Veltui primirštas vienas gražiausių kambarinių augalų

Žiemą daugumos lauko augalų šakos be lapų ir nykokos. Net ir amžinai žaliuojantys spygliuočiai mažai džiugina – dauguma iš jų arba apsnigti, arba nuo šalčio susitraukę, arba patamsėję. Gerai, kad yra kambarinės gėlės, kurių spalvingi žiedai praskaidrina kambarius ir traukia akį. Viena iš tokių ryškiaspalvių gėlių – bugenvilija. Gal jų pavadinimas ir nedaug kam girdėtas, bet daugelis jas tikrai esame matę: gėlių parduotuvėse arba šiltesnių kraštų nei Lietuva kiemuose. Susipažinkime su šia ryškiažiede gražuole iš arčiau.

Bugenvilijos greitai auga, jų ūgliai nuolat ieško, už ko galėtų apsivynioti.
Bugenvilijos greitai auga, jų ūgliai nuolat ieško, už ko galėtų apsivynioti.
E.Turskienės nuotr.

Kiekvienas augalas turi savo tėvynę, iš kurios paplinta (arba ne) po kitus kraštus. Bugenvilijų gimtinė yra Pietų Amerikos šalys Brazilija, Argentina, Bolivija ir Peru, kur jos paprastai žydi ištisus metus. Mokslinį vardą šis augalas gavo XVIII amžiuje, prancūzų laivyno admirolo L. A. Bougainville garbei, kuris net nebuvo botanikas. Bet jis vadovavo laivams, atplukdžiusiems į Europą šias gėles, kurios vėliau itin paplito parkuose, kiemuose, žiemos soduose ir kambariuose.
Bugenvilijos iš tiesų nėra gėlės. Tai krūmai, natūraliomis sąlygomis užaugantys iki 5-15 m aukščio. Jų lapai visžaliai, t.y., nuolat žaliuojantys. O tai ką mes vadiname žiedais, iš tiesų nėra žiedai. Tie ryškūs žiedlapiai – tai pažiedės, o tikrieji žiedeliai, kuriuos Pietų Amerikos šalyse apdulkina kolibriai, yra balti ir smulkūs. Bugenvilijų yra keletas rūšių, gan panašių viena į kitą.

Puošniųjų bugenvilijų žiedai gali būti įvairiausių spalvų.
Puošniųjų bugenvilijų žiedai gali būti įvairiausių spalvų.
E.Turskienės nuotr.

Plikąją bugenviliją (Bougainvilliea glabra) anglai vadina popierinių žiedų gėle (paperflower), galbūt dėl to, kad gausūs žiedai atrodo taip, lyg būtų iškirpti iš ryškiaspalvio popieriaus. Sukurta keliolika šios bugenvilijos veislių, kurių žiedų spalvos būna rožinės, violetinės ar baltos spalvos. Tai vijoklinis augalas, galintis užaugti iki 5–6 m aukščio. Stiebai su aštriais ir lenktais dygliukais. Lapai ryškiai žali, nedideli, forma primenantys alyvų lapus. Ši bugenvilijų rūšis – ypač mylima bonsai medelių augintojų. Jų kūrybingose rankose suformuotas medelis gali pražysti gausybe žiedų, būdamas vos 15–20 cm aukščio.

Bugenvilijų tėvynė yra Pietų Amerika, bet jos nereiklios dirvos drėgmei, todėl paplito ir kitose šiltesnėse šalyse. Štai tokios jos užauga Kipre.
Bugenvilijų tėvynė yra Pietų Amerika, bet jos nereiklios dirvos drėgmei, todėl paplito ir kitose šiltesnėse šalyse. Štai tokios jos užauga Kipre.
E.Turskienės nuotr.

Puošnioji bugenvilija (Bougainvilliea spectabilis) kartais dar vadinama didžiąja bugenvilija. Ji, kaip ir plikoji yra vijoklinis augalas, panašios formos lapais, taip pat mėgsta saulėtas ir sausas vietas. Greitai augdama ir vyniodamasi aplink atramas ar kitus augalus, savo dygliuotais ūgliais pasiekia 10–12 m aukštį. Nuo plikosios bugenvilijos skiriasi labai gausia žiedų spalvų įvairove, kurie skirtingų veislių gali būti balti, raudoni, oranžiniai ir įvairiausio sodrumo rožiškai violetiniai; bei stambesniais, išlinkusiais ir kiek plaukuotais stiebais. Senovėje indėnai šią bugenviliją naudodavo gydymo tikslais, kaip turinčią antibakterinių ir priešuždegiminių savybių. Taip pat ja buvo gydomas nevaisingumas ir vėžys.

E.Turskienės nuotr.

Nors yra dar keletas bugenvilijų rūšių, bet į Lietuvos gėlių parduotuves paprastai atvežamos šios dvi paminėtosios bei jų hibridai. Auginti bugenvilijas pas mus nėra nei lengva, nei sudėtinga. Lietuvoje lauke jos nežiemos, nes žus nuo šalčio. Tad nuo pavasario, pamažu pratinant prie vėsesnės temperatūros, dienomis jas galima išnešti į lauką. Reikėtų parinkti pačią saulėčiausią kiemo arba balkono vietą, nes jos puikiai pakelia karštį. Dirvą mėgsta derlingą, purią ir ne šlapią – jos labai nemėgsta perlaistymo. Gali augti ir daliniame pavėsyje, bet tada menkai žydės.
Rudenį, kai jau artinasi šalnos, augalą įneškite į šviesiausią vietą kambaryje. Apžiūrėkite, ar iš lauko kartu su bugenvilija neatsinešėte kenkėjų – amarų, voratinklinių erkučių, baltasparnių bei kt. ir išnaikinkite juos. Nes kitaip užsikrės kiti kambariniai augalai, o ir pati bugenvilija nusilps, jeigu per žiemą jos „kraują“ siurbs niekadėjai. 

Puošniųjų bugenvilijų būna ne tik įvairių spalvų žiedais, bet ir margais lapais.
Puošniųjų bugenvilijų būna ne tik įvairių spalvų žiedais, bet ir margais lapais.
E.Turskienės nuotr.

Bugenvilijos gerai pakenčia genėjimą, šiltuose kraštuose iš jų formuojamos greitai augančios ir karpomos gyvatvorės. Pas mus genėti beveik nereikia (nebent kokią nudžiūvusių šakelę), jos neauga taip sparčiai, bet jeigu sumanysite apkarpyti, kad krūmas būtų kompaktiškesnis ir tankesnis, darykite tai ne karštą ir saulėtą dieną, kad augalas per daug neišgarintų savo syvų ir nenusilptų.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis