Ar reikia tręšti lauko augalus rudenį?

Nors už lango dar gan šilti ir saulėti orai, bet pamažu jaučiasi rudens alsavimas. Naktimis vėsu ir greitai prasidės šalnos, vis dažniau lyja, gelsta ir krenta kai kurių medžių lapai, o kieme beveik nereikia pjauti žolės. Su lauko augalais dabar mažai rūpesčių, nes jie ramiai mėgaujasi paskutine šiluma ir kaupia jėgas šaltajam periodui. Tad, rodos, toks keistas klausimas – ar reikia augalus tręšti rudenį ? Taip, daugelį reikia. Tai tarsi jų pamaitinimas, kad geriau ištvertų žiemą. Panašiai, kaip meškos ar ežiai prieš žieminį įmygį stengiasi sočiai pasimaitinti, taip ir augalams prieš žiemos poilsį reikia pasistiprinti.

Žinoma, kalbame ne apie gėles ir įvairius žolinius augalus, kurie šaltuoju laiku nunyksta nuo žemės paviršiaus, o apie daugiamečius augalus – medžius ir krūmus. Tręšti reikia dekoratyvinius augalus ir vaismedžius, t.y. tuos, kuriuos auginame savo kieme, sode arba balkone.

Kodėl miške augalų nereikia tręšti? Juk miške niekas nieko netręšia ir ten viskas puikiai auga. Nes ten viskuo pasirūpina pati gamta: visos nuokritos (lapai, spygliai, šakelės ir kt.), žuvę vabzdžiai bei kiti gyvūnėliai nugula ant miško paklotės, po kurio laiko suyra ir pavirsta maistu naujoms kartoms. Taip gyvybės ratas nuolat sukasi. O kieme? Paprastai nupjauname ir surenkame žolę, sugrėbiame nukritusius lapus ir šakeles, tad dirva natūraliai nepasitręšia. Ypač greitai trąšų stygių pajunta lauko augalai, augantys vazonuose. Taip pat svarbus rudeninis tręšimas vaismedžiams ir vaiskrūmiams.

Rudeniop medžių ir krūmų naujos šakos pradeda keistis: minkštos ir žalios šakelės pamažu sumedėja. Šitą procesą pagreitina vėstantys orai. Nuotraukoje – ginkmedis.
Rudeniop medžių ir krūmų naujos šakos pradeda keistis: minkštos ir žalios šakelės pamažu sumedėja. Šitą procesą pagreitina vėstantys orai. Nuotraukoje – ginkmedis.
Asmeninio archyvo nuotr.

Lauke augalus paprastai tręšiame pavasarį, kartais dar vasarą, ir labai retai – rudenį. Pavasarį trąšos reikalingos, kad augalai greičiau atsigautų po žiemos, stiebtųsi ir sužaliuotų. Vasarą papildomas maitinimas reikalingas tiems, kuriems trūksta maisto medžiagų. O nuo rudeninio tręšimo priklausys ne tik kaip jūsų augalas peržiemos, bet ir ar kitais metais bus sveikas ir gražus, ar žydės.

Labai svarbu netręšti tokiomis pat trąšomis kaip pavasarį ar vasarą! Ant visų parduodamų trąšų maišelių ir dėželių būna užrašyta jų sudėtis, bet paprastai tų užrašų neskaitome, renkamės pagal jų pavadinimus: „Trąšos vejai“, „Trąšos spygliuočiams“, „Trąšos agurkams“ ir pan. Žinoma, rudeniui skirtos trąšos ir bus taip pavadintos. Kuo jos skiriasi nuo pavasarinių? Dažniausiai – tik trijų raidžių kombinacija, atrodančia gan mistiškai – NPK. Šalia būna parašyti skaičiai, pvz., 18-6-10 arba 16-16-16., arba dar koks nors. Bet iš tikrųjų, tik prisiminkite šiek tiek chemijos iš mokyklos laikų: juk N – tai azotas, P – fosforas, K – kalis, o skaičiai – tai šių medžiagų dalis procentais trąšų sudėtyje. Šie trys elementai yra esminiai „patiekalai“ augalams.

Nemažai krūmų ir medžių lapų pradeda kristi net nesulaukę pirmųjų šalnų.
Nemažai krūmų ir medžių lapų pradeda kristi net nesulaukę pirmųjų šalnų.
Asmeninio archyvo nuotr.

Jei vienu sakiniu apie jų poveikį, tai galima būtų pasakyti, kad azotas skatina augimą ir žalius lapus, fosforas svarbus žiedams, kalis – šaknims. Tad pamąstykime, ar rudenį reikia maitinti augalą azotu, kad jis pradėdų leisti naujus ūglius ir lapus? Juk nauji ūgliai bus žali, t.y. nesumedėję, o visi nesumedėję augalai per šalčius nušals... Rudeniniui tręšimui taip pat netinka mėšlas dėl tos pačios priežasties, nes jame gausu azoto.

Taigi, rudeninėse trąšose turi būti labai mažai azoto (3-5 proc.) arba visai nebūti. Rudenį svarbiausi yra fosforas ir kalis. Jie padės sukrauti pumpurus kitų metų žiedams (nes dauguma augalų žiedinius pumpurus pasiruošia dar vasaros pabaigoje ar rudenį) ir sustiprins šaknų sistemą, kurios dėka augalas geriau peržiemos. Tiesa, be šių trijų pagrindinių „patiekalų“ svarbūs ir kiti mikroelementai, tarsi „garnyras“ ar „desertas“ – magnis, boras, siera, geležis ir kt.

Tręšiant, svarbu trąšų norma. Ant pakuočių normų kiekiai paprastai būna surašyti gan painiai, tad tingintys skaityti instrukcijas, gali vadovautis supaprastintu principu: viena vidutinė sauja trąšų yra apie 20 gr., kurių užteks maždaug žmogaus ūgio augalui arba vienam m2. Mažiems augaliukams, ypač augantiems nedideliuose vazonuose užteks žiupsnelio, panašiai kiek suimate trimis pirštais. 

Rudenį pagelsta ir nukrenta ne tik lapuočių lapai, bet ir dalis spygliuočių spyglių. Nuotraukoje – paprastoji pušis.
Rudenį pagelsta ir nukrenta ne tik lapuočių lapai, bet ir dalis spygliuočių spyglių. Nuotraukoje – paprastoji pušis.
Asmeninio archyvo nuotr.

Trąšos išbarstomos aplink kamieną maždaug tokiame plote, kokį užima pats augalas. Jeigu įmanoma, trąšas įterpkite į žemę, t.y. papurenkite žemę, kad jos greičiau pradėtų tirpti (dėl tos pačios priežasties galima šiek tiek palieti). Ir stenkitės, kad trąšų nepakliūtų ir jos nepriliptų prie šakelių, lapų ar kamieno.

Rudeninėmis trąšomis geriausia tręšti šiuo metu, t.y. rudens pradžioje. Nebeverta tręšti, kai masiškai pradeda kristi lapai ar laikantis nuolatiniai žemai (apie +5-70 C) oro temperatūrai, nes augalai jau baigia vegetaciją ir trąšų nebeįsisavins.

Netręškite ir tų sumedėjusių augalų, kurie nemėgsta derlingos žemės, pvz., pušų, kadagių, robinijų (arba akacijų) ir kt. Nes nuo trąšų pertekliaus jie bus tik negražesni ir nesveikesni.
Tad, jei pasirūpinsite savo žaliaisiais kiemo draugais rudenį, jie atsidėkos jums savo žaliais lapais ir puošnias žiedais kitais metais. Sėkmės!

Turite klausimų susijusių su rudens darbais? Rašykite manonamai@delfi.lt

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis