Kalėdų eglutės, savaime suprantama, nereikėtų sodinti tik nupuošus. Medelis tokiu atveju nespėja sureaguoti ne tik į oro temperatūros pokyčius, tačiau ir į grunto būklę. Palaikius medelius kambaryje ilgiau, jie netgi pradeda busti ir auginti naujus ūglelius. Sausio mėnesį žemė ir oras būna jau gerai įšalę, todėl praktiškai eglutę jau neštumėte žuvimui.
Todėl pirmiausia reikėtų iš kambario temperatūros patalpų eglutę perkelti į vėsesnę patalpą.Temperatūra joje turėtų siekti 0-5 laipsnių šilumos – tam puikiai tiks rūsys, įstiklintas balkonas, palėpė, laiptinė ar kitos panašios vietos. Eglutė čia pamažu pripras prie žemesnės temperatūros. „Jei nėra galimybės medelio išnešti į vėsesnę patalpą, reikėtų kasdien medelį lieti stikline vandens. Vėliau, atėjus pavasariui, maždaug kovo-balandžio mėnesį, kai oro temperatūra siekia 10 ir daugiau laipsnių mėnesį eglutę galima persodinti lauke“, – pasakoja eglučių augintojas Lukas Litvinas.
Jei dar švenčių metu pradėjo gelsti eglutės spygliai – tai yra pirmas signalas, kad medeliui yra kažkas negerai. Tačiau pašnekovas pataria nedaryti skubotų išvadų ir vis tiek pamėginti medelį persodinti kieme ir tada stebėti. Jei eglutė nenumeta spyglių ar leidžia pumpurus, vadinasi medelis yra gyvas, nepaisant pakitusios jo spalvos.
Eglutėmis prekiaujančios įmonės „Skogran“ atstovas Laurynas Sederevičius, teigia, kad eglutės kambaryje atgyja per ilgesnį laiką temperatūrai esant apie 20 laipsnių. Tokios eglutės sodinti rizikinga – daugiau šansų, kad ji neprigis. „Tačiau jei perkate eglutes, kurios yra pasodintos vazonėliuose, tačiau nenešate į vidų, puošiate lauke, jų šaknys neatgyja, ji lieka mieganti, todėl, prigijimo procentas didesnis. Pardavinėjant eglutes jos taip pat laikomos palyginus žemoje temperatūroje“, – pasakoja jis.
Artėjant pavasariui ir temperatūrai pasiekus teigiamą padalą, galite ją ir išnešti į lauką, tačiau sodinti dar taip pat nepatariama. Laukite, kol gruntas pakankamai įšils ir bus galima kasti: „Laikant kambaryje šaknys atgyja ir eglutė pradeda augti ir eikvoti daug energijos, todėl išnešus ir pasodinus, jai nebeužtenka jėgų. Kad taip neatsitiktų prieš pasodinant į žemę reikėtų, kad eglutė vėl užmigtų. O tam tinka 0-5 laipsniai šilumos ir tokiomis sąlygomis medis turėtų pabūti apie 2 savaites.“
Nors vietą eglutei greičiausiai renkatės pagal sklypo išplanavimą bei kitus augalus, jei norite, kad medelis gerai augtų, atsižvelkite ir į gruntą. Tarkime, paprastosios ar dygiosios eglutės (Picea pungens) gruntui nėra reiklios – ilgai auginamos ilgainiui jos ir taip išaugs virš 20 metrų. Baltosioms eglutėms (Picea glauca) reikalinga nuo vėjo apsaugota ir dalinai nuo kaitrios saulės apsaugota vieta, su derlingu dirvožemiu. Tokios pat sąlygos reikalingos ir kėniui – juk ne visuomet Kalėdoms puošiame tik eglutes.
Galima sakyti, kad eglučių prigijimo tikimybė nėra maža, galima sakyti, kad ji nėra didelė – čia palikta vienodai vietos tiek sėkmei, tiek nesėkmei. L. Sederevičius teigia, kad prigyja maždaug 50 % medelių. Tai labai priklauso nuo nusipirktos eglutės ir vazonėlio dydžio. „Kuo mažesnė eglė vazonėlyje ir kuo didesnis vazonėlis, tuo didesnė tikimybė, kad ji prigis. Jei didelė eglė yra sukišta į mažą vazonėlį, jos šaknys nukapotos, norėti teigiamo rezultato yra nelabai tikslinga“, - pasakoja jis.
L. Litvinas pataria gerai pasidomėti eglučių priežiūra dar perkant – taip padidės tikimybė, kad eglutė vėliau prigis. „Svarbu, kad medelio šaknų sistema nebūtų pažeista persodinant jį į vazoną dar iki atvykstant iki jūsų namų. Todėl rekomenduojama gyvą eglutę pirkti tiesiai iš augintojų: medelynų ar eglučių fermų, kur Jums ir bus suteikta visa reikalinga informacija apie medelio auginimą bei priežiūrą“, – pasakoja jis.
