10 kambarinių augalų, kurie visiškai pakeis Jūsų namus

Kambarinių augalų lapai traukia akį dėl įvairiausių priežasčių – keistos formos, ryškių spalvų. Bet tik nėrinius primenantys lapai, lyg garbanos išsidraikiusi laja suteikia interjerui išskirtinio švelnumo ir žaismingumo.

Daugiau skaidrios šviesos

Ilgas ir labai gražus šių metų ruduo suteikė galimybę pastebėti, kaip medžiuose vis retėjant lapų ir likus tik ažūriniam jų vualiui išryškėja šalia esantys pastatai, gatvės, kalvos – ir visa tai drauge susilieja į vieningą tobulą peizažą. Tai paskatino atidžiau pasižiūrėti į kambarinius augalus ažūriniais lapais – išties ir jie, lyg lengvi nėriniai, neužgožia šalia esančių daiktų, sklindanti pro lapus šviesa suteikia interjerui skaidrumo, o ant grindų ar baldų krentantys šešėliai – paslaptingumo.

Kambarinių augalų lapų ažūras išryškėja priklausomai nuo to, kiek pro juos sklinda šviesos. Jei augalo lajoje tarpų nedaug – mažiau nei 25 proc. – jis atrodo masyvus, o jei daugiau nei 50 proc. – lengvas. Lapų forma taip pat daug lemia: siauri, plunksniški ar vėduokliški atrodo labiau permatomi. Kita vertus, kai augalo šakelės išsidraikiusios į visas puses, net ir tankiai suaugę maži lapeliai taip pat sukuria lengvumo įspūdį.

Tinkama vieta

Fitodizaineriai pataria kambarines gėles nedideliais ir lengvais plunksniškais ar ažūriniais lapais interjere komponuoti kaip foninius augalus solidesniems, sunkesnės faktūros. Grakštus didelio augalo siluetas įspūdingai atrodo ir ryškaus rašto tapetų fone, tarsi atsveria jų „monumentalumą“. Tokios medžiagos kaip plienas, stiklas netenka savo šaltumo, jei interjeras pagyvinamas kambarinių gėlių „nėriniais“ ar „garbanomis“.

Kuo dekoratyvus? Gelsvojo dipsio lapai puošnūs ir tankiai suaugę. Tinkamai prižiūrint galima užauginti didingą palmę, kuri ir metams bėgant atrodo įspūdingai. Dipsio dekoratyvumui išryškėti reikia didelės erdvės. Augalo lapai išsiskiria tuo, kad jų kraštai gelsvo atspalvio – atrodo šiltai ir saulėtai.

Kas kenkia grožiui? Lapai gelsta, jei oras per sausas, todėl kaitinant radiatoriams reikia dažniau purkšti. Jei pradeda džiūti lapų galai, tai rodo, kad augalas nereguliariai laistomas ar net perdžiovinamas – mat žemė vazone turėtų būti nuolat drėgna. Dipsis nereiklus, jo priežiūra paprasta, bet vis dėlto reikia jam parūpinti šviesią vietą, kur nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai, o temperatūra neturi būti žemesnė nei 16 ºC laipsnių.

Kuo dekoratyvi? Labai grakšti gėlė tamsiai žaliais lapeliais: jauni būna bronzinio atspalvio ir labai ploni, vėliau patamsėja ir pastambėja.

Kas kenkia grožiui? Lapai gali kristi nuo skersvėjų, dar dizigoteka nemėgsta temperatūros pokyčių ir genėjimo – prie jos lapų geriau nelįsti. Gėlė jautri ir drėgmės pertekliui, ir sausrai. Per drėgnoje ir vėsioje vietoje pradeda kristi lapai, perdžiuvus žemei ruduoja jų galiukai, o dėl sauso oro stiebo apačia gali ir nuplikti. Todėl augalą reikia dažnai purkšti. Bet prieš laistant būtina įsitikinti, kad žemė jau pradžiuvusi. Vieta tinkamiausia šviesi, bet ne saulėta, visus metus turėtų būti apie 20 ºC temperatūra.

Kuo dekoratyvi? Tai vienas iš nedaugelio namuose auginamų spygliuočių – vien tai araukarijai suteikia išskirtinį statusą. Kad augalas dailiai stiebtųsi į viršų ir augtų simetriškai, kartą per savaitę reikia pasukti 90 laipsnių kampu – mat araukarija krypsta šviesos link.
Kas kenkia grožiui? Jei namuose karšta ir dar oras sausas, ima gelsti šakelės, nukrenta spygliai, stiebas nuplinka, ir ji praranda dekoratyvumą. Vienintelė augalo gelbėjimo priemonė – kasdien jį purkšti vandeniu ir kuo dažniau vėdinti kambarį, kad gautų gaivaus oro. Spygliuotis gali augti ir prasčiau apšviestoje vietoje, tačiau jei stinga šviesos, spygliai išblykšta, pablunka.

Kuo dekoratyvi? Gražiai atrodo kompozicijoje su kitais kambariniais augalais, neįkyriai tapdama jiems fonu. Dar šią vešlią ir nereiklią gėlę tiktų auginti šviesiame vonios kambaryje – mat iš šlapių vietų kilusiam augalui reikia labai daug drėgmės, giliame vazono padėkle visada turi būti vandens.
Kas kenkia grožiui? Viksvuolės stiebų viršūnės paruduoja pernelyg šiltoje patalpoje. Lapai gali pagelsti ir dėl ryškios saulės, ir dėl šviesos ar drėgmės stygiaus. Rudas lapų viršūnėles galima nukarpyti, o visiškai nugeltę lapai nupjaunami kartu su stiebu – greičiau ataugs nauji ūgliai.

Kuo dekoratyvus? Smulkių lapelių raštai, lanksčios, į visas puses pasklidusios šakelės atrodo ir nerūpestingai, ir elegantiškai – švelniojo adianto neturėtų užgožti kiti augalai. Juolab kad jį, kaip ir kitus paparčius, kompozicijoje reikia sustatyti ne pernelyg tankiai ir palikti vietos jų lapams, nes šie trapūs. Adiantą galima auginti ir pakabinamame vazone kaip svyruoklinį augalą.
Kas kenkia grožiui? Adiantas, kaip ir kiti paparčiai, sunkiai pakelia karštį, juo labiau – sausą šildomų patalpų orą. Tada jo lapeliai ruduoja. Saulė taip pat gali nudeginti paparčio lapus. Kad augalas neskurstų, žemė vazone visada turi būti drėgna. Jei lapai blyškios spalvos – per prasta žemė, reikia tręšti.

Kuo dekoratyvus? Jei auginate vieną papartį – gražiausias yra ilgalapis inkstpapartis. Jis toks įspūdingas, kad gali puikuotis išskirtinėje vietoje. Augalo lapai ryškiai žali, labai puošnūs, nuskinti ilgai išsilaiko vazoje.

Kas kenkia grožiui? Visus pažeistus augalo lapus reikia nukarpyti, kad greičiau ataugtų nauji. Tačiau jei oras sausas, jie neskuba to daryti. Daugelis paparčių nemėgsta purškimo, tad orą jiems drėkinti reikia kitaip. Kuplios inkstpaparčio lapų vėduoklės išgarina daug vandens, todėl augalą reikia gausiai lieti.

Kuo dekoratyvi? Selaginelės šakelės padengtos lapeliais, šiek tiek primenančiais sudėliotas miniatiūrines čerpes. Augalo kerelis nedidukas – daugių daugiausia siekia 30 cm aukščio. Yra veislių sidabriškai baltais šakelių galais. Selaginelę galima genėti suteikiant taisyklingą apvalią formą – tokia kambarinė gėlė gražiai dera minimalistinio stiliaus interjere.

Kas kenkia grožiui? Sunkiai pakelia drėgmės stygių. Jei lapeliai vysta – vanduo nepasiekia šaknų, gėlei reikia puresnės žemės. Pamiršus laiku palaistyti augalas gali ir visai sunykti. Viršūnėlės džiūsta esant per sausam orui. Gerai auga plokščiame vazone paunksmėje – ant šiaurinės palangės.

Kuo dekoratyvus? Smulkieji fikusai vis populiarėja – jie elegantiškesni ir gležnesni, ne tokie masyvūs kaip stambialapiai giminaičiai. Tačiau ir lepesni, jiems reikia drėgnesnio oro. Smulkųjį fikusą galima genėti formuojant vainiką ar auginti pakabinamame vazone.

Kas kenkia grožiui? Smulkusis fikusas meta lapus, kai trūksta šviesos – margalapiui jos reikia daugiau nei žalialapiui. Nepatinka jam ir pasikeitusi aplinka – lapus gali numesti rudenį ar žiemą perkeltas į kitą vietą. Lapai džiūsta ar susiraukšlėja, jei oras per sausas arba žemė perdžiuvo. Tačiau padėkliuke vandens neturi likti, nes lapai ims kristi. Dar fikusas nepakantus vėsiam orui. Gerai auga visus metus šiltame, labai šviesiame kambaryje (bet ne saulėkaitoje).

Kuo dekoratyvi? Soleirolija simpatiška ir auginama viena, bet dar estetiškiau atrodo, jei dengia žemę dideliuose vazonuose su aukštaūgiais augalais. Gražiai auga ir pakabinamame vazone. Persodinti soleirolijos neverta, ji kas porą metų neteka dekoratyvumo – geriau pasisodinti naują augalą. Gėlę dauginti labai lengva – kero dalis atskiriama, padedama ant drėgnos žemės vazone ir netrukus jį visą uždengia mažučiai žali lapeliai. Itin energingai sulapoja patręštas augalėlis.
Kas kenkia grožiui? Laistyti gėlę reikia saikingai, bet tolygiai – lapai pasidaro dėmėti ir ima kristi, jei liejama priešokiais, ir net nuo vienkartinės sausros soleirolija gali žūti. Geriausia vandenį pilti į padėkliuką. Tiesioginiai saulės spinduliai gali smarkiai nudeginti lapelius. Tinkamiausia ryški išsklaidyta šviesa, bet augalas pakenčia ir kitokias sąlygas. Nebijo jis nei šilumos, nei vėsos.

Kuo dekoratyvus? Skamba šiek tiek keistai, bet gražus smidras todėl, kad neturi lapų. Į lapus panašūs gležni dariniai vadinami kladodžiais – tai lapo formą įgiję stiebai. Gausybė jais tankiai apaugusių šakelių sukuria ažūrinį raštą. Smidras paprastai formuojamas kaip išsikerojęs krūmelis nulinkusiomis šakomis. Gali užaugti didelis, jei bus tinkamai prižiūrimas. Lapus tinka skinti puokštėms. Šie augalai labai mėgsta persodinimą – kuo dažniau tai daroma, tuo labiau suveši.

Kas kenkia grožiui? Saulėkaitoje lapeliai gali nudegti, ima byrėti, o kai per mažai šviesos – gelsta.
Smidras mėgsta šilumą ir netiesioginę šviesą. Laistyti reikia dažnai – panašiai kaip papartį. Žemė turi būti sunki ir derlinga. Augalą reikia dažnai nupurkšti nusistovėjusiu vandeniu, ypač kaitinant radiatoriams. Jei temperatūra žiemą per aukšta, o vieta tamsi, smidras ima leisti ilgus plikus ūglius. Šiek tiek lapų numetusius augalus galima atnaujinti – visi seni ūgliai nupjaunami, o per kelis mėnesius išauga nauji.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis