūriu. Iš miltų, grietinės, sviesto, kiaušinio ir druskos suminkykite tešlą. Iškočiokite paplotėlius, jais uždenkite puodelius, apspaudykite, kad priliptų prie indo kraštų, tešlą subadykite šakute ir pašaukite į iki 180 °C temperatūros įkaitintą orkaitę. Troškinkite 30 minučių, kol tešlos stogelis gražiai paruduos.

Vida Press

Produkto ABC

100 g lašišų turi visą vitamino D dienos normą ir pusę kiekio per dieną žmogui reikalingų medžiagų (vitamino B12, niacino, seleno, vitamino B6 ir magnio). Lašišos dar vadinamos „proto žuvimis“, nes jose esančios riebiosios rūgštys omega-3 itin naudingos smegenų veiklai. Tai sočios, bet ne kaloringos žuvys.

Verta žinoti

Lašišų garbei taip pavadinta visa gėlavandenių žuvų šeima. Jos taip ir vadinamos – lašišinės. Daugumą tikriausiai žinote: upėtakiai, sykai, ketos, taimeniai, kuprės, nerkos, kiršliai, seliavos, peledės ir kt.

Vengriškas karpis su šonine

Reikės: 1 didelio karpio, 250 ml riebios grietinės, 6–8 plonų šaltai rūkytos šoninės juostelių, 3 aitriųjų paprikų, 3 obuolių, 1 poro žaliosios dalies, druskos, citrinpipirių, 2 šaukštų sviesto.

Žuvį nuskuskite, išimkite vidurius, nuplaukite, įtrinkite druska ir pipirais, supjaustykite plačiais gabaliukais ir sudėkite į kepimo skardą, išteptą sviestu. Į kiekvieno gabaliuko vidų įdėkite po juostelę šoninės. Ant viršaus sudėkite aitriąsias paprikas, apibarstykite susmulkintu poru. Pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 °C temperatūros, ir kepkite apie valandą (jei karpis sveria 1–1,5 kg) nuolat palaistydami nutekėjusiu grietinės padažu. Obuolius nulupkite, perpjaukite per pusę, išpjaukite sėklides. Likus kepti 15 minučių, ištraukite šoninės juosteles ant viršaus, kad jos spėtų apskrusti, sudėkite obuolius.

Vida Press

Produkto ABC

Karpiai po visą pasaulį paplito iš Kinijos, Europoje atsirado XII amžiuje. Tokių žuvų natūraliai gamtoje nėra – tai dirbtinai išvesta rūšis iš sazanų, laukinių karpių. Šiandien karpiai auginami tvenkiniuose, kituose vandens telkiniuose visame pasaulyje. Lietuvoje populiariausi – paprastieji ir veidrodiniai.

Alternatyva

Visi žinome, kad karpiai turi daug ašakų, tad vienas iš būdų jų atsikratyti – sumalti į faršą. Kinijoje labai populiarios nedidelės frikadelės, į kurių faršą, be karpių, dedama ir kitų komponentų – imbiero, svogūnų laiškų, grybų, bambukų ūglių ir net tam tikros rūšies makaronų. Labai dažnai į karpių faršą įmaišoma maltos kiaulienos. Kad ir kaip būtų keista, bet karpių mėsa puikiai dera su kiauliena. Jei netikite, pamėginkite išvirti sriubą su tokio faršo frikadelėmis. Maltą karpių mėsą labai mėgsta ir izraeliečiai: 90 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad karpis – pati geriausia žuvis įdaryti. Stora oda, stambūs žvynai ir pelekai, vadinasi, be abejonės, tai – košerinis maistas (nes judėjų tikėjimas griežtai draudžia valgyti vandens gyvius be žvynų ir pelekų).

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis