Augalų augintoja J. Jankauskienė dalinasi, kaip Lietuvoje užsiauginti gelsvažiedį tulpmedį

„Kai nužydi vėlyvosios tulpių veislės, birželį pražysta medžių karalius – gelsvažiedis tulpmedis, – sako Joana Jankauskienė, auginanti šį retą lapuotį savo sodyboje Romainiuose. Originalios formos dekoratyvūs lapai. Žiedai savo forma primena tulpių žiedus, dėl to šie medžiai ir vadinami tulpmedžiais. Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) priklauso magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos augalų genčiai“.

Pasak J. Jankauskienės, gelsvažiedis tulpmedis atkeliavo iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje dar retokas. Šis vertingas, ilgaamžis parkų medis Lietuvoje užauga didžiulis, kaip ąžuolas ar klevas, dekoratyvus, tinka auginti ir pavieniui, ir grupėse. Gyvena 400-500 metų. Tad pasodinus sodyboje, juo grožėsis dar daugelis šeimos ir giminės kartų. Laja kiaušiniška arba pailgai rutuliška. Lapai išskirtinės lyros formos, kaip nei vieno kito medžio, ilgakočiai, 10-20 cm ilgio ir panašaus skersmens, plačia tarsi nukirsta viršūne, smailiomis skiautėmis abiejuose šonuose. Storoki, viršus ryškiai žalias, rudenį pagelsta.

Asmeninio archyvo nuotr.

Žiedai 5-8 cm skersmens, jų išorinė pusė žalsva, vidinė – gelsva su oranžinėmis dėmėmis arba juostomis, išsidėstę ūglių viršūnėse. Žydėti ir derėti pradeda 10-15 metų. Žydi nuo birželio paskutinės savaitės iki liepos vidurio ar pabaigos, priklausomai nuo tuo metu esamų oro sąlygų. Vienas žiedas žydi 3-5 dienas, tad pirmiesiems peržydėjus, pražysta kiti, tad žydėjimas tęsiasi apie mėnesį. Gelsvažiedis tulpmedis vienanamis, žiedai dvilyčiai. Sėklos sparnavaisiai, sudaro kankorėžį primenantį vaisyną. Šių medžių mediena minkšta, lengva, kituose kraštuose iš jos gaminami baldai, muzikos instrumentai. Žievė naudojama farmacijos pramonėje. 

J. Jankauskienė
J. Jankauskienė
Asmeninio archyvo nuotr.

Vieta. Pasak augintojos J. Jankauskienės, gelsvažiedžiai tulpmedžiai mėgsta saulėtas vietas, derlingą, drėgnoką, laidų, vidutinio sunkumo priemolio dirvožemį. Atsparūs žiemos sąlygoms, ligoms, kenkėjams, užterštam orui, vėjovartai. Labai stiprus vėjas kartais nulaužia tik vieną kitą šaką. Pradeda žydėti būdami keliolikos metų. Iš pradžių augalų šaknys būna plačiai pasiskleidusios paviršiuje, vėliau skverbiasi gylyn. Jos storos, šviesios, gelsvos, specifinio kvapo. Nusprendus papuošti savo sodybą ar sodelį gelsvažiedžiu tulpmedžiu ar šių puošnių medžių grupe, geriausia šiems augalams parinkti pastovią vietą, nes persodinti medeliai išgyvena persodinimo stresą. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Knygoje „Dendrologija‘ docentas M. Navasaitis rašo: „ Daugiau kaip 100 metų amžiaus du 18 ir 22 metrų aukščio medžiai auga Veliuonos parke, liemenys atitinkamai 0,86 ir 0,90 m skersmens. Tai seniausi ir aukščiausi medžiai Rytų Baltijos šalyse“. Tad mes auginame įsigiję iš Raudondvario medelyno Veliuoniškio tulpmedžio „anūką“. Dabar tulpmedžiai dar nežydi, pastebi grožio mylėtoja, todėl yra dar tinkamas laikas išaugintų vazonuose įsigyti ir pasisodinti savo sodyboje ar kitoje erdvioje vietoje. Kuo anksčiau pasodinsite, tuo greičiau sulauksite į tulpę panašių žiedų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Dauginimas. Pasak Raudondvario medelyno viršininkės, dendrologės Rimos Žebrauskaitės, iš veliuonškių sėklų išauginti medžiai auga medelyno teritorijoje. Deja sėklų daigumas siekia tik apie 2 proc. Dvidešimt vieną gelsvažiedį tulpmedį maždaug apie 1970 – tuosius metus pasodino tuo metu dirbęs medelyno viršininkas Ipolitas Laurinavičius. Kai kolegė Jūratė Karkauskienė atėjo dirbti į medelyną 1980 metais, jauni tulpmedžių medeliai buvo vos 3 – 4 m aukščio. Dabar jie 13 – 15 m aukščio, liemens skersmuo 1,3 m aukštyje 0,4-0,65 m, kasmet žydi ir dera. Nuo jų renkame sėklas, taigi mūsų užauginti tulpmedžių sodinukai yra „veliuoniškių anūkai“, jų turime, norintys visuomet gali įsigyti ir auginti šiuos gražuolius medžius. Tenka pririnkti daug tulpmedžių vaisių, panašių į kankorėžėlį, kad užaugintume šių sodinukų užtektinai visiems norintiems įsigyti. Jauni sėjinukai ir sodinukai auga labai greitai ir rudenėjant ne visuomet spėja sumedėti, todėl dažnai apšąla. Taigi, kaip mes sakome, „vaikystė“ sunki, bet vyresni augalai šalčiui atsparūs. 

Asmeninio archyvo nuotr.

Ko negalima pasakyti apie jų veisles, kartais Lietuvoje pasirodo glaustašakiai, margalapiai medeliai, jie būna jautresni nei rūšiniai augalai. Gelsvažiedis tulpmedis turi stiprią atžalinę galią, todėl apšalęs arba nulaužtas ar nupjautas greitai atželia, dėl ko kartais susiformuoja keli kamienai. Kiek auginame šiuos medžius, nepastebėjome, kad jie nukentėtų nuo kenkėjų arba ligų. Jaunus medelius kartais apgraužia kiškiai, todėl žiemai reikia aprišti tuo pačiu apsaugant ir nuo apšalimo.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis