Būtiniausi darbai sode, darže ir gėlyne kovo mėnesį

Kovas – pavasario pradžia, saulė kiekvieną rytą vis anksčiau prižadins, ilgės dienos. Pražys pirmieji žiedai, prasidės sėjimo darbai. Kaip tarp jų nepasiklysti -– šiame straipsnyje.

Būtiniausi darbai sode

Kovo mėnesį jau nemažai darbų sode. Norint, kad vaisiai būtų stambūs ir sveiki, saulutei šildant, genime obelų ir kriaušių vaismedžius, formuojame vainikus. Labiau genime suaugusių, senesnių vaismedžių sutankėjusius vainikus, šaliname greta viena kitos augančias šakas, ypač tas, kurios viena su kita liečiasi. Apskritai, nėra ko bijoti – pašaliname ir daugiau šakų, o kai kuriems senesniems vaismedžiams nupjauname ir viršūnes. Tada į vainiko vidų pateks daugiau šviesos, medžiai bus sveikesni, juos mažiau puls rauplės ir kitos grybinės ligos, o ir vaisiai užaugs sveikesni, didesni ir skanesni.

Prašviesinant vaismedžių vainikus, labai svarbu, kad net žemutines šakas pasiektų tiesioginiai spinduliai, nes Lietuvos klimatui būdinga ne itin gausi saulės radiacija. Po išgenėjimo didesnes žaizdas užtepkite sodo tepalu. Pašalusias kamieno vietas išpjaukite iki sveikos medienos ar žievinės dalies ir užtepkite sodo tepalu. Apžiūrėkime, ar nėra vėžio žaizdų. Tada pirmiausiai šalinkite ligotas šakas, žaizdas iki sveikos medienos dezinfekuokite 3 proc. vario sulfatu arba kitu fungicidu.

Jaunus vaismedžius genėkime kuo mažiau. Nukarpykime smailiu kampu augančius vertikalius ūglius, metūglius ir jaunas šakas. Nugenėtas šakas išlenkime į šonus ir pririškime virvute prie apatinių šakų, liemens ar į žemę įkaltų kuolų. Jos silpniau auga, anksčiau pradeda derėti. Jei atrodo, kad tos šakos nereikalingos, jas nupjausime nuskynus 1-2 derlius.

Graužikų, kiškių ar stirnų pažeistus vaismedžių kamienus gydykite, jei dar galima išgelbėti. Tokias žaizdas skubiai aptepkite molio tyre, į kurią primaišykite apie 25 proc. galvijų mėšlo (be šiaudų) ir apriškite maišiniu audiniu. Aprišalą nuolat drėkinkite. Graikinio riešutmedžio, skirtingai negu visų kitų vaismedžių, genėti nereikia. Vaismedžių skiepijimui pasipjaustykite ūglių.

Kovo pradžioje prieš didesnį temperatūrų svyravimą vaismedžių kamienus ir storesnes šakas nubaltinkite kalkėmis (jei to nepadarėte anksčiau). Į 10 l vandens dedama 2 kg kalkių, 100-150 g vario sulfato, apie 25 g staliaus klijų. Kalkių mišinio yra ūkinių prekių parduotuvėse.

Avietyne išpjaustome pernai derėjusius stiebus, juos sudeginame. Genime juoduosius, geltonuosius ir raudonuosius serbentus bei agrastus. Juos genint, skirtingai nei vaismedžius, kerpame taip, kad žemiau pjūvio likę pumpurai būtų vidinėje krūmo pusėje ir iš jų išaugtų kuo vertikalesni stiebai, centre palikite atvirą ertmę.

Inspektuose pasėkite stratifikuotas sėklas. Inspektų langus apdenkite šiaudų pynėmis ar kita šiltinama medžiaga. Kai sėklos pradeda dygti, šiltomis dienomis nudenkite langus.

Kovo mėnesį daugėja darbų šiltnamiuose, inspektuose ir darže. Sutvarkykime šiltnamio karkasą, apdenkime polietileno (stabilizuota) plėvele. Dengdami šiltnamį, plėvelę gerai įtempkime.

Pagerinkime šiltnamio gruntą kompostine žeme, kraikinėmis durpėmis, perpuvusiomis pjuvenomis. Padarykime lysves augalų sodinimui.

Pirmąjį mėnesio dešimtadienį šildomame daigyne į dėžutes pasisėkite paprikų, pomidorų, baklažanų (kuriuos auginsite nešildomuose šiltnamiuose po žalumynų), ankstyvųjų arba žiedinių kopūstų (ankstyvajam derliui). Kopūstų daigus sėkite ir auginkite polimerinėse kasetėse.

Antroje dekadoje į dėžutes sėkime įvairius daugiamečius prieskoninius augalus – paprastąjį raudonėlį, kalninį dašį, kvapiąją gelsvę, tikrąją levandą, paprastąją katžolę, vaistinį šalaviją, citrininę monardą, vaistinę melisą, ir kt. bei vienmečius – šakniavaisinius salierus, porus, taip pat ropinius kopūstus. Dėžutes pripildykite durpių ir smėlio mišiniu (2:1). Prieš sėją paruoštą substratą suspauskite ir palaistykite. Sėklas sėkite eilutėmis. Porų daigai nepikuojami, salierų daigus pikuokite, kai jie turi du tikruosius lapelius. Paprikų, pomidorų, baklažanų daigus pikuokite ir auginsite polimeriniuose ar durpiniuose vazonėliuose, pripildytuose durpių substrato.

Mėnesio pabaigoje sėkite ropinius kopūstus (vėlesniam derliui) ir pomidorus į dėžutes, kuriuos auginsime lauke, o taip pat prieskoninius augalus – kvapųjį baziliką, kvapųjį mairūną, daržinį dašį, gvazdikinį serentį, krūminę perilę ir kt.

Kovo pradžioje iš inspektų, jei yra, išvalykime sniegą ir puriai kraukime į juos mėšlą. Inspektus dieną pridenkime langais, o naktį šiaudų pynėmis. Iki mėnesio vidurio inspektai turi būti paruošti kopūstų daigams ir žalumyninėms daržovėms auginti. Kopūstų daigus išpikuokime į inspektus.

Į inspektus ar pavasarinius (nešildomus) šiltnamius pasėkite salotų, ridikėlių, porų, salierų, špinatų, sodinkite svogūnų ropeles laiškams. Saulėtomis dienomis šiltnamius ir inspektus vėdinkime. Daigus ir daržoves laistykite saikingai, 20-22 laipsnių šilumos vandeniu. Naktį inspektų langus uždenkite pynėmis, o šitnamyje dygstančius augalus – agroplėvele.

Kovo viduryje daigyne į vazonėlius pasėkite agurkus. Juos pavasariniuose šiltnamiuose sodinsite po žalumyninių daržovių.

Daržovių daigams, augantiems šiltnamiuose, turi pakakti šilumos, šviesos ir drėgmės. Kartais kovo mėnesį būna apsiniaukę orai, o tam, kad neištįstų daigai, mažinkime temperatūrą: kopūstinėms daržovėms – iki 10-12 laipsnių, pomidorams – 14-16 laipsnių, bet agurkams, baklažanams ir paprikoms reikia daugiau šilumos - optimali temperatūra: dieną 22-24 laipsnių (apsiniaukusią dieną – 20-22 laipsnių), naktį –16-18 laipsnių, dirvos (substrato) temperatūra – 18-20 laipsnių.

Į kovo pabaigą pradėkite daiginti ankstyvąsias bulves. Tuo paankstinsime jų derėjimą.
Daiginkime jų gumbus sudėję į dėžutes, šviesioje ir nešaltoje, 12-15 laipsnių šilumos patalpoje. Bulves 2-3 kartus per savaitę apipurškime vandeniu. Jos sudygsta per 35-40 dienų.
Jei rūsiuose yra apie 5 laipsnius šilumos, tuomet vėdinkime.

Kovas – pavasario pradžia, saulė kiekvieną rytą mus anksčiau prižadina, vis aukščiau pakyla, ilgėja dienos. Pražysta pirmieji žiedai: eleborai, snieguolės, krokai.

Pažiūrėkite ar šalčiai neiškilnojo augalų: daugiamečių ir svogūninių gėlių, vėliau rudenį pasodintų dekoratyvinių krūmelių. Taip atsitikus, apspauskite apie juos žemę, pamulčiuokime durpėmis

Kovo mėnesį žydi patalpoje pražydintos svogūninės gėlės. Peržydėjusį žiedą su stiebu atsargiai nuskinkite taip, kad nepažeistumėme lapų.

Vazonėliuose ar dėžutėse nužydėjusias tulpes, hiacintus, narcizus laistykite ir toliau, kad ilgiau būtų žali jų lapai. Žydėjimo metu svogūnėliai labai nusilpo. Maisto medžiagomis dabar juos aprūpins lapai, todėl jiems reikia dar pakankamai vandens.

Jei turite per žiemą vėsiai išlaikytų (pamirštų pasodinti ar žiemą įsigytų svogūnėlių) tulpių, narcizų ar hiacintų svogūnėlių, dabar juos dar galite pasodinti į lysvę ar gėlyną (esu sodinusi pavasarį). Sodindami svogūno stipriai nespauskite į žemę, kad nepažeistumėte besiformuojančių šaknelių ir stiebelio. Užaugę augalėliai bus žemesni, ne tokie vešlūs, kaip pasodinti iš rudens, tačiau tikrai pražys kvapniais, šiek tiek smulkesniais žiedais.
Patikrinkite rožes, raganes, o tam, kad vanduo ilgai neužsistovėtų, padarykite griovelius vandeniui nuleisti.

Nukarpykite ligustrų, paprastojo skroblo, gudobelės gyvatvores. Dabar pats laikas genėti senus mahonijų krūmus. Po šaltos žiemos šakelių viršūnės apšąla, nuruduoja lapai. Trumpinkite taip, kad visos šakutės būtų pusantro sprindžio ilgio. Taip patrumpintas krūmas pirmais metais nekraus žiedų ir neusbrandins vaisių, bet bus gražios formos, o pražys sekančiais metais.

Jei auginate skiepytų alyvų krūmus, be atodairos šalinkite visas iš žemės išaugusias atžalas. Jų negalima naudoti dauginimui, nes jos yra išaugusios iš laukinio poskiepio.
Jei nepatrumpinotę rudenį pasodintų dekoratyvinių augalų tada, juos vėliausiai galite nugenėti šio mėnesio pabaigoje. Silpnai augančių veislių ar rūšių šakas trumpinkite 2/3, stipriau augančių – ½. Nykštukinių medžių ir krūmų, taip pat, spygliuočių genėti nereikia.
Sumažinkite rožių priedangas. Gražią saulėtą dieną (paskutinę kovo dekadą) nudenkite nuo krūminių rožių eglišakes, nuskaskite žemių ar durpių kaupus, saugančius augalus nuo šalčių. Kraikinių durpių dangą papurenkite, nuimkite po truputį, dalį jų paliekant mulčui.

Vakarop eglišakėmis rožes pridenkite, nes dar šalta naktimis bei kartais dienomis. Jei dar laikosi pašalas, kaupo nenukaskite, nes galite pažeisti ūglius. Jei dangos nestoros, praleidžia orą (eglišakės), jas nuimsite tik visai orui atšilus, kai jaunų gležnų ūglių ar besprogstančių pumpurų jau nepažeis stipresni šalčiai. Kad saulė jų nenudegintų, augalus nudenkite apsiniaukusią dieną, o lietingą – dar geriau. Nuo prilenktų prie žemės kamieninių rožių, kovo pabaigoje nukaskite žemės kaupus. Tačiau rožes dar palikite gulsčias. Šias rožes pakelsite prieš pumpurų vegetaciją. Pavėlavus – nulūžta pumpurai

Laikas sėti šiltnamyje: žioveinius, balzaminines spriges, pajūrinę lobulariją, gvaizdūnes, celiozijas, ratlius, leukonijas, gacanijas, godecijas, pajūrinę žilę, šalavijus. Jų sėklas sėkime į durpių substratą gėlių sėjai. Vasario mėnesį ar kovo pradžioje pasėtas gėles jau galime išpikuoti į daigyklas (kasetes) su durpiniu substratu.

Pats laikas dauginti auginiais: surfinijas, pelargonijas, verbenas, diascijas, torenijas, fuksijas, lantanas, cimbžiedes, šlamučius ir kt. Juos pjaukite su 2-3 poromis lapelių, susodinkite į daigyklas su durpiniu substratu ir pastatykite nesaulėtoje vietoje.

Kovo mėn. pasirodžius begonijų ir gloksinijų daigams, galima gumbus dalinti ir taip pasidauginti augalų. Gumbus supjaustykite taip, kad kiekviena dalis turėtų po ūglį ir dalį šaknų. Pjūvių vietas apibarstykite sutrinta medžio anglimi. Sodinama į lengvą žemę, 1 cm gyliu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis