Sosnovskio barščiai: gražūs, bet mirtinai pavojingi

Pasak medikų, vasarą jie kasmet teikia pagalbą nukentėjusiesiems nuo Sosnovskio barščių. Kartais žmones tenka net paguldyti į ligoninę. Birželį ir liepą, pasak specialistų, šie augalai patys pavojingiausi. Sužinokite, kaip išnaikinti šią piktžolę ir kokiais augalais, kurie veši jūsų kieme ar sklype taip pat galima apsinuodyti.

Pavojingiausi dabar

Pasak specialistų, iš Kaukazo kilę Sosnovskio barščiai į Lietuvą atkeliavo dar tarybiniais metais. Šis augalas tuomet laikytas itin tinkamu silosui. Tada niekam nerūpėjo, kad jis nuodingas. Suvešėję Sosnovskio barščiai nustelbia kitą augmeniją. Be to, jie subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų. Nupjautas šis augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų.
Labiausiai augalas pavojingas birželio-liepos mėnesiais, kai žydi. Todėl būkite atsargūs gamtoje. Vaikams taip pat nepatingėkite parodyti, kaip tie barščiai atrodo.

Augalas gali apnuodyti net žmogaus kvėpavimo organus. Kvapas, žiedadulkės ir sultys sukelia stiprią alergiją. Eteriniai augalo aliejai – nudegimus, dėl kurių kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą, juos pykina, svaigsta galva. Jeigu pabuvus šalia Sosnosvskio barščių jums pasireiškė tokie simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Kaip naikinti

Šią piktžolę itin sunku išnaikinti, nes ji gali ataugti iš stiebo, kuris gali išlikti gyvybingas iki 8 metų. Botanikai pataria, jei barštis tik vienas kitas, tada geriausia iškasti jį kastuvėliu, šaknis išdžiovinti ir susmulkinti, o jei plotelis didesnis, tuomet geriausia yra augalus apdengti juoda plastikine plėvele, užversti žemėmis ir palikti tą plėvelę ten trejetą metų.

Didelius plotus Sosnovskio barščių reikia naikinti herbicidais, tačiau tai labai sunku, ir tai reiktų daryti porą kartų per vasarą ir kelerius metus iš eilės.

Naikinant Sosnovskio barščius, reiktų dėvėti neperšlampamus drabužius, gumines pirštines, o akis apsaugoti akiniais, kad ant jų neužtikštų sulčių. Paprasti drabužiai nelabai tinka, nes per juos sultys gali persigerti ir sudirginti odą. Be to, pjaunant su žoliapjove, reiktų imtis papildomų atsargumo priemonių.

Jei pjaunama su žoliapjove, tada reiktų užsidėti respiratorių, nes kylantys sulčių lašeliai gali patekti į kvėpavimo takus ir nudeginti vidaus gleivinę.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Priemonės, padėsiančios apsaugoti sodą nuo kenkėjų

Pirmoji pagalba

Jeigu žmogus prisiliečia prie šio augalo, o vėliau oda gauna ultravioletinių spindulių, ji parausta, patinsta, susidaro pūslės, erozijos, šašai. Tose vietose, kurias palietė augalas, prasideda odos uždegimas, fotodermatitas. Augalo pavojingumas sustiprėja karštą dieną.

Jeigu nuodų pakliuvo ant gleivinės, nesvarbu akies ar burnos, nedelsdami skubėkite pas medikus.

Verta žinoti:

Apsinuodyti galima šiais augalais:

Darželiniai pupmedžiai, juodosios drignės, brugmansijos, kukmedžiai, paprastieji žalčialunkiai, paprastosios pakalnutės, rudeniniai vėlyviai, tabakas, darželinės rūtos, kelminiai paparčiai – nuodingas visas augalas.
Baltieji ir lobelio čemeriai – nuodingas visas augalas, ypač šaknys.
Kurpelės – nuodingas visas augalas, ypač lapai ir šaknys.
Paprastieji ricinmedžiai – nuodingas visas augalas, ypač sėklos.
Paprastosios durnaropės – nuodingas visas augalas, ypač sėklos ir lapai.
Paprastosios rusmenės – nuodingi lapai, žiedai, sėklos.
Vaistinės šunvyšnės – nuodingas visas augalas, ypač uogos.
Ąžuolai – nuodingi lapai ir gilės.
Kaštonai – nuodingi vaisiai.
Laukinės ir kultūrinės vyšnios – nuodingos šakelės ir lapai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis