Stebuklingas medis su baltų žiedų kupetomis – juodauogis šeivamedis

Juodauogis šeivamedis pavasarį apsipila baltais žiedais, o rudenį juodai mėlynų uogų kekėmis, nuo kurių ir kilo jo pavadinimas. Mūsų kraštuose šis augalas dar nėra tinkamai įvertintas – o juk jis ne tik puiki sodo puošmena, bet ir nuostabus pagalbininkas kulinarijoje bei liaudies medicinoje.

Ne visiems pažįstamas šventas medis

Juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra) yra vasarą žaliuojantis sausmedinių genčiai priskiriamas krūmas arba nedidelis medis, augantis Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje, o pastaraisiais metais šis šventu medžiu laikomas augalas ėmė populiarėti ir pas mus. Šeivamedis žydi nuo gegužės iki pat liepos, tačiau net ir šiuo palyginti ilgu žydėjimo laikotarpiu ne visada sugebame panaudoti naudingas baltų šio augalo žiedų savybes. Žydėjimo metu juodasis šeivamedis atpažįstamas ne tik iš gražių žiedų, bet ir iš lapų, kurių kraštai pašviesėja, todėl augalas atrodo ypač dekoratyviai ir prie sodybos, ir miesto sode. Ir augalo lapai, ir jo žiedai tokie gražūs, kad yra pinami į vainikus, įkomponuojami į vestuvines puokštes ir įvairias gėlių kompozicijas. Įdomu tai, kad iš pradžių juodauogis šeivamedis gali nelabai patikti, nes daugeliui jo žiedų kvapas atrodo salsvas ir net nemalonus, taip pat ir iš žiedų pagamintas sirupas ar limonadas patinka ne visiems, prie jo skonio reikia priprasti, bet daugelyje šalių šeivamedžių sirupas taip vertinamas, kad šio medžio žydėjimo yra nekantriai laukiama.

Švento medžio reputaciją šeivamedis pelnė todėl, kad jau nuo seno yra laikomas namų saugotoju, apsauga nuo blogio ir stebuklinga liaudies medicinos ir kulinarijos priemone.
Jei iš tiesų šis medis yra toks šventas ir vertinamas, reikėtų turėti omenyje jo gerąsias savybes ir jas tinkamai panaudoti.

Juodauogis ir raudonuogis, naudingas ir nuodingas

Mūsų kraštuose dažniausiai sutinkami dviejų rūšių šeivamedžiai – raudonuogis ir juodauogis. Deja, raudonuogis šeivamedis yra tik dekoratyvinis augalas, raudonos jo uogos yra nuodingos, jų jokiu būdu negalima vartoti nei kaip maisto, nei kaip vaisto. Turėkite omenyje, kad raudonuogis šeivamedis žydi geltonai žaliais žiedais ir subrandina raudonas uogas, o juodauogis šeivamedis žydi baltais žiedais ir subrandina juodas uogas, kurios vienintelės yra valgomos.

Šeivamedis nėra įnoringas medis, jis gerai auga ir neidealiomis sąlygomis. Specialistų teigimu, juodauogiui šeivamedžiui labiausiai patinka saulėtos vietos su drėgnu, maistingu, puriu, šarminiu arba neutraliu dirvožemiu, bet jis gerai toleruoja ir kiek rūgštinį dirvožemį. Be to, mūsų klimate šio augalo nepuola ligos nei kenkėjai, todėl jį auginti nėra sunku.

Vertingas medis

Nors šeivamedžio uogų dar kurį laiką teks palaukti, jų panaudojimo galimybėmis galima pradėti domėtis jau dabar. Beje, naudingos ne tik šio augalo uogos ir žiedai, bet ir lapai, žievė ir jaunos šakelės. Žiedai yra vertingi, nes juose yra organinių rūgščių, eterinių aliejų, rauginių medžiagų, uogose daug vitamino C, karotino, rūgščių. Uogų ir žiedų užpilai labai rekomenduojami norintiems numesti svorio, sergant peršalimo ligomis, gripu, bronchitu, plaučių uždegimu, reumatu ir kt. Turėkite omenyje, kad šeivamedžio uogas galima valgyti tik kai jos visiškai prisirpusios, įgavusios tamsiai violetinę, kone juodą spalvą, nes neprisirpusiomis uogomis galima apsinuodyti.

Žiedų naudojimas kulinarijoje

Šiuo metu šeivamedžio žydėjimas pačiame įkarštyje, nes šiemet dėl vėlyvo pavasario šie medžiai pražydo vėliau, todėl galite pasinaudoti proga ir nerti į kulinarinius nuotykius, nes, kaip žinia, juodauogio šeivamedžio žiedai yra skanus atradimas virtuvėje. Iš baltų juodauogio šeivamedžio žiedų galima gaminti sirupą, sultis, vyną, sidrą, uogienes, įvairius desertus (ledus, želė, pyragus, kremą), o vokiečiai net atrado savo ypatingą receptą: jie merkia žiedų kekes į blynų tešlą ir jas gruzdina. Nors skamba keistai, iš tiesų šis desertas yra labai gardus, o tešloje gruzdintas šeivamedžio žiedų kekes apibarsčius cukraus pudra ir cinamonu patirsite neužmirštamą skonio nuotykį – pamėginkite pasigaminti patys.

Bet prieš ryždamiesi kulinariniam eksperimentui, pradėkite nuo paprastesnio – pasigaminkite geriau žinomą šeivamedžio sirupą, kuriuo galėsite skaninti naminį limonadą ir įvairius patiekalus. Taip pat galite prisidžiovinti šeivamedžio žiedų – turėsite gydomosios arbatos.

Juodauogio šeivamedžio sirupas

Mūsų kraštuose juodauogio šeivamedžio sirupas dar nėra labai plačiai naudojamas, tad sunku rasti kur jo įsigyti, todėl verta pasigaminti patiems. Juo galima skaninti limonadą, padažus, blynus, pyragus ir pan. Prisiskinkite žiedų ir pirmyn!

Produktai:
1 kg cukraus
1 l vandens
 20-25 juodauogio šeivamedžio žiedų kekės
2 citrinos

Į dubenį sudėkite nuplautus juodauogio šeivamedžio žiedus, prieš tai pašalinę didesnius kotelius. Užpilkite juos šviežiai spaustomis citrinų sultimis, apibarstykite smulkiai sutarkuota citrinos žievele. Į prikaistuvį suberkite cukrų, supilkite vandenį ir kaitinkite, kol cukrus ištirps, bet neleiskite vandeniui užvirti. Nuimkite prikaistuvį nuo ugnies, sukrėskite į jį šeivamedžio žiedus su citrinos sultimis, viską išmaišykite. Prikaistuvį uždenkite dangčiu ir palikite sirupą 2-3 dienas prisitraukti.

Po to sirupą perkoškite per tankų kiaurasamtį arba marlę ir išpilstykite į sterilizuotus stiklinius butelius ar stiklainius. Sirupą laikykite šaldytuve. Jei norite, kad buteliai atrodytų dekoratyviai, į juos galima įmesti po žiedų kekę – tokie buteliai su sirupu papuoš atvirą virtuvės lentyną. Sirupą skanu gerti skiestą vandeniu ir įmetus šviežios citrinos skiltelę, taip pat juo galima skaninti įvairius saldžius patiekalus, pavyzdžiui, blynus, pyragus, kremus ir padažus. Skanaus!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis