Angliško stiliaus sode – nuolat kintantis žiedų paveikslas

Kelių arų sklype miesto centre architektė ir dizainerė Jurgita Ambraškaitė sukūrė pasaka dvelkiantį anglišką sodą, kurio išskirtinumas – vasaros pradžioje gausiai žydinčios tulpės ir seni, ūksmingi medžiai. Tinkamai suderintos augalų kompozicijos ne tik suteikia atgaivos, bet ir leidžia gėrėtis impresionistiniu paveikslu, keičiančiu pavidalą kas porą valandų.

Objekto dosjė:
Tipas – sklypas Vilniuje.
Plotas – 6 arai.
Paskirtis – gyvenamasis.
Kraštovaizdžio projekto autorė – architektė ir dizainerė Jurgita Ambraškaitė (studija „J-Architects“).

J. Kolesnikovo nuotr.

Kuriant aplinką gyvenamajame maždaug 6 arų sklype netoli miško svarbiausias uždavinys buvo išsaugoti senuosius medžius – gumbuotus, išsiraičiusius įvairiomis formomis, bet artimus ir mielus šeimininkų širdžiai. Natūralu, kad išlikę jie nulėmė daugelį kraštovaizdžio sprendimų – nuo to, kokie augalai bus sodinami, iki to, kaip atrodys visa aplinka. Lajos metamas šešėlis leido pasodinti daug įvairių žydinčių gėlių ir krūmynų, todėl šis sodas pasižymi ypač dideliu sezoniškumu ir kaita. Pirmieji augalai čia pražysta balandžio pradžioje ir džiugina akį iki pat lapkričio, kai nužydi vėlyviai.

„Sode auga rododendrai, azalijos, bijūnai, rožės, irisai ir kiti žydintys krūmai bei gėlės, iš jų šiuo metu (gegužės pabaigoje) įspūdingiausiai atrodo tulpės – keli tūkstančiai šių gėlių užliejo sodą violetinių, rausvų, oranžinių, geltonų atspalvių jūra, – pasakojo landšafto autorė. – Tai tęsis dar kokias šešias savaites, o paskui ateis laikas vilkdalgiams, rožėms, hortenzijoms, žydinčioms du tris kartus per sezoną iki rugsėjo. Liepą ir rugpjūtį sode karaliaus daugiametės gėlės – viendienės (lot. Hemerocallis). Jos ne tokios reiklios kaip tulpės, tad grįžę iš atostogų šeimininkai galės toliau be rūpesčių mėgautis gamtos grožiu.“

J. Kolesnikovo nuotr.

Patarimas
Norintiems sukurti angliško stiliaus sodą dizainerė pataria lepesnes vienmetes gėles – snapučius, pelargonijas – derinti su daugiametėmis, reikalaujančiomis mažiau priežiūros, be to, jų nereikia kasmet persodinti. Vertėtų nepamiršti, kad dirvoje augančius augalus prižiūrėti sunkiau nei kambarinius: grėsmę jiems kelia įvairūs graužikai, ligos, oro sąlygų kaita. Ypatingos priežiūros nereikia bijūnams, irisams, kitoms daugiametėms gėlėms, iš kurių susiformuoja spalvingi, ryškūs krūmai.

J. Kolesnikovo nuotr.

Kuriant šį sodą stengtasi išlaikyti kuo natūralesnį įspūdį – tai padaryti padėjo šlaito nuolydis ir stambių akmenų suformuotas reljefas. Vaizdas į mišką specialiai paliktas atviras. Senųjų medžių šakų sumegztas kupolas tik truputį apgenėtas, o apačioje formuotos augalų salos. Žinoma, kuriant augalų kompozicijas svarbiausia buvo parinkti joms tinkamą terpę. Šiuo atveju rūgštinė dirva, papildyta senųjų pušų spygliais ir žieve, idealiai tiko įspūdingai rododendrų ir azalijų kolekcijai.
Projektuodama sodą dizainerė iš anksto numatė kelias jaukias saleles su suoliukais ir lauko baldais. Dėl šios priežasties sodo šeimininkai ir svečiai gali bet kuriuo dienos metu grožėtis saulės ir šešėlių žaismu, pasiklydusiu spinduliu ir žydinčiais augalais. Projekto autorei rūpėjo atskleisti šią įvairovę ir suteikti galimybę pasimėgauti vis kitokiu vaizdu anksti ryte, vidurdienį ar leidžiantis saulei.

J. Kolesnikovo nuotr.

Namą juosiantis takelis irgi turi paskirtį – leidžia prieiti prie augalų, o kartu simbolizuoja upę ir gyvenimo tėkmę.

J. Kolesnikovo nuotr.

Pėdsakus sode paliko ir natūrali gamta – tai čia prigiję akmenys, rasti grunte statant namą. Pasak dizainerės, kitokių puošmenų kaip minkšta, švelnia samana apaugę akmenys šiam sodui ir nereikia. Be to, samanos naudingos, nes jos, kaip ir visi augalai, grynina orą ir išskiria deguonį.

J. Kolesnikovo nuotr.

Dizainerė pataria
Kurdami landšaftą neapsieisite be plano. Pirmiausia, atsižvelgdami į sklypo, namo padėtį, stilių, suplanuokite, kur ir kokie augalai bus sodinami. Paskui numatykite takelius, laistymo ir elektros sistemas, poilsio ir darbo saleles. Laistymo sistemą parinkite pagal kiekvieną augalą. Beje, sodinant medžius svarbu atsižvelgti ir į jų būsimą aukštį bei plotį, kad prabėgus dešimtmečiui nereikėtų kirsti. Taip pat juos reikia suderinti pagal spalvų paletę, augimo greitį, sezoniškumą, pobūdį (spygliuočiai ar lapuočiai).

J. Kolesnikovo nuotr.

Jei esate labai užsiėmę, veja apželdintą sklypą puoškite natūralių akmenų ir įdomesnio dizaino vazonų kompozicijomis. Į vazonus pasodinkite įvairiomis spalvomis žydinčių vasarinių augalų, kuriuos lengva prižiūrėti – užteks patręšti ir kasdien palaistyti. Norint dar didesnio komforto, galima įrengti vietinę laistymo sistemą – ši pasirūpins augalais už jus.

J. Kolesnikovo nuotr.

Norėdami suteikti sodui išraiškingumo, galingu prožektoriumi apšvieskite kokį nors didesnį medį – pavyzdžiui, magnoliją, sakurą, japoninę slyvą ar seną obelį – jis įgaus įspūdingą formą. Apskritai apšvietimas sode turi didelę reikšmę: augalus galima apšviesti tiek iš viršaus, tiek iš apačios – tai suteiks dramos... Beje, šviestuvų pasiūla šiandien beribė, o šioje srityje ypač garsūs italų dizaino meistrai. Žinoma, bet kokių dekoratyvių elementų dizainą reikėtų derinti su sodo koncepcija: vienokie tiks japoniškam, kitokie – prancūziškam ar angliškam stiliui.

J. Kolesnikovo nuotr.

Praktiškas sprendimas nedidelei, iki 40 m², erdvei – gerai apgalvota vazonų ar kitų indų sistema. Skirtingo aukščio, tekstūros, kolorito augalų konteineriai (jie gali būti metaliniai, sendinto medžio, klinkerio) sukurs dinamišką vaizdą, bus patogu susodinti skirtingo dydžio ir formų augalus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis