Pasaulyje galybė dekoratyvių augalų rūšių, o jų veislių keliasdešimt kartų daugiau. Prieš renkantis augalus reikia šiek tiek pasidomėti jų savybėmis ir priežiūros ypatybėmis, rasti jiems tinkamą vietą ir suderinti su greta augančiais augalais arba sodybos objektais.

Kokios bus pasirinktos gėlės ir gėlynai, labai daug lemia ir šeimininkų požiūris į augalus. Vieniems gėlės yra paprasta puošmena ir jie augina vos kelių rūšių, bet įspūdingai atrodančių, gausiai žydinčių augalų. Turintys kolekcininko gyslelę augina kuo daugiau ir įvairesnių augalų. Daugybės gėlių šeimininkams gal ne visada pavyksta sukurti tobulas kompozicijas, tačiau juk daug svarbiau jausti vidinį džiaugsmą ir pasitenkinimą tuo, ką darai. Įėjęs į tokį gėlyną pasijunti lyg botanikos sode, kuriame klesti šimtai augalų – nuo pačių nereikliausių, kukliai atrodančių, bet kuo nors įdomių iki įmantrių, kurių priežiūrai reikia skirti nemažai dėmesio ir laiko.

Kaip augalus derinti, kur ir kada juos geriausia sodinti, kaip prižiūrėti, sužinosite skaitydami straipsnių ciklą apie gėlynus. Čia rasite patarimų, kada vietoje modernaus gėlyno labiau tiktų tradicinis, senovinių augalų prisodintas darželis, kur ir kaip tinkamiausia įrengti alpinariumą. Kurkite! Juk gėlynas yra geriausia vieta, kurioje galite įgyvendinti savo kūrybinius troškimus.

Gėlynų planavimas

Pirmiausia reikėtų apsispręsti, kokio ploto ir kokios įvairovės gėlių norėsite, kiek laiko galėsite jas prižiūrėti. Ne mažiau svarbi gėlynų vieta: ar norima, kad vaizdas būtų gražus vos tik įėjus pro vartelius į sodybą ar kad matytųsi pro tvorą arba gyvatvorę. Be to, vaizdas turi traukti ir žvelgiant pro namų langus. Žinoma, daug ką lemia sklypo plotas, dirvožemis ir apšvietimas, pavyzdžiui, kiek laiko saulės spinduliai šildo pasirinktą gėlių auginimo vietą. Pagal tai rinksitės augalus, kurie gali augti saulėtoje, atviroje vietoje arba pusiau pavėsyje, o gal ir visiškame pavėsyje.

Nepamirškite įvertinti ir regiono, kuriame gyvenate. Jei tai pajūris, kur žiemą vyrauja šiltesni orai nei kitose Lietuvos vietose, galite auginti ir lepesnių rūšių augalų. Sudarykite augalų sąrašą, kurie gali augti būsimuose gėlynuose. Į sąrašą įtraukite ir svogūninių gėlių, kurios žydi pavasarį. Gėlyne turi būti įvairiu metų laiku žydinčių gėlių. Augalus suskirstykite pagal aukštį, žydėjimo laiką, žiedų spalvą. Tik apvadui gėles parinkite vienodo ar panašaus aukščio ir žydinčias beveik vienu metu. Nepamirškite ir gėlių lapų išvaizdos. Nubraižykite planelį ir jame sužymėkite gėlių derinį. Apskaičiuokite, kiek jų reikės plotui užsodinti: aukštai gėlei skirkite iki 100 kv.cm, vidutinio aukščio – 50–60 kv.cm,kiliminei ir žemai, smulkiais lapais – iki 30 kv.cm.

Pirmiausia gėlyne sodinkite aukštas, stambiais lapais gėles, paskui vidutinio aukščio ir galiausiai žemiausias. Svogūnines sodinkite rudenį ir jas komponuokite grupelėmis, jei pavasarį gėlyne žydės tik šios grupės augalai arba tarp kitų, kad sudarytų kontrastą kitoms pavasarinėms gėlėms. Jei gyvenate mieste, gėlės turėtų būti pakančios užterštam orui, vasaros sausroms ar pavasarį stovinčiam vandeniui. Rinkitės snieguoles, narcizus, viendienes, rudbekijas, astrūnus, katilėlius, melsves, bergenijas ir vienametes medetkas, kosmėjas.

Dažnai užsienio literatūroje gėlių auginimas nurodomas pagal jų pakantumą žemai temperatūrai. Gėlės skirstomos į keletą zonų: nuo 1 iki 12. Lietuvos sąlygomis geriausiai tinka 1–5 zonose skirtos auginti gėlės, iš dalies po sniegu pridengtos peržiemoja 6–7 zonose auginamos gėlės. 8–9 zonų gėlės sunkiai peržiemoja, nes jos jautrios (–7–12 °C žemiausia temperatūra).

Gėlynų tipai

Spalvingi, ryškūs, gausiai žydintys, prie aplinkos derantys gėlynai traukia žvilgsnį ir sodybai suteikia savitą stilių, rodo savininko kultūros lygį. Be to, išpuoselėti, tinkamai sukomponuoti gėlynai žmogų puikiai nuteikia.

Sodyboje gėlės gražiai atrodo auginamos tiek pavienės, tiek grupėmis vejoje, prie baseinų, įvairių formų gėlynuose, alpinariumuose. Aplinką dažnai puošia ir pastatomuose ar pakabinamuose vazonuose vešinčios gėlės balkonuose, terasose, pavėsinėse, krepšiuose ar net išskaptuotuose kelmuose.

Augalų, kuriuos galima auginti mūsų šalyje, apstu. Todėl vienoje sodyboje visų norimų gėlių įkurdinti neįmanoma. Geriau apriboti gėlynų plotą, jų kiekį, gėlių įvairovę ir viską suderinti taip įspūdingai, kad niekas negalėtų atplėšti akių.

Mažose sodybose, nedideliuose plotuose, ypač prie pastatų, geriausia įrengti taisyklingus stačiakampio, rombo ir kitų formų gėlynus. Dideles sodybas galėtų puošti laisvų formų aplinką pagyvinantys gėlynai.

Gėlynus šeimininkai kuria norėdami auginti kuo gražesnių augalų. Juose ne vienas puikiai grupėmis suderina ir naudingų augalų: vaistinių, prieskoninių, kvapiųjų ir medingų. Gėlynai pagal formą, paskirtį ir gėlių išdėstymo būdus skirstomi į laisvo planavimo, arba peizažinius, ir geometrinius.

Sodybose gali puikuotis tiek laisvų, tiek taisyklingų formų gėlynai. Laisvo planavimo, arba peizažiniai, gėlynai. Tai pavieniai augalai, grupės ir masyvai. Šių formų gėlynai dažniausiai komponuojami iš daugiamečių aukštų ir vidutinio aukščio, tankios kero formos vienos ar kelių rūšių gėlių. Laisvos formos gėlynai geriausiai tinka didelių erdvių sodybose. Taip pat jie puikiai dera mažų sklypų poilsio zonose. Komponuojant šio tipo gėlynus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ilgą laiką gėlės būna be žiedų, todėl gėlių kero forma ir lapų spalva turibūti išraiškinga, puošni visą augalų gyvavimolaiką.

Patys mažiausi iš laisvų formų gėlynų yra pavienės gėlės. Pavieniui sodinami augalai turi traukti žvilgsnį įspūdingu puošnumu, kuris juos išskiria iš kitų augalų. Tokios dažniausiai yra aukštos gėlės, turinčios ryškius žiedus, žiedynus ar lapus, ypač jeigu jie yra kitos spalvos nei žali, arba kompaktišką kerą. Sodinami daugiamečiai augalai, puošnūs išliekantys visą augimo laikotarpį, kaip antai ;paprastieji arunkai, širdiškosios maklėjos, rausvažiedės ežiuolės, plačiažiedės kurpelės, geltonieji gencijonai, rodžersijos. Iš vienamečių pavieniui įspūdingai atrodo paprastieji ricinmedžiai, ypač jų raudonlapės formos. Tokios gėlės keras arba pati gėlė turi pagražinti ar išryškinti svarbiausią kompozicinę vietą vejoje, ar kitoje vietoje.

Reikėtų pasirinkti labiausiai patinkančių gėlių gentį ir surinkti kuo įvairesnių jos augalų, pavyzdžiui, skirtingų veislių vilkdalgių, jurginų, kardelių, sausoms vietoms puikiai tiktų perkūnropių ar šilokų kolekcijos, drėgnesnėms – astilbės. Pavėsingoje namo pusėje puikiai augtų paparčiai, tad galima užveisti mažą papartyną iš miške augančių paparčių.

Gėlių grupės yra bene labiausiai paplitę laisvos formos gėlynai. Jų dydis gali įvairuoti nuo kelių iki keliasdešimties kvadratinių metrų. Dažniausiai grupėmis auginamos daugiametės gėlės, rečiau komponuojama iš vienamečių. Gėlių grupės yra bene labiausiai paplitę laisvos formos gėlynai. Jų dydis gali įvairuoti nuo kelių iki keliasdešimties kvadratinių metrų. Dažniausiai grupėmis auginamos daugiametės gėlės, rečiau komponuojama iš vienamečių. Kuriant grupes reikėtų vengti ovalių ir griežtai simetrinių formų. Tolygiai vingiuoti gėlyno kontūrai padidina jo apimtį ir dydį. Grupės turi būti arčiau takų ar šiaip žmogaus matymo lauke.

Laisvo planavimo gėlynuose galima įkurdinti tų rūšių augalus, kurie savaime auga gamtoje,pavyzdžiui, didžiagraižes baltagalves, šilinius šalavijus, paprastąsias bitkrėsles, drėgnose vietose – pelkines vingiorykštes, paprastąsias raudokles.

Pagal grupėmis auginamų augalų kiekį, jų įvairovę, spalvą, žydėjimo laiką, jos gali būti paprastos ir mišrios. Paprastos grupės yra iš vienos rūšies gėlių.

Pagal grupėmis auginamų augalų kiekį, jų įvairovę ir komponavimą, atsižvelgiant į aukštį, žiedų ir lapų spalvą, žydėjimo laiką, jos gali būti paprastos ir mišrios. Paprastos grupės yra iš vienos rūšies gėlių, kurios sudaro ryškią vienspalvę dėmę, ypač kai žydi. Taip galima sukurti pavasarį, vasarą ar rudenį žydinčią gėlių grupę. Kol jos nežydi ir kai jau peržydi, puošnūs yra lapai, tiksliau, jų spalva, ir kero forma. Gražias grupes sudaro žėrinčiosios rudbekijos, šluoteliniai flioksai, didieji pentiniai, šiurkščiosios saulakės. Parinkus skirtingu laiku žydinčius tos pačios rūšies veislių augalus pailginamas gėlyno žydėjimo laikas, be to, jis nebus vienspalvis. Tokius gėlynus galima formuoti iš šluotelinių flioksų, hibridinių vilkdalgių, puikiųjų bijūnų ir kai kurių kitų veislių augalų.

Mišriose grupėse auginamos tiek vienametės, tiek daugiametės gėlės. Daugiausia dėmesio skiriama jų derinimui pagal aukštį, žiedų ir lapų spalvą, žydėjimo laiką. Jei grupė matoma iš visų pusių, aukščiausios gėlės sodinamos gėlyno viduryje, žemesnės – jo pakraščiuose. Jei grupė yra prie pastato ar medžių, krūmų, tada aukščiausios gėlės sodinamos toliausioje gėlyno vietoje, žemesnės – jo priekyje. Geriausia derinti skirtingu laiku žydinčias gėles. Kelių rūšių gėlių grupėse tinka auginti astilbes, bijūnus, vingirius, gailardijas, rudbekijas, flioksus, viendienės.

Nereikėtų sudaryti labai tankių grupių, nes daugiamečiai augalai po kelerių metų suvešėję pradeda vieni kitus stelbti, todėl mažiau žydi. Gražiai žydinčios daugiametės gėlės su puošniais lapais sodinamos paliekant didesnius tarpus nei tarp kitų gėlių. Atsižvelgiant į kero išvaizdą, aukštų gėlių (daugiau kaip 81 cm) kvadratiniame metre turėtų būti 1–2, vidutinio aukščio (51–80 cm) – 3–4, daugiamečių gėlių, kurių kerai kompaktiški (aukštis 31–50 cm), –6–9–12, žemų (žemesnės nei 30 cm) – 20–25, kiliminių(žemesnės nei 20 cm) ir svogūninių – iki 50. Jei gėlynas apžiūrimas iš toliau, vienos rūšies gėlių plotelis neturėtų būti mažesnis nei 2 kv.m.

Vandens telkinį pagyvina daugiamečių gėlių ir vandens augalų grupė. Pakraščiuose sodinamos gėlės, augančios drėgnoje aplinkoje ar vandenyje, ir parenkamos atsižvelgiant į vandens telkinio dydį, formą, įvertinamas telkinio matomumas. Didesnio vandens telkinio pakrantėse tinka sodinti augalus, kurie savaime auga gamtoje, kaip antai geltonuosius vilkdalgius, paprastąsias raudokles, pelkines vingiorykštes, paprastuosius burbulius. Puošniai atrodo gėlės su stambesniais lapais, pavyzdžiui, dantytosios liguliarijos, kaštonlapės ir skydinės rodžersijos,

Ankstyvųjų veislių vilkdalgiai pradeda žydėti gegužės pabaigoje, vėlyvieji – birželio viduryje. Pasodinus nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų veislių vilkdalgių gėlyno žydėjimo laikas pailgės daugiau kaip du kartus.

Puikiai atrodo kontrastingų augalų grupės, pavyzdžiui, storalapių bergenijų ir pluoštinių jukų, ar žiedais, tarkime, taškuotosios šilingės, viendienės ir kitos gėlės. Nedidelių, dažniausiai seklių (iki 30 cm gylio) vandens telkinių (dekoratyvinių baseinų, dažniausiai įrengiamų alpinariumuose ar poilsio aikštelėse) pakraščiuose sodinamos storalapės bergenijos, šliaužiančiosios šilingės, įvairių rūšių ir veislių melsvės, astilbės, raktažolės.

Dideliuose plotuose tinkamiausia įrengti masyvus– nuo 50 kv.m ir didesnio ploto gėlynus. Jie puikiai dera prie medžių grupių, tvenkinių, laukymėse ar sumedėjusių augalų kompozicijai užbaigti. Masyvuose auginami tik vienos ar kelių rūšių augalai, kurių kerai sudaro dideles spalvines dėmes. Jei šie gėlynai įrengiami iš vienos rūšies augalų, parenkamos įvairios veislės. Galima sudaryti ir iš 2–3 rūšių panašios išvaizdos skirtingų spalvų gėlių. Šį gana didelį gėlyną turi būti galima apžvelgti iš kelių vietų, todėl gėlyne auginamų gėlių plotai turi būti dideli, kad sudarytų spalvingas ir kontrastingas dėmes. Geriausia masyvuose auginti vidutiniškai aukštas (31–80 cm) ir aukštas (daugiau kaip 81 cm) gėles. Šiame gėlyne auginamos gėlės vešlia lapija, puošnios per visą augimo laikotarpį. Masyvuose galima auginti tų rūšių augalus, kurie savaime auga gamtoje, pavyzdžiui, apskritagalvius bandrenius, paprastąsias bitkrėsles, paprastąsias raudokles, pievinius šalavijus.

Geometrinių formų gėlynai

Tai apvadai, lysvelės, klombos, parteriai ir gėlinės. Šiuos gėlynus būtų tikslinga sodyboje įrengti reprezentacinėje zonoje: prie įėjimo į namą ar takų, kurie veda į sodybą. Juose dažniausiai sodinamos žemaūgės ar vidutinio aukščio vienametės, dvimetės ir daugiametės (svogūninės ir (ar) gumbasvogūnės) gėlės. Gėlynai komponuojami taip, kad šiltuoju metų laiku žydėtų dviejų trijų grupių gėlės. Geometriniai gėlynai būna ryškių spalvų, dažniausiai vienodo aukščio, todėl apibūdinami kaip plokšti.

Sodyboje galima puikiai priderinti siauras gėlių juostas, įrėminančias vejas, kitus gėlynus, išryškinančias jų elementus. Šios 0,1–0,3 m pločio juostos vadinamos apvadais. Juose sodinamos augimo pradžioje žydinčios ir augimo laikotarpio pabaigoje puošnios išliekančios gėlės. Jos sodinamos viena, dviem arba keliomis eilėmis. Apvadai gali būti karpomi ir laisvai augantys.

Karpomi apvadai dažniausi taisyklingos formos gėlynuose, kuriuose auginami karpymo nebijantys žoliniai augalai, kaip antai rūtos, margeniai, ir sumedėjantys, pavyzdžiui, paprastieji buksmedžiai. Laisvai augančiuose apvaduose dažniausiai auginamos žemos arba vidutinio aukščio vienametės, dvimetės ar daugiametės gėlės. Visų jų kerai kompaktiški. Galima rinktis pilkšvalapes žiles, visadžydes begonijas, gazanijas, gvaizdes, žydruosius gvazdikus, vaisginas, šilokus.

Mišrūs apvadai – tai 2–5 m juosta, apsodinta įvairiomis daugiametėmis pavasarį, vasarą ar rudenį žydinčiomis gėlėmis. Šiuose įvairiaspalviuose, gėlių gausumu išsiskiriančiuose gėlynuose augalai sodinami eilėmis, grupėmis, kaip spalvotos dėmės ar geometrinės figūros. Gėlynų kraštai gali būti įvairūs: tiesių linijų, vienas vingiuotas, o kitas tiesus, abu kraštai vingiuoti. Šiame gėlyne, kad į jį būtų malonu žiūrėti nuo pavasario iki rudens šalnų, auginamos gėlės derinamos pagal aukštį, augimo pradžią (kada pradeda augti po žiemos), kero išvaizdą, lapų formą ir spalvą, žydėjimo laiką, žiedų dydį ir spalvą, žiedynus. Gėlynus pagyvina augalai margais ir spalvingais lapais. Mišrūs apvadai gali būti plokšti, tada juose auginamos vienodo aukščio gėlės, ir iškilūs – gėlės komponuojamos pakopomis: priekyje sodinamos žemesnės, toliau – aukštesnės.

Ilguose mišriuose apvaduose auginamos gėlių grupės ar jų fragmentai kas 1,5–4 m turi pasikartoti. Sodybose šie gėlynai geriausiai atrodo prie vingiuotų takų, tvorų, pastatų sienų ar terasų, vandens telkinių ir sklypo pakraščiuose. Puikus mišrių apvadų fonas yra gyvatvorės ar krūmų grupės.

Lysvelė – tai 0,5–3 m pločio, įvairaus ilgio juostiškas gėlynas. Gėlės parenkamos pagal aukštį, žydėjimo laiką, žiedų ir lapų spalvingumą. Lysvelės dažniausiai daromos prie pastatų, gyvatvorių, tvorų, takų. Lysvelėse išryškinama išilginė linija. Jose augalai sodinami viena ar keliomis eilėmis, dažniausiai iš vienamečių, dvimečių, rečiau daugiamečių gėlių. Lysvelėse gali būti auginamos tik vienos rūšies ir vienos spalvos gėlės arba – mišriose – derinamos kelių spalvų skirtingų rūšių gėlės. Siaurose ir ilgose lysvelėse, kurių plotis 0,5–1 m, dažniausiai sodinamos vienspalvės gėlės, platesnėse ir ilgesnėse (plotis daugiau nei 1 m), kad būtų spalvingas kilimas, – kelių rūšių gėlės. Kai lysvelėje gėlės sodinamos pagal aukštį, atsižvelgiant į gėlyno vietą, skiriasi augalų išdėstymas.

Trumpesnės nei 1 m ir labai ilgos lysvelės sodybose neatrodo įspūdingai.

Prie pastatų vienpusėje lysvelėje žemos gėlės sodinamos gėlyno priekyje, aukštesnės – gėlyno viduryje, aukščiausios – prie pastato sienos. Jei gėlynas apžiūrimas iš abejų pusių, gėlės jame sodinamos pakopomis: aukščiausios – viduryje, žemesnės – iš kraštų. Tokios lysvelės geriausiai tinka tarp dviejų takų arba tokioje vietoje, kur jas bus galima apžiūrėti iš abejų pusių.

Ornamentuotose lysvelėse gėlės sodinamos pagal nesudėtingą schemą, pavyzdžiui, kaip tautinės juostos piešinio. Pasirinkta gėlių kompozicija pakartojama kas tam tikrą atstumą. Klombos – tai apskritimo, stačiakampio ar kvadrato formos gėlynai, kuriuose sodinamos ilgai būnančios dekoratyvios, dažniausiai vienodo aukščio gėlės. Klombos plotas – 4–30 kv.m. Mažose klombose dažniausiai sodinamos vienos rūšies ilgai žydinčios gėlės, pavyzdžiui, plaukuotosios rudbekijos ‘Toto’, didieji žioveiniai. Didelės klombos komponuojamos iš kelių rūšių tuo pačiu laiku žydinčių gėlių, kurių žiedų spalva dera. Gėlės sodinamos vienodo aukščio arba gėlyno viduryje truputį aukštesnės. Klombose sodinami ir lapiniai augalai: pilkšvalapės žilės, krūminės perilės, darželiniai margeniai. Pavasarį, kai vienametėms gėlėms dar per šalta augti lauke, klombose sodinamos dvimetės gėlės, kaip antai daugiametės saulutės, darželinės našlaitės. Iš rudens sodinamos tulpės, rytiniai hiacintai ar kitos svogūninės ir gumbasvogūnės gėlės, kad žydėtų pavasarį.

Parteris – tai ornamentuotas vejos, vandens ir gėlyno derinys: komponuojami dekoratyviniai žoliniai ir sumedėjantys augalai, kuriuos galima formuoti, architektūros elementai, dažniausiai įrengiami prie didelių pastatų. Parteriai mėgstami sodybos reprezentacinėje dalyje. Šie gėlynai turi būti puošnūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Gėlės parenkamos atsakingai, žemaūgės vienametės ir dvimetės, pavyzdžiui, visadžydės begonijos, paprastosios lobelijos, darželinės našlaitės. Pavasarį parteriai apsodinami dvimetėmis arba iš rudens svogūninėmis gėlėmis. Sodinamos ir daugiametės gėlės, tarkime, įvairūs šilokai.

Gėlines galima pavadinti mažutėliais kilnojamais sodeliais, mat jie gali būti perkeliami į kitas vietas. Tai gėlėmis užsodinti lauke statomi įvairių dydžių, spalvų, formų indai: vazos, loveliai, vazonai, krepšeliai, net išskaptuoti kelmai. Jie gaminami iš įvairių medžiagų: betono, keramikos, medžio, molio, plastiko, akmens, ketaus, plieno, aliuminio. Gėlinės dažniausiai komponuojamos iš vienamečių, dvimečių žydinčių ir lapinių gėlių. Jose galima įkomponuoti ir daugiamečių žolinių ar sumedėjusių augalų. Pakabinamose gėlinėse sodinami svyrantys augalai: hibridinės verbenos, petunijos ir pelargonijos, veronikos, šlamučiai, paprastosios ragilės, fuksijos. Plokščiose, žemose gėlinėse tinka sodinti žemaūges gėles, aukštose, be abejo, aukštesnius augalus. Dauguma vienamečių gėlių, kurios auginamos gėlinėse, jautrios šalnoms, todėl šiuose induose rekomenduojama pavasarį auginti dvimetes gėles.

Sodybose gėlinės statomos vidaus kiemeliuose, prie vartelių, ant takų, jomis puošiamos terasos, pavėsinės, laiptai, įėjimai į namus, jos kabinamos pavėsinėse, prie palangių ir kitur. Kaip tarpinį gėlyną tarp pavienių augalų ir apvado galima būtų išskirti pavienius tam tikrais atstumais viena linija susodintus augalus išilgai takų ar tvorų paliekant 0,5–1 m tarpus nuo statinių. Sodinamos aukštos ar vidutinio aukščio daugiametės ir vienametės gėlės. Tarpai tarp augalų šiose juostose parenkami atsižvelgiant į augalo rūšį: 1–2 m, kai kada iki 3–4 m. Vienoje vietoje galima sodinti po 3–5 nedidelius kerus formuojančias neaukštas gėles. Iš daugiamečių augalų ypač puikiai atrodo bijūnų, astilbių kerai.

Dažnoje sodyboje auga bent jau vienas ar keli medžiai. Po pušimis puikiai jaučiasi rododendrai, erikos, viržiai. Tačiau po sulapojusiais lapuočiais sudėtinga ką nors auginti, nes trūkstant drėgmės net pavėsį mėgstantys augalai skursta.

Pavasarį gėlinėse galima pražydinti ankstyvas svogūnines gėles: erančius, krokus, snieguoles, scyles. Jų svogūnėliai sodinami rugsėjį. Gėlinę, kuri nėra gili ir jos sienelės plonos,auginant svogūnines gėles reikėtų pridengti ar perkelti į šiltesnę vietą, kad augalai peržiemotų. Sprendimas būtų rinktis trumpai augančius augalus, kurie pavasarį anksti žydi ir, kol medžiai sulapoja, jau baigia svogūnuose ir gumbasvogūniuose kaupti maisto medžiagas. Krokai, snieguolės, sniegžydrės, scylės, rečiau auginami erančiai, eritroniai, rūteniai nėra reiklūs ir džiugins ankstyvą pavasarį įvairių spalvų žiedais. Tankiai po medžiais susodintos šios gėlės ankstyvą pavasarį sudarys kilimą.

Ištrauka iš Alma Littera knygos Sodas, daržas ir gėlynas lengvai, kurią parengė Zigmantas Gudžinskas, Irena Burneckienė, Aurelija Malciūtė, Rita Mikaliūnaitė