Augalas, be kurio neapsieina nė vienas lietuvis

Vienas iš įprasčiausių augalų gyduolių mūsų krašte yra čiobrelis. Dažnas jis visur – ir natūraliai gamtoje, ir daržuose, ir gėlynuose. Gaila tik, kad tai, kas yra dažnas ir auga pašonėje, tą mažai vertiname, nes kažkodėl, jei nusiperkame čiobrelių ar nelietuviškų augalų preparatų vaistinėje, mums atrodo žymiai vertingiau. O čiobrelis, nors ir būdamas kuklus augaliukas, bet turi ne ką prastesnes gydomąsias savybes, ir auga jis visai šalia. Tad išėję pasivaikščioti į pievas ar pamiškes ir kur nėra arti taršos – pasirinkite po kojomis šių nedidelių augaliukų, nes šiuo metu kaip tik jų žydėjimo metas. Lietuvoje auga dvi savaiminės ir keletas atvežtinių čiobrelių rūšių.

Mūsų gamtoje savaime galima rasti PAPRASTĄJĮ (Thymus serpyllum) ir KETURBRIAUNĮ ČIOBRELĮ (T. pulegioides). Jie mėgsta augti sausose, smėlingose ir nederlingose dirvose. Geriausiai jaučiasi augdami saulėtose vietose, dažnai ant šlaitų ir kalvų, šalia pušynų ir smėlynuose, kad kuo daugiau gautų saulės spindulių. Nors mėgsta saulę ir šilumą, bet nebijo žiemos šalčių, yra atsparūs sausrai. Tai žemi, šliaužiantys pažeme augaliukai, žydėjimo metu pakylantys ne aukščiau kaip iki 15–25 cm aukščio. Žydi rausvais ar švelniai violetinės spalvos žiedais visą vasarą. Žiedukai smulkūs, primena miniatiūrines lūpeles (augalas priklauso lūpažiedžių arba notrelinių šeimai).

Įvairių rūšių čiobrelių kilimai Vilniaus botanikos sode.
Įvairių rūšių čiobrelių kilimai Vilniaus botanikos sode.
Asmeninis archyvas

Abi šios rūšys gan panašios, tad ne specialistams atskirti nėra lengva. Bet abi rūšis turi panašias vaistines savybes, tad gamtoje drąsiai galite rinkti augalus vaistažolėms, nesukdami galvos dėl tos, kad prisirinksite ne tai, ko reikia. Beje, skinti čiobrelius pievoje nėra lengva, nes tai smulkūs ir pažeme augantys augaliukai, dažnai jų stiebeliai būna susipainioję su kitais pievos augalais. Be to, skinant čiobrelį, dažnai išsirauna visas augalas. Tad, kad neskriausti augalo ir gamtos, skinant laukinius čiobrelius teks būti kantriems, skinti atsargiai po vieną stiebelį. Tokios su kantrybe ir meile surinktos vaistažolės turės dar didesnės vertės, kai žiemą gersite iš jų paruoštas arbatas.

Paprastasis čiobrelis yra dažnas augalas Lietuvoje.
Paprastasis čiobrelis yra dažnas augalas Lietuvoje.
Asmeninis archyvas

Na, o jeigu neturite laiko ir kantrybės, galite auginti čiobrelius savo darže. Be minėtųjų rūšių vaistingųjų savybių taip pat turi ir VAISTINIS ČIOBRELIS (T. vulgaris). Jis panašus į savo brolius, bet savaime Lietuvoje neauga, tik auginamas kiemuose. Šis čiobrelis auga krūmeliu, beveik nešliaužia pažeme, tad jo šakeles lengviau skinti arbatoms ar prieskoniams.

Nuskintus čiobrelius džiovinkite nuo saulės apsaugotose ir vėdinamose vietose.
Nuskintus čiobrelius džiovinkite nuo saulės apsaugotose ir vėdinamose vietose.
Asmeninis archyvas

Mūsų gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai dar auginamos šios čiobrelių rūšys: ankstyvasis (T. praecox), citrininis (T. x citriodorus), vilnotasis (T. pseudolanuginosus), (T. doerfleri) bei kitos. Dažniausiai auginami ne rūšiniai čiobreliai, o įvairios jų veislės – baltažiedės, geltonlapės ar margalapės, miniatiūrinės ir kt.

Vaistinis čiobrelis auginamas daržuose ir gėlynuose.
Vaistinis čiobrelis auginamas daržuose ir gėlynuose.
Asmeninis archyvas

Ką reikėtų žinoti, auginant čiobrelius kieme? Visos rūšys mėgsta augti sausokose ir saulėtose vietose. Tinkamiausia dirva – priesmėlis ir ne itin derlinga. Žinoma, augs ir derlingesnėje, bet tada augalas bus nelabai dekoratyvus, peraugs, ištįs, mažiau žydės. Čiobreliai nemėgsta užmirkusių ir pavėsingų vietų, tokiose greitai nunyksta. Tie čiobreliai, kurie labiau linkę ne šliaužti pažeme, o augti krūmeliu (vaistinis, citrininis) yra gan trumpaamžiai augalai, vienoje vietoje augantys ne ilgiau kaip 3–4 metus. Todėl juos reikia atnaujinti – kasmet nukirpti visas šakeles perpus ir kas keletą metų persodinti, dalinant kerą. Kiti čiobreliai auga greitai želiančiais kilimėliais (paprastasis, vilnotasis), tad jie paprastai patys lengvai pasidaugina atžalomis įsišaknydami. Dažniausiai čiobreliai atsparūs žiemos šalčiams, o jei po žiemos neatželia – tai ne dėl nušalimo, o dėl to, kad žiemą šaknys buvo užmirkusioje žemėje.

Vaistinio čiobrelio 'Pygmaeus' veislė - visiškai pažeme šliaužiantis krūmelis.
Vaistinio čiobrelio 'Pygmaeus' veislė - visiškai pažeme šliaužiantis krūmelis.
Asmeninis archyvas

Čiobrelis – vienas iš populiariausių prieskonių ir vaistažolių. Skinti geriausia žiedams žydint; arbatoms ir maistui gardinti naudojama visa antžeminė dalis. Nuskintus ir išdžiovintus laikykite sandariame inde, nes eterinis aliejus greit išgaruoja. Čiobrelių arbatas geriame peršalę, kai kosime, kaip migdančią ir raminančią priemonę. Taip pat padeda skaudant galvai, pučiant vidurius, nuo įvairių kvėpavimo ir virškinimo negalavimų, vartojami kosmetikoje ir parfumerijoje. Čiobreliai naudojami gaminant gaiviuosius ir alkoholinius gėrimus, mėsą, žuvį ar daržoves paskaninti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis