Įdomybės: kokius lubinus geriausia auginti Lietuvoje

Dabartiniu metu ieškoma būdų kaip mūsų naudojamą maistą praturtinti baltymais. Vienas iš jų – pradėti maistui naudoti siauralapių lubinų veisles, pasižyminčias dideliu baltymingumu ir žemu alkaloidų kiekiu. Apie juos sutiko papasakoti LAMMC Vokės filiale lubinų selekcininkė dr. Zita Maknickienė.

Šiuo metu selekcija vykdoma LAMMC Vokės filiale keliomis kryptimis, tai siauralapių pašarinio tipo, bealkaloidžių, tinkančių maistui ir be abejo sideracinio tipo veislių kūrimas. Artimiausiu metu bus perduotas siauralapių maistinių lubinų selekcinis numeris veislės tyrimams ir registracijai. Šis procesas gali užtrukti 2-3 metus.

Asmeninio albumo nuotr.

Pasak lubinų selekcininkės dr. Z. Maknickienės, iš pupinių grūdinių augalų nederlingose dirvose geriausiai dera lubinai. Šiuo metu Lietuvoje yra auginama viena lubinų rūšis – siauralapiai lubinai (Lupinus angustifolius L.). Ši lubinų rūšis, lyginant su kitomis lubinų rūšimis, pasižymi aukštesniu atsparumu grybinėms ligoms, trumpu vegetacijos periodu, pakankamai aukštu sėklų ir žaliosios masės derliumi. Siauralapiai maistiniai lubinai išskirtinių morfologinių savybių neturi, išskyrus žemą alkaloidų kiekį. Žiedų spalva priklauso nuo veislės ar hibrido: balta, rožinė, šviesiai rožinė, tamsiai mėlyna, žydra. Tai savidulkiai augalai.

Asmeninio albumo nuotr.

Pagal biologinę vertę siauralapiai lubinai priklauso prie aukšto baltymingumo augalų, kurių baltymus sudaro 20 amino rūgščių, iš kurių 8 nepakeičiamos, 2 sąlyginai pakeičiamos ir 10 nepakeičiamų. Jų baltymuose randama 10-20 kartų mažiau inhibitoriaus tripsino nei kitų ankštinių augalų baltymuose. Išskirtinis lubinų baltymų požymis – žemas glikeminis indeksas, prolaminų nebuvimas, tai apsprendžia lubinų baltymų panaudojimą dietinių produktų vaikams, diabetikams gamybą. Į lubinų riebalų sudėtį įeina 3 pagrindinės nesočiosios riebalinės rūgštys: omega – 6, omega – 3 linoleno. Riebalai turtingi provitaminais – tokoferolais, terolais, karotinoidais. Naujai sukurtose siauralapių lubinų veislėse ir hibriduose randamas labai mažas kartų skonį suteikiančių medžiagų – alkaloidų kiekis, kuris įtakos žmogaus organizmui neturi. Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais, galima teigti, kad lubinai išties ateityje gali tapti funkcinionaliu maistu.

Asmeninio albumo nuotr.

Pupinius augalus, tame tarpe ir siauralapius lubinus, reikėtų vertinti ne tik kaip baltymų šaltinį, bet reikėtų vertinti platesniu mastu. Būtina įvertinti jų vaidmenį azoto cikle biosferoje. Natūraliai gamtoje yra plačiai paplitusi pupinių (Leguminosae) gentis, apimanti 16 000-19 000 rūšių. Ši pupinių augalų grupė yra susijusi su svarbiausiu ekologiniu procesu – atmosferinio azoto fiksavimu.

Šiuo metu didžiausia kliūtis, trukdanti plisti lubinams ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje grėsminga grybinė lubinų liga – antraknozė (Colletotrichtum gloesporoides (Penz.) Penz Sass.). Pasaulinio lygio patirtis rodo, kad kovojant su lubinų antraknoze vien atskirų priemonių naudojimas neduoda laukiamų rezultatų, būtina taikyti visą kompleksą prevencinių priemonių, kurios užtikrintų siauralapių lubinų žaliosios masės, sėklų derlių ir praturtintų dirvožemį biologiniu azotu.

Asmeninio albumo nuotr.

Atsparumo ligoms selekcija yra viena iš sunkiausių selekcijos krypčių. Greitas patogeno populiacijų kitimas, jo sugebėjimas nepertraukiamai sudaryti didelį kiekį skirtingų pagal virulentiškumą ir agresyvumą rasių yra pagrindinė kliūtis, kuriant atsparias lubinų veisles. Selekcijoje naudojant ribotą genofondą, lubinų antraknoze atskirais metais gali susirgti skirtingo genetinio potencialo veislės ir selekcinės linijos.

Kita selekcinio darbo kryptis žemo alkaloidingumo (alkaloidų mažiau nei 0,02 proc.) bei aukšto baltymingumo < 40,0 proc. selekcinės medžiagos kūrimas, kas leistų pilnai lubinus naudoti maisto pramonėje. Išskirtinis lubinų baltymų požymis – prolaminų nebuvimas, tai apsprendžia lubinų baltymų panaudojimą dietinių produktų gamyboje, vaikiško maisto gamybai bei maisto, skirto diabetikams. Lubinų baltymų pagrindu galima gaminti maisto produktus kaip ir iš sojos, skirtumas tas, kad lubinų baltymai nesukelia alerginės organizmų reakcijos kaip soja.

Lubinų autorė pakankamai seniai naudoja siauralapius lubinus maistui. Kepa duoną, pyragus, gamina įvairias salotas, kuria savo receptus ir sėkmingai soją ir pupeles keičia siauralapiais lubinais.

Receptai su valgomaisiais lubinais

Burokėlių salotos su lubinais
Ingredientai:
1.Virti lubinai 150 g
2.Virti burokėliai 3 vnt.
3.Rauginti agurkai 1 vnt.
4.Svogūnai 1 vnt
5.Majonezas

Gaminimas:
Visus ingredientus susmulkinam supilam virtus lubinus,
įdedam druskos pagal skonį ir užpilam majonezu.

Lubinų ir keptos duonos salotos
Ingredientai:
1.Virti lubinai 150-200 g
2.Kepta ruginė duona
3.Česnakas 2 skiltelės
4.Morka
5.Aliejus
6.Druska

Gaminimas:
Ruginę duoną supjaustom smulkiais kubeliais ir paskrudinam aliejuje.
Česnaką ir morką smulkiai sutarkuojam. Visus ingredientus sumaišom paskaninam druska ir aliejum.

Keptos duonos ir lubinų salotos
Ingredientai:
1.Virti lubinai 150 g
2.Ruginė duona
3.Majonezas
4.Druska

Gaminimas:
Ruginę duoną supjaustom smulkiais kubeliais ir paskrudinam aliejuje. Virtus lubinus sumaišom su kepta duona ir majonezu. Druska pagal skonį.

Greitas pyragas su lubinais
Ingredientai:
1.180 g kvietinių miltų
2. 20 g lubinų miltų
3. 2 kiaušiniai
4. 2 šaukštai grietinės
5. 100 g sviesto
6. 4 šaukštai cukraus
7. 1 a.š. kepimo miltelių
8. Vanilinio cukraus
9. Obuoliai

Gaminimas:
Kiaušinius išplakti su cukrumi, įmaišyti grietinę , išlydytą sviestą, vanilinį cukrų.
Į kvietinius miltus įmaišyti kepimo miltelius bei lubinų miltus. Gautą mišinį sujungti su plakiniu.

Lengvai išmaišyti. Masė turi gautis tirštos grietinės konsistencijos. Supilti į skardą, išteptą aliejumi, į masę prismaigstyti obuolių skiltelių. Kepti 180–200 laipsnių iš anksto
įkaitintoje orkaitėje 40-45 min. Ar gaminys iškepęs tikrinam mediniu pagaliuku. Atvėsusį
gaminį apibarstom cukraus pudra.

Skanaus!

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis