Pats metas susipažinti: lietuviškos orchidėjos

Orchidėja – vienas iš mėgstamiausių kambarinių gėlių, dažnas lietuvis ant palangės augina falenopsius, dendrobius ir kitas gražias orchidėjas. Bet ar žinote, kad Lietuvos pievose ir miškuose taip pat auga daug gražių orchidėjų? Ir šiuo metu kaip tik daugelis iš jų žydi. Jų vardai yra gegūnė, klumpaitė, gegužraibė, garbenis, plateivė ir kt. Visi šie augalai priklauso gausiai gegužraibinių (Orchidaceae) arba dar vadinamai orchidėjinių šeimai. Didžioji dauguma jų, deja, puošia Lietuvos Raudonosios knygos puslapius, nes yra itin retos ir mūsų krašte nykstančios. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje daugelis orchidėjų yra ant išnykimo ribos. Labiausiai nyksta dėl to, kad mažėja joms tinkamų vietų augti ir dėl tiesioginės žmogaus veiklos.

Kodėl norime atkreipti dėmesį į šias gražias ir retas gėles? Tam, kad galėtume jas apsaugoti ir joms padėti, nes lietuviškos orchidėjos yra svarbus mūsų gamtos turtas, kasmet vis labiau nykstantis. Vienas iš būdų jas apsaugoti – tai geriau jas pažinti, nes gan dažni atvejai, kai tiesiog dėl neišmanymo žmonės jas sunaikina, kai pavyzdžiui, pamatę gražų augalą jį išsikasa, arba ruošdami daržui vietą suaria žemę, sunaikindami šių retų augalų augavietes. Tad jeigu pamatysite šalia savo namų kurią nors iš orchidėjų, neskubėkite jos skinti, o tuo labiau – rauti ar kasti.

Lietuviškos orchidėjos, paprastai kai nužydi, greitai nunyksta iki kitų metų.
Lietuviškos orchidėjos, paprastai kai nužydi, greitai nunyksta iki kitų metų.
Asmeninis archyvas

Jeigu jums rūpi gamta bei jos įvairovė ir esate socialiai atsakingi, galite orchidėjoms padėti ir kitu būdu, nes yra dar viena iš didžiausių grėsmių orchidėjoms – tai natūralių pievų užaugimas krūmais ir mišku. Užaugimas prasideda tada, kai nyksta tradicinė žemdirbystė – nebeganomi gyvuliai, nebešienaujamos pievos. Ganomos karvės, ožkos ar avys paprastai neėda gegužraibinių šeimos augalų, tik puikiai pasitarnauj, kai nuėda jaunus krūmokšnius ir aukštą žolę, taip sudarydami sąlygas orchidėjoms klestėti, padėdant subrandinti sėklas ir neišnykti.

Gegūnės - retos pievų puošmenos, tad saugokime jas.
Gegūnės - retos pievų puošmenos, tad saugokime jas.
Asmeninis archyvas

Įdomi yra šių retų augalų prisitaikymo gamtoje savybė: daugelis jų žydi vasaros pradžioje, kai medžiai ir kiti augalai dar nėra labai sulapoję ir negožia orchidėjoms saulės. Per trumpą laiką, kol pievoje dar užtenka šviesos, jos nužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta, tiesiog dingsta iki kitų metų, tad vidurvasarį šių augalų greičiausiai jau nebepamatysite. Orchidėjos įdomios dar tuo, kad subrandina gausybę sėklų, jų gali būti net keli šimtai tūkstančių, primenančių dulkeles. Bet toks gausumas negelbsti nuo nykimo, nes sėkla būna trumpai gyvybinga, o jai sudygti reikia išskirtinių sąlygų – specialios grybienos, kuri padeda įsitvirtinti. Be to, sudygusi sėkla dar keletą metų išbūna po žeme, kol pagaliau pasirodo paviršiuje.

Plačialapė klumpaitė žydi įspūdingais žiedais (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)
Plačialapė klumpaitė žydi įspūdingais žiedais (Žydrūno Sinkevičiaus nuotrauka)
Asmeninis archyvas

Vienos orchidėjos, tokios kaip pvz., klumpaitė, mėgsta kalkingesnius dirvožemius, kitoms labiau patinka rūgštūs, vienos geriausiai jaučiasi augdamos drėgnose ir šlapiose vietose, o dar kitoms tinka sausesnės.

Lietuvoje viena iš gražiausių orchidėjų tarpe yra PLAČIALAPĖ KLUMPAITĖ (Cypripedium calceolus). Ši gėlė žydi tokiais puikiais žiedai, kad net sunku patikėti, kad toks grožis gali augti mūsų krašte. Žinoma, ji yra reta ir nykstanti, auga tik keliose miškingose Lietuvos vietose, o pirmąkart pražysta tik sulaukusi 12 metų. Labiausiai nyksta dėl tiesioginio žmogaus poveikio, kai pamatę miške šią gražią gėlę, daugelis neišmanėlių užsimano ją nusiskinti ar išsikasti, bet pasodinta prie namų ji paprastai nunyksta, nes reikalingos specifinės dirvožemio sąlygos.

Ruošiasi žydėti plačialapė gegūnė.
Ruošiasi žydėti plačialapė gegūnė.
Asmeninis archyvas

GEGŪNĖS (Dactylorhiza) rūšių Lietuvoje priskaičiuojama apie 10, ir praktiškai visos jos yra retos ir saugotinos: baltijinė (D. longifolia), plačialapė (D. majalis), raiboji (D. cruenta) ir kitos. Tai irgi labai gražūs augalai, dažniausiai sutinkami šlapiose pamiškėse ir pievose. Didžiausios grėsmės gegūnėms – kai yra suariamos pievos, kur jos auga; taip pat jos gali išnykti ir žemės ūkyje per gausiai naudojant trąšas ar pesticidus.

Kai kurių gegūnių rūšių lapai būna įdomiai marginti.
Kai kurių gegūnių rūšių lapai būna įdomiai marginti.
Asmeninis archyvas

Iš orchidėjų Lietuvoje taip pat dar auga gegužraibės, plateivės, garbeniai, beragiai, plaurečiai ir kitos orchidėjų rūšys. Kai kurios iš jų gal ir nėra tokios puošnios kaip klumpaitė ar gegūnė, bet vis tiek yra retos ir saugotinos. Tad pasistenkime džiaugtis ir gėrėtis gamtos dovanomis joms nekenkdami, kad ir mūsų vaikai lietuviškose pievose ar miškuose matytų kuo didesnę biologinę įvairovę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis