Dabar pats metas sodinti alpinariumo augalus: nuo ko pradėti

Pavasaris – pats tinkamiausias laikas sodinti alpinariumo augalus. Kaip paruošti substratą, kokius augalus rinktis, kaip juos derinti tarpusavyje, skaitytojams pataria Šiaulių universiteto botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja Rimanta Vainorienė.

– Koks dirvožemis tinka alpinariumo augalams?
– Rekomendacijų kokį parinkti kalniniams augalams substratą, yra įvairių. Skirtingos kalnų sąlygos, kuriomis laiko tėkmėje prisitaikė augti įvairios kalnų augalų rūšys nulėmė ir skirtingus poreikius. Universalus žemių mišinys kalniniams augalams galėtų būti lygiomis dalimis sumaišyta velėninė žemė, durpė arba kompostas, smulki skalda arba žvyras. Tinkamas ir derlingas dirvožemio sluoksnis, nuimtas rengiant alpinariumą, jei tai buvo priemolis, būtina įmaišyti trečdalį smėlio ar smulkaus žvyro. Alpinėse pievose augantiems augalams, tinkamas daugiau humuso turintis substratas, galima pridėti šiek tiek kompostinės žemės, o aukštikalnių augalai auginami nederlingame substrate. Humusingame dirvožemyje augalai praranda kompaktiškumą, keičiasi lapų atspalvis. Daugeliui kalninių rūšių tinkamas silpnai rūgštinis ar neutralus, mažai humuso turintis priemolis. Tačiau, jei sodinami augalai reikalauja specifinio substrato, pavyzdžiui, rūgštesnio, tokiu atveju velėninę žemę maišome su 2 dalimis rūgščių durpių, pridedant žvyro ir įterpiame į auginimo vietą prieš sodinant augalą. O kalkiamėgėms rūšims, pridedame dolomitmilčių ar sodiname šalia dolomito luitų.

Rudenį alpinariumą puošia įvairiaspalviai augalų lapai
Rudenį alpinariumą puošia įvairiaspalviai augalų lapai
Asmeninio albumo nuotr.

– Kada geriau alpinariume sodinti augalus – pavasarį ar rudenį?
– Pavasarį sodinami augalai geriau prigyja, nes pakanka drėgmės, nekaršta, gerai vystosi augalų šaknys. Augalai per vasarą sustiprėja ir geriau žiemoja. Pavasaris – tinkamas laikas iškastus iš grunto augalus dalinti, dauginti, persodinti. Dauguma kalninių augalų turi ilgas šaknis, todėl vidurvasaryje persodinami augalai sunkiau prigyja. Vengti sodinti augalus karštą dieną. Vazonėliuose augintus augalus galime sodinti tiek pavasarį, tiek vasarą, ankstyvą rudenį, nes jų šaknys susiformavusios ir mažiau nukenčia sodinant.

Aukštesni augalai: katilėliai, veronikos, šilokai
Aukštesni augalai: katilėliai, veronikos, šilokai
Asmeninio albumo nuotr.

– Kokius patartumėte rinktis augalus: didesniam, mažesniam alpinariumui?
– Jei nėra vietos, mini alpinariumą galima sukurti lauko gėlinėse. Tokios kompozicijos gali puošti balkonus, terasas. Efektingai atrodo pavasarį, kada augalai žydi, o vasarą gėlines galime pastatyti ir tolimesniame sodo kampelyje, tik ne saulės atokaitoje. Augalai parenkami smulkūs, lėčiau augantys, visžaliai. Tinka auginti vyrskydes, uolaskėles, perkūnropes, šilokų smulkias rūšis. Mažiems, plokštiems alpinariumams tinka kiliminiai, šliaužiantys ar pagalvėlės formos kerus auginantys augalai. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į augalo žiedus, bet ir lapijos dekoratyvumą. Pasirinkti visžales rūšis, ne tik žalialapes, bet ir rausvalapes, pilkų atspalvių augalus. Nedideliems plotams verčiau rinktis nedaug rūšių, tačiau vienos rūšies augalus išsodinti didesniais ploteliais. Dominuojantis, ypatingas, augalas gali būti aukštesnis. Ar išskirtinis augalas bus dekoratyvus, ar išsiskirs savo aukščiu ar dėmesį patrauks išskirtinės augalo savybės – spręsti jums.
Dideliuose alpinariumuose augalų įvairovė bus didesnė. Sodinant augalus šalia vienas kito, svarbu, kad smulkių augalų neužgožtų augalai stambiais lapais ar plačiai kerojantys. Dideliems alpinariumams tiks aukštaūgiai penstemonai, stambios gencijonų rūšys, verta įsodinti ilgaamžį, aukštaūgį, geltonžiedį gencijoną.

Alpinariumas gėlinėje
Alpinariumas gėlinėje
Asmeninio albumo nuotr.

– Kokius patartumėte rinktis augalus: jei alpinariumas saulėtoje vietoje, jei alpinariumas pusiau pavėsingoje vietoje?
Susiformavusi nuomonė, kad alpinariumams tinkamiausios pačios saulėčiausios vietos, dažniausiai pietinė sklypo pusė. Tačiau daugumai augalų rūšių saulės atokaita nepatinka. Nes tokiose vietose dirva greit išdžiūsta, augalams trūksta drėgmės. Todėl augalus reikia dažnokai laistyti. Saulės atokaitoje gerai auga augalų rūšys, kurios lapuose ar stiebuose gali prikaupti vandens, lapai padengti pilkšvais pūkais ar dygliais. Augalai turi priemones apsisaugoti nuo kaitros.

Tinkami augalai saulėtoms vietoms: laibeniai, šilokai, perkūnropės, aubretės, ankstos, glažutės, gvazdikai, katpėdės, gvaizdės, ylialapiai flioksai. Taigi augalo išvaizda mums sufleruoja, kur augalą sodinti. Jei augalas gležnais, didesniais lapais paieškokime vietos prie akmens, kuris per vidurdienio kaitrą suteiktų augalui pavėsį, arba sodinkime alpinariumo papėdėje, paieškokime vietos, kuri apšviečiama saulės tik trumpą laiką. Daugeliui kalninių augalų rūšių tinkamiausia pietryčių, pietvakarių pusė. Jei alpinariumas pavėsingoje vietoje, sodinami augalai, kurie paprastai kalnuose auga miškų zonoje: pėdlapiai, valšteinijos, epimedžiai, tijarėlės, vaisginos, poraitis ir kt. Pavėsingoje ir drėgnesnėje vietoje sodiname bergenijas, raktažoles, burbulius. Pavėsingi alpinariumai puikiai atrodo vien savo sodria žalia lapija. Ūksmingose vietose rūpestingi gėlininkai gali auginti ir labai retas, bet nuostabiai žydinčias ramondas, haberlėjas, kortūzas, džefersonijas.

Asmeninio albumo nuotr.

– Ar patartumėte į alpinariumą sodinti sumedėjusius augalus?
Galime drąsiai sakyti, kad Lietuvoje populiariausi alpinariumai, kuriuose auga tik sumedėję augalai. Ypač mėgstami spygliuočiai. Mažiems alpinariumams būtina rinktis tik lėto augimo pušų, kadagių ar eglių veisles. Augalai ir po 10 metų išliks kompaktiški, nestelbs kitų augalų. Daug priskaičiuotumę sumedėjusių augalų, kurių gimtos vietos kalnų rajonai. Alpinariumų puošmena – smulkios visžalės žalčialunkių rūšys, šliaužiančios kaulenio rūšys kilusios iš Himalajų, Kinijos (Damerio, gulsčiasis, smulkialapis). Iš lapuočių – verta paminėti rododendrus. Ypač daug rododendro rūšių auga Himalajų kalnuose. Iš Alpių kalnų kilę, gerai pas mus auga neaukšti krūmai – plaukuotasis ir rūdėtasis rododendrai. O Kaukazo kalnų atstovai – kaukazinis, geltonžiedis rododendrai. Alpinariumo puošmena galėtų būti kamčiatkinis rododendras. Žemas, iki 30 cm aukščio rododendras gamtinėse vietovėse, Japonijoje, Kamčiatkoje, Aliaskoje, auga iki 2000 m aukštyje. Mūsų soduose dažnas, gerai pažįstamas tunbergo raugeriškis, taip pat, kilęs iš Japonijos ir Kinijos kalnuotų vietovių. Nemažai sukurta žemaūgių veislių, kurias galime rinktis alpinariumams.

Kiliminiai augalai
Kiliminiai augalai
Asmeninio albumo nuotr.

– Kaip sudaryti augalų grupes ar reikia išskirti pavienius, ypatingus augalus?
Pirmiausiai kruopščiai parenkame augalus, kad jiems tiktų vietos, kurioje įrengtas alpinariumas, aplinkos sąlygos. Svarbu vietos apšvietimas, dirvožemis, drėgmė. O toliau seka visi kiti dalykai – augalų lapų tekstūra, faktūra, augalo aukštis, lapijos dekoratyvumas, žydėjimo laikas, žiedų spalva. Ypatingus, išskirtinius augalus būtina išskirti. Ir nesvarbu, ar tai bus augalo aukštis, išskirtinė žiedų sandara, o gal žiedo kvapnumas patraukė dėmesį. Svarbu, kad pasirinktam ypatingam augalui būtų suteikta ypatinga vieta, pirmajame plane. Toks išskirtinis augalas gali augti ir vienas, o kiti papildantys augalai gali būti sodinami grupėmis po kelis. Sparčiai kerojantiems augalams palikite daugiau vietos. Šalia jų nesodinkite smulkių augalų, nes juos nustelbs greičiau augantys.

Geltonžiedis gencijonas
Geltonžiedis gencijonas
Asmeninio albumo nuotr.

– Ar didesnius augalus geriau sodinti alpinariumo apačioje, prie didesnių akmenų, o mažesnius aukščiau?
Paprastai didesni augalai sodinami alpinariumo papėdėje, o mažesni aukščiau. Didesni augalai įkurdinami šalia didesnių akmenų. Jei alpinariume augalas atsikartos keliose vietose, sukursime tam tikrą ritmiką.

Pavėsingoms vietoms - epimedžiai ir papėdlapis
Pavėsingoms vietoms - epimedžiai ir papėdlapis
Asmeninio albumo nuotr.

– Ar galima augalus derinti pagal žiedų ar lapų spalvą, lapų formą?
Ar derinti augalus pagal spalvą, lapų formą nuspręsti turite patys. Todėl prieš rengdami alpinariumą, prisiminkime, kad toks gėlynas paprastai atkartoja, kad ir mažytį, tačiau kalnų vaizdą, Tad jei norėsite natūralesnio kalnelio, galite kurti įvairiaspalvį gėlyną, kuris atrodys gamtiškai. Tačiau čia lengva ir paslysti. Be tvarkos iš pirmo žvilgsnio susodinti augalai, iš tikrųjų reikalauja kruopštaus parinkimo ir derinimo. O jei svarbiausias dėmesys gėlyno dekoratyvumui, prie akmenų kruopščiai derinkite augalus, kad lapų formos, žiedų ir lapų spalvos derėtų tarpusavyje, augalus sodinkite laisvos formos grupėmis tarp akmenų. Tinkamai parinkus augalų rūšis, toks gėlynas bus dekoratyvus ne tik pavasarį, kada daugiausia žiedų, bet ir visus metus. Juk alpinariumas, nors ir dirbtinis kraštovaizdžio elementas, tačiau jis turi harmoningai įsilieti į sodo erdvę. Tai tikrai ne gėlių darželis apdėliotas akmenimis. Būtina vengti dirbtinų dekoravimo elementų, spalvotų plastikų, ryškiaspalvių mulčų ir kt.

Penstemonai - alpinariumų puošmena
Penstemonai - alpinariumų puošmena
Asmeninio albumo nuotr.

– Ar verta į alpinariumą sodinti vienmetes gėles?
Kalninių vienamečių augalų rūšių mažai. Puikiai tinka į alpinariumą pavasarį pasėti alpinės aguonos sėklų. Alpinių aguonų žiedai įvariaspalviai, skleidžiasi visa vasarą ir labai pagyvina alpinariumą. Tuo labiau, kad išsibarsčiusios smulkios sėklos išdygsta netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui, siauručiuose plyšeliuose tarp akmenų. Jei tuščius tarpus želdinti vis tik būtina kitomis vienmetėmis gėlėmis, rinkitės smulkiais žiedais žydinčias, neryškių spalvų gėles. Tiks pajūrinis laibenis, lobelijos, vienametės gubojos. Ir jau ne kartą rašėme, kad ryškiaspalvių vienamečių gėlių – nei petunijų, nei serenčių, nei begonijų į alpinariumus nesodinkite!

Alpinė aguona
Alpinė aguona
Asmeninio albumo nuotr.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis