Kiemas, kuriame harmoniją kuria akmenų kompozicijos

Sodo įvaizdžio kūrimas – atsakingas darbas. Todėl dažniausiai, norėdami turėti savitaus stiliaus aplinką, į pagalbą kviečiamės landšafto dizainerį, žmogų su tam tikru išsilavinimu ir patirtimi. Į pagalba ateina ir šiuolaikinės apdailos medžiagos, tačiau galima išsiversti ir be jų. Sakykim naudoti tik paprastus, natūralius lietuviškus lauko akmenis.

Derinant augalus ir akmenis, svarbu sukurti pusiausvyrą tarp kieto, šiurkštaus akmens griežtumo ir švelnių, užapvalintų takų ir augalų linijų.

Sklype suformuotas dekoratyvus ir funkcionalus akmeninis takelis vedantis nuo namo iki pavėsinės. Šalia tako įprojektuoti estetiški šviestuvai nužymi keliuko trajektoriją ir neleidžia pasiklysti vakare, galima puikiai apžiūrėti augmeniją prietemoje. Takas tarsi apvienija viso sodo dekoracijas, augalus į vieną bendrą kompoziciją. Akmenų ir augalų derinimas – mėginimas atrasti pusiausvyrą tarp griežtumo (kieto akmens) ir švelnumo (suapvalinti kampai, augalų barokas). Vingiuotas akmeninis takas suteikia aplinkai dinamiškumo, jis tarsi akmeninė upė energingai perbėga per visą sklypą. Daug kas sako, kad akmenys skleidžia gerą energiją ir, žinoma, pritraukia saulės šilumos.

Norint paslėpti trūkumus ir pabrėžti privalumus, reikia ne maskuoti, o išryškinti dar ne itin puošniai atrodančią augaliją, pabrėžti jos retą išdėstymą. Šiam sumanymui ypač tinka akmenys, smulki skalda ir smėlis. Kiekvienas atskiras akmenimis dekoruotas augalas tampa kompozicijos centru, tampa matomas ir svarbus kompozicijos elementas, sutrikdantis žemės pakloto monotoniją.

Šviesaus smėlio fone auganti kukli kalnapušė, papuošta tarsi netyčia išmėtytais akmenimis, tampa santūriai puošni, primenanti asketišką japoniško sodo kampelį. Pilki akmenys išskiria paprasto medelio gražią formą ir žalią spalvą.

Ant akmeninio suolelio galima ir pailsėti, ir panaudoti juos kaip pagrindą gėlėms ir akmens kompozicijai. Jei akmenys natūralūs ir atrodo neįmantriai, gali būti ir sudėtinė kompozicijos dalis. Tai puiki vieta sustatyti augalus. Tuomet jie irgi atrodys įdomiau, atskleis savo natūralų grožį.

Skirtingai įrengtos pakrantės – stačias akmeninis krantas, nuožulnus smėlėtas ruožas, arti vandens prieinantys aukštaūgiai augalai tvenkinį padaro spalvingą ir nenuobodų.

Akmenys reikalauja daug priežiūros. Jei nori, kad jie neapželtų, privalai jais rūpintis lyg mažais vaikais. Užtenka bent šiek tiek atsipalaiduoti, apleisti, ir viskas kaip mat pasikeis, nes nebeliks ryškaus kontūro tarp žolės ir akmens, tarp smėlio ir akmens. Dabar šį sodą sunku įsivaizduoti be akmenų – natūralių, neskaldytų lietuviškų lauko riedulių. Jų nėra vienodų, formos ir spalvos visų taip pat skirtingos. Akmenų dėliojimas plokštumoje – tarsi žaidimas.

Vandens telkinio puošmena – lelijos – gražios ir išsiskleidusios, ir miegančios.

Šalia tvenkinio suformuota įdomios formos salelė, kurioje akmenys sudaro labai gražią kompoziciją, atrodo tarsi neapgyvendintas, laukinis jūros pusiasalis.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis