Ką vertėtų įsileisti į savo gėlyną

Gėlynai – kiemo ar sodo gyvybiškos jėgos oazės. Vešliai žydinčiame plotelyje susipina spalvos, formos, aromatai, jie sukuria mums gerą nuotaiką ir nuteikia vaizduotę gražiems polėkiams.

Gėlininkai Lietuvoje jau seniai puošia miestus puikiomis gėlių kompozicijomis. Spalvų deriniai, simetriški ar asimetriški ornamentai, atitinkamai parinktos augalų rūšys ir formos. Miesto gėlynai turi būti tvarkingi, o štai namuose, ypač sode ar sodyboje, norisi gaivališko grožio, vešlaus, siūbuojančio, mirgančio. Vasarinių gėlių gausa leidžia mums susikurti tokį gėlyną. Tačiau ne chaosą lysvėje.

Dauguma vasarinių gėlių Europos soduose atsirado užkariavus Amerikos žemyną. Pietų Amerikos ir Meksikos gyventojams įprastas vaizdas europiečius tiesiog apsvaigino – tokių žydinčių, ryškių oranžinių ar raudonų spalvų augalų jie nebuvo regėję. Tad jau su pirmaisiais atgal į Senąjį pasaulį grįžtančiais laivais buvo siunčiamos jų sėklos – saulėgrąžų, nasturtų, serenčių, cinijų, rudbekijų, raudonųjų šalavijų, verbenų.

Kai kurios vienmetės gėlės į Europą atkeliavo iš atogrąžų Afrikos. Tačiau „afrikietės“ neatsparios šalčiui, pavyzdžiui, begonija. Vienmečių augalų aklimatizavosi labai nedaug – kelios saulučių, našlaičių ir neužmirštuolių rūšys.

Įsileiskite į savo sodą laukinių gėlių, nematykite jose piktžolių. Lauko augalai pasisės savaime, paskui tik kontroliuokite ir koreguokite. Kur ne kur išaugusios laukinukės suteikia sodui natūralios gamtos vaizdą. Tokį sodą pamėgs paukščiai ir plaštakės.

Jeigu nepasitikite savo intuicija, kurdami gėlyną galite vadovautis spalvų derinimo taisyklėmis. Yra aktyvios arba šiltos spalvos (raudona, oranžinė, geltona) ir pasyvios arba šaltos (žalia, mėlyna, violetinė). Geriausi gėlių deriniai yra žalia ir raudona, oranžinė ir mėlyna, geltona ir violetinė. Šalia susodinti tokių spalvų augalai atrodo efektingai, kontrastingai, bet harmoningai, spalvos viena kitą papildo ir atrodo dar intensyvesnės.

Sodo dizaineriai nerekomenduoja derinti oranžinės spalvos su raudona ar geltona, mėlynos su violetine arba žalia. Tačiau net ir tokių spalvų derinys suskambės, jei tarp jų įterpsite neutralios – baltos spalvos – augalų.

Sodinant vasarines gėles reikia nepamiršti, kad nuo pasodinimo (po paskutinių gegužės šalnų) iki pasirodys pirmieji žiedai praeis keletas savaičių. Dauguma vienmečių gražiausiai žydi vasaros viduryje, kiti žiedus parodo tik rugsėjo pradžioje.

Tankiai apsodintos ir vešlios lysvės atrodo ypač efektingai. Kuo tankesnis užsodinimas, tuo vešliau suauga augalai. Tačiau reikia nepamiršti, kad tankumas sukelia augalų konkurenciją. Greitai augantys uždengs nuo saulės lėtai augančius ir sutrikdys jų vystymąsi.

Nupjautos vejos ir vingiuotų gėlyno kraštinių, apsodintų įvairiomis gėlėmis, derinys padarys stebuklingą perversmą nuobodžiame plokščios vejos fone. Iš žydinčių augalų galima sukurti nuostabias kompozicijas, kiekvienam sodui suteikti individualumo. Fantazijai čia nėra ribų.

Dauguma vasarinių augalų akį patraukia savo žiedais, jie suteikia sodui margaspalvę ar vienatonę gamą. Jiems išryškėti padeda vyraujanti augalų stiebų, lapų spalva – žalia, kuri turi daug atspalvių: švelnią liepų, šviežios žolės, intensyvią samanų, matinę alyvuogių. Žalios spalvos spektras labai platus.

Reikia parodyti gerąsias augalų puses, susodinti taip, kad kiekvienas būtų savo vietoje. Labai nuobodžiai atrodys gėlynas, kuriame augs vienodo aukščio gėlės. Jeigu krūmai ir vienmetės gėlės susodinamos pagal ūgį, atrodys daug linksmiau. Patys aukščiausi augalai turėtų augti galiniame plane. Juos galima pasodinti ir gėlyno centre, tada jis įgys piramidės formą.

Kuo vėlesnis augalo žydėjimo periodas, tuo arčiau gėlyno pakraščio jį reikia sodinti. Šitaip žydinti zona trauksis nuo pavasario iki rudens į gėlyno pakraštį.

Daugelis augalų gražiai atrodo tik tada, kai auga nedidelėmis grupėmis vienoje vietoje. Aukštaūgiai, tokie kaip flioksai, vilkdalgiai ar rudeniniai astrai turi augti nedidelėmis grupėmis, geriausia nelyginis skaičius – nuo trijų iki septynių. Kuo mažesnis ir kuklesnis augalas, tuo didesnė gali būti grupė. Pavyzdžiui, žeme šliaužiančių augalų, kaip vaisgina, sodinama didelis kiekis. Tada jos atrodo kaip kilimas, kuris atgyja su šalia atskirai pasodintais aukštaūgiais augalais.

Pagrindiniam gėlyno augalui reikia parinkti vieną ar kelis partnerius panašių atspalvių arba labai kontrastuojančių. Tuščias vietas margame gėlyne geriausia užpildyti neutraliais augalais – baltažiedžiais, žoliniais ar paparčiais.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis