Vijoklinis augalas, kuris idealiai tinka gyvatvorėms

Prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje gyvatvorėse paprastai augdavo tujos, kurios būdavo karpomos arba ne. Šiais laikais jau retai kas tokią gyvatvorę turi, ypač auginamą iš paprastų vakarinių tujų, nes jos ne itin dekoratyvios, ypač kai apkimba rudais ir nudžiūvusiais vaisynais. Tad šiuo metu, kai gyvatvorėms skirtų augalų pasirinkimas yra didžiulis, vis rečiau želdomos tokios gyvatvorės, kurios kaip mūras uždaro sklypą tarsi į „dėžutę“. Šiuolaikinėms gyvatvorėms naudojamos vis įdomesnės augalų grupės ir kompozicijos: žydinčios, figūriškai iškarpytos, vedančios valgomus vaisius, vijoklinės, įvairiarūšės ir pan. Tad šį kartą – apie vijoklinį augalą kartuolę, iš kurio galima sukurti įdomią ir netradicišką gyvatvorę.

Didžialapė kartuolė (Aristolochia macrophylla) turi daug „seserų“, t.y. kitų rūšių kartuolių, bet Lietuvoje lauko sąlygomis iš jų auga tik kelios, o kitos, kilusios iš šiltųjų kraštų pas mus gali žiemoti tik kambario sąlygomis. Pati populiariausia yra būtent didžialapė kartuolė, tad apie ją ir pakalbėsime.

Didžialapės kartuolės lapai iš tiesų yra dideli, jie pranoksta net krepšinio kamuolio dydį.
Didžialapės kartuolės lapai iš tiesų yra dideli, jie pranoksta net krepšinio kamuolio dydį.
Asmeninio archyvo nuotr.

Šis vijoklinis sumedėjęs augalas, kuris botaniškai yra vadinamas liana, į Lietuvą atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Pas mus jis gan retai auginamas, bet visiškai be reikalo, nes turi ne vieną privalumą. Pirmiausiai – kad ši kartuolė gali augti visiškame pavėsyje, o tokių augalų pas mus tikrai nedaug. Auga ji ir saulėtose vietose, bet tada žemė turėtų būti pakankamai drėgna (bet ne per šlapia). Pirmą ir stiprų įspūdį daro jos lapai, kurie yra tiesiog milžiniški, palyginus juos su kitų medžių ir krūmų lapais, jų plotis ir ilgis būna virš 30 cm, tad iš jų net galima pasigaminti vienkartinę kepurę nuo saulės. Lapai yra ryškiai žalios spalvos ir širdies formos, ilgais koteliais prisisegę prie stiebo; jie pradeda skleistis gegužės mėn. Rudenį nuo šalnų lapai pagelsta, vėliau paruduoja ir nukrenta, gausiai nuklodami žemę.

Kartuolė – vijoklinis augalas ir sugeba greitai įsliuogti į didelį aukštį, tad tapti įspūdingu kiemo akcentu, tik jos atramos turi būti tvirtos, kad atlaikytų augalo svorį.
Kartuolė – vijoklinis augalas ir sugeba greitai įsliuogti į didelį aukštį, tad tapti įspūdingu kiemo akcentu, tik jos atramos turi būti tvirtos, kad atlaikytų augalo svorį.
Asmeninio archyvo nuotr.

Taip pat kartuolė labai įdomiai žydi gegužės arba birželio mėn. Jos žiedeliai gan nedideli ir dažnai būna pasislėpę po lapais, bet jie išsiskiria reta forma ir spalva – yra lenkti ir panašūs į miniatiūrinius saksofonus, be to, nuspalvinti keliomis spalvomis, kurias sunku nusakyti, reikia tiesiog pamatyti „gyvai“. Tiesa, žiedai visai nekvepia, o netgi atvirkščiai, bet šis kvapas yra skirtas ne žmogaus nosiai, o vabzdžiams apdulkintojams. Lietuvoje tokių vabzdžių, kurie sugebėtų įlisti ir apdulkinti įmantrų žiedą yra labai mažai, bet retkarčiais ir ši kartuolė sunokina burbuolės formos sėklų dėžutes, kurios vėliau atsidaro ir iš jų ant žemės pabyra juodos sėklos. Sėklas galima pasėti ir užsiauginti savo augaliuką.

Rudenį kartuolės lapai paprastai pagelsta ir po stipresnių šalčių nukrenta.
Rudenį kartuolės lapai paprastai pagelsta ir po stipresnių šalčių nukrenta.
Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiausias kartuolės privalumas, kurį dar retai kas pas mus panaudoja yra tai, kad ji – daugiametis vijoklis, galintis būti puikus augalas gyvatvorėms. Žinoma, kaip vijokliui jai reikės atramų, pvz., tokių kaip tinklinė tvora ar stulpai, ant kurių ji mikliai apsivynios. Auga ji labai greitai, vienas stiebas per metus gali ūgtelėti net apie 2 metrus. Stambūs žali lapai visiškai uždengs jūsų tvorą nuo gatvės. Net žiemą, lapams nukritus, gausūs ir žalios spalvos stiebai sudarys pakankamai tankią užsklandą. Nors kartuolė nėra iš reikliųjų augalų grupės, bet smėlingoje ir nederlingoje dirvoje ji neaugs, jai reikės vidutiniškai derlingos ir drėgnokos žemės, tad kartą metuose patręškite ją su universaliomis trąšomis pagal nustatytas normas. Žiemomis kartais vienas kitas stiebas apšąla, bet kaip ir dauguma vijoklių ji yra tikrai gyvybinga, tad apšalimų greičiausiai net nepastebėsite.

Iš kartuolės suformuota arka Minsko botanikos sode.
Iš kartuolės suformuota arka Minsko botanikos sode.
Asmeninio archyvo nuotr.

Jei nuspręsite auginti šias kartuoles savo gyvatvorėje, sodinkite augalus kas 2–2,5 m, nes jos greitai apsivynios tuščias vietas ir savaime sutankės. Tiesa, būtų geriau, jei arti tokios gyvatvorės neaugtų koks nors medelis, nes kartuolės labai greitai į jį įsiropš ir užstelbs savo lapija. Bet kartuoles galite drąsiai karpyti, jos nebijo genėjimo. Didžialapė kartuolė įspūdingai atrodo ne tik gyvatvorėse, bet ir pasodinta šalia aukštų stulpų (tik, žinoma, ne elektros), pastatų, pavėsinių ar kitų atramų, kurias ji greitai apgaubia tankia lapija.

Kartuolės žiedai būna įdomios formos, spalvos ir savotiško kvapo.
Kartuolės žiedai būna įdomios formos, spalvos ir savotiško kvapo.
Asmeninio archyvo nuotr.

Tad jei ieškote įdomaus, greitai augančio, tinkančio pavėsiui ir gyvatvorėms augalo – pabandykite auginti kartuolę, greičiausiai jums pavyks su ja susidraugauti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis