Rožių priežiūros ypatumai

Rožių įvairovė didžiulė. Vienos stambiais ir kvapniais žiedais, kitos gausiai žydinčios smulkesniais žiedais, krūminės, laipiojančios ar net besidriekiančios. Apie rožių priežiūrą vasaros metu patirtimi dalinasi Ona ir Ričardas Elijošiai (Patamulšėlio km. Kauno rajonas), rožes auginantys ir dauginantys apie 30 metų.

O. ir R. Elijošių kolekcijoje virš 300 rožių veislių. Rožių grupės skirstomos į: angliškos rožės;
arbatinės hibridinės rožės; besidriekiančios rožės; floribundinės rožės; krūminės rožės; laipiojančios rožės; parko rožė.

Rožių priežiūra

Laistymas

Rožės mėgsta drėgną, bet ne šlapią dirvą. Tik ką pasodintos jaunos rožės laistomos kasdien iki pilno įsišaknijimo (jei nelyja). Lieti reikia gausiai, bet ne per daug, kad nebūtų išplautos iš dirvožemio maistingų medžiagų. Plauti dirvožemį reikia tik tokiu atveju, kai nustatoma (geriausiai laboratorijoje), kad jis yra stipriai uždruskintas. Rožes geriausia lieti ryte arba vakare. Kad iš dirvos mažiau išgaruotų vandens, ją reikia atsargiai išpurenti ir apmulčiuoti. Suaugusios rožės turi ilgas šaknis ir vandenį paima iš gilių dirvos sluoksnių, todėl jos laistomos retai (maždaug kartą per savaitę, nelygu koks oras), bet gausiai. Dažnas ir negilus laistymas nėra naudingas, nes skatina paviršutinių šaknų susidarymą, tokios rožės būna jautresnės vandens trūkumui sausringą vasarą, purenant žemę aplink jas greičiau pažeidžiamos šaknys, jos blogiau žiemoja.

Paprasčiausia laistyti laistytuvu, nuėmus galvutę. Lieti reikia ne į krūmo centrą, o žemę aplink jį, stengiantis nesušlapinti lapų ir žiedų. Gerai būtų aplink krūmą ar kelis krūmelius iš žemių padaryti neaukštus bortelius (įvertinus rožyno vietą, ypač jei sklypas šlaite, teks parodyti išradingumą), kad vanduo nenubėgtų, o visas susigertų. Laistymui geriausiai tinka lietaus vanduo ar iš natūralių telkinių. Naudojant vandentiekio vandenį, pradžioje reikia jį įpilti į turimą talpą ir palaukti (ne trumpiau kaip 30 min.) kol išgaruos chloras ir vanduo šiek tiek sušils. Paliejus rožes šaltu vandeniu, ypač esant karštam orui ir dirvai gerai įšilus, šaknys staigiai atšąla ir sunkiai įsiurbia vandenį. Taip rožių krūmai gali net apvysti lyg trūktų vandens, nors jie yra gausiai palieti. Esant sausam orui rožės, kurios seniai nebuvo laistomos, pradžioje niekaip neišduoda savo troškulio: lapai būna tokie pat švieži ir sveiki, kaip ir reguliariai laistant. Tačiau pradėjus žydėti, iškart pastebimos pasekmės – žiedai yra smulkūs ir greitai nuvysta.

Dirvos purenimas ir mulčiavimas

Viršutinis dirvos sluoksnis aplink šaknis visą laiką turi būti purus ir neapaugęs piktžolėmis. Išpurenta dirva geriau praleidžia vandenį ir orą, todėl geriau vystosi ir šaknų sistema ir nauji ūgliai.

Dirva purenama:
anksti pavasarį atšilus žemei;
paliejus ar po stipraus lietaus (šiuo atveju greičiau išgaruoja drėgmė);
patręšus;
rudenį nukirpus nužydėjusius žiedynus;
prieš uždengiant rožes žiemai.

Jaunas rožes taip pat reikia purenti reguliariai – ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Labai naudinga rožes mulčiuoti. Mulčiavimas – tai dirvožemio padengimas 4-8 cm storio organine medžiaga. Mulčiavimui geriausiai tinka nurūgštintos durpės (gali būti ir su kompleksinėmis trąšomis), geras sodo kompostas, susmulkinta medžių žievė, perpuvęs raguočių mėšlas, perpuvę lapai (iš miško), medžio drožlės. Mulčiavimo nauda akivaizdi: esant sausam orui neleidžia greitai išgaruoti drėgmei, esant lietingam orui neužsistovi vanduo, nes jį sugeria, šildo dirvą, mažiau auga piktžolės, padidina dirvoje humuso kiekį, tuo būdu krūmeliai papildomai maitinasi, mažiau serga grybinėmis ligomis, ten gyvena ir veisiasi naudingi mikroorganizmai.

Prieš mulčiuojant reikia išnaikinti piktžoles, gausiai palieti, įterpti trąšų. Rudenį mulčiuojantį sluoksnį (jei tai buvo perpuvęs mėšlas, kompostas ar perpuvę lapai) apie 2 cm atsargiai įterpti į dirvą ir iš naujo užmulčiuoti. Taip rožių krūmelis jau bus ruošiamas žiemai.

Rožių tręšimas

Tai vienas iš svarbiausių darbų rožyne per visą aktyvios vegetacijos laikotarpį. Rožės yra labai jautrios maisto medžiagų trūkumui. Pirmi badavimo požymiai yra šie: smulkūs, nekokybiški žiedai, smulkūs ir blyškūs lapai, sulėtėjęs augimas, ploni ir silpni stiebai, neatsparumas ligoms, sausi, susiraitę lapų kraštai. Daugumos rožių ūgliai per vegetacinį laikotarpį atauga 3-4 kartus, todėl jų normaliam augimui užtikrinti reikia, kad dirvoje būtų pakankamai reikalingų maisto medžiagų, tad per sezoną rožes reikia 5-6 kartus tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, kurios papildo vienos kitas.

Iš organinės kilmės trąšų rožėms geriausiai tinka raguočių mėšlas, pelenai. Perpuvęs raguočių mėšlas įterpiamas į dirvą ir turi ilgalaikį poveikį. Puikiai tinka paraugintos srutos. Šviežias mėšlas užpilamas vandeniu tokiu santykiu – vienai tūrio daliai mėšlo dvi tūrio dalys vandens ir parauginamas 12-14 dienų. Laistant į 10 litrų kibirą vandens įpilti 1 litrą paraugintų srutų ir įdėti 1 valgomą šaukštą (10 g) kalio salietros. Pelenus galima išbarstyti arba dar geriau yra sumaišyti su mėšlu arba kompostu ir įterpti į dirvą.

Iš mineralinių trąšų geriausia naudoti kompleksines, kuriose yra subalansuotas pagrindinių maisto medžiagų santykis. Kompleksines trąšas sudaro makroelementai ir mikroelementai. Makroelementus sudaro 3 pagrindiniai elementai tai azotas, fosforas ir kalis ir 2 papildomi, tai kalcis ir magnis. Mikroelementus – geležis, manganas, cinkas, boras, molibdenas ir varis. Azotas reikalingas bendram rožės antžeminės dalies vystymuisi, stimuliuoja lapų ir ūglių augimą, todėl jis daugiausiai reikalingas pavasarį. Su kiekvienu tręšimu azoto reikia vis mažiau ir antroje vasaros pusėje juo tręšti nebereikia, kad ūgliai pradėtų medėti ir krūmelis pasiruoštų žiemai. Kalis reikalingas žiedų formavimuisi, padidina rožės atsparumą grybinėms ligoms, todėl jis reikalingas vasarą. Fosforas svarbus šaknų vystymuisi, juo reikia tręšti vasarą ir ankstyvą rudenį. Kalcis padeda vystytis šaknų sistemai, o magnis stimuliuoja chlorofilo susidarymą. Mikroelementai reikalingi rožėms labai mažais kiekiais, jie reikalingi lapų augimui skatinti ir padidina krūmų atsparumą ligoms. Visi šie elementai yra kompleksinėse trąšose, tik reikia neužmiršti, kad tręšiant pavasarį jose daugiausiai būtų azoto, vasarą – kalio, rudenį – kalio ir fosforo. 10 litrų vandens ištirpinama 15-20 g kompleksinių trąšų, pavyzdžiui, Hydroflex F – 10 l vandens/ 20 g trąšų. Labai geros yra neseniai Schultzo trąšos rožėms arba žydintiems augalams. Tinka ir kitos kompleksinės trąšos, tik tręšiant reikia vadovautis gamintojo instrukcija ir aukščiau aptartomis tręšimo rekomendacijomis.

Kada tręšti rožes:
pirmais metais netręšti;
pradedant antrais metais, pavasariais, rožėms leidžiant ūglius (balandžio mėn. antra pusė-gegužės mėn.), tręšti mineralinėmis ar organinėmis trąšomis lengvai įterpiant ir apgrėbiant apie krūmelį;
lengvoje žemėje birželio mėnesį patręšti antrą kartą;
nebetręšti nuo liepos mėnesio pabaigos, kitaip ūgliai nespėja laiku subręsti ir gali iššalti žiemą.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip išsaugoti rožes sveikas

Rinkitės atsparias veisles, tinkamą rožėms vietą, rūpestingai ir teisingai pasodinkite, tręškite vadovaudamiesi trąšų gamintojų instrukcijomis, profilaktiškai purkškite nuo ligų ir kenkėjų, neužmirškite kasmet išretinti ir atjauninti, tinkamai ir laiku uždenkite žiemai – tik tada rožės bus sveikos ir ilgai džiugins Jus savo žiedais ir nuostabiu aromatu.

Rožės, kaip ir visa kas gyva, turi priešų. Paprastai pavasarį jas puola kenkėjai, o vasarą ir rudenį – ligos. Kenkėjai, tai amarai, nematodai, voratinklinės erkutės, rožinės cikadelės, seiliūgės, tripsai, rožiniai paprastieji, gleivėtieji, ūgliniai pjūkleliai, lapsukiai ir kiti. Profilaktiškai galima purkšti lengvais, biologiškai žmogui nekenksmingais augalų nuovirais: serenčiai (5 l. sausos žolės, 10 l.vandens, laikyti 1-3 paras, pridėti 40 g. ūkiško muilo ir purkšti nuo amarų), serenčių (tagečių) taip pat labai naudinga prisodinti į tarpus tarp rožių, garstyčių milteliai (200 g. garstyčių miltelių, 10 l. vandens, palaikyti 1 parą, purkšti nuo amarų), bulvienojai (1,5 kg. žalių bulvienojų, 10 l. vandens, mirkyti 5 val., perkošti, pridėti 40 g. ūkiško muilo, purkšti nuo amarų, voratinklinių erkučių ir jaunų lervų), paprastosios kiaulpienės (300-400 g. susmulkintų šaknų arba lapų, 10 l. vandens, mirkyti 3-5 val., purkšti nuo amarų, cikadelių, voratinklinių erkučių, paprastosios kraujažolės (800 g. žydinčių kraujažolių, 10 l. karšto vandens, perkošti, pridėti 40 g. ūkiško muilo, purkšti nuo amarų, erkučių, tripsų, vikšrų), vagomieji česnakai (sutrinti 0,5 kg. česnako galvučių, užpilti 5 l. vandens, perkošti, praskiesti vandeniu iki 10-15 l., purkšti nuo amarų, erkučių), pelynai (5 l. žalios susmulkintos žolės užpilti 5 l. šalto vandens, mirkyti 1 parą, 0,5 val. Virinti, perkošti, atskiesti dar 5 l. vandens, purkšti nuo graužiančiųjų kenkėjų lervų.

Pasirodžius didesnėms kenkėjų kolonijoms purkšti insekticidais ir akaricidais, griežtai vadovaujantis pridedama naudojimo instrukcija. Iš insekticidų pardavime būna decis, actara, aktelikas, aplaudas, iš senesnių – karbofosas, žaliasis muilas ir kt. Insekticidai veikia daugumą kenkėjų, tačiau silpnai veikia prieš voratinklinę erkutę, čia jau reikalingi akaricidai. Voratinklinę erkutę galima pastebėti, kai ant lapų viršutinės dalies pasirodo balti taškeliai, o ant apatinės dalies per padidinamą stiklą matyti voratinklis, baltas apnašas ir judantys voreliai, kurie iščiulpia sultis ir vėliau pažeisti rožių lapai pasidaro panašūs į popierinius. Iš akaricidų pardavime būna fitovermas, pegasas, vertimec, envidor ir kt. Nelengva juos išvardyti, nes vieni pasirodo prekyboje, kiti dingsta. Taip pat reikia priminti, kad prie vienų chemikalų kenkėjai pripranta, todėl juos reikia keisti, nepurkšti visą sezoną tais pačiais.

Nuo grybinių ligų naudojami fungicidai, kurių yra platus spektras. Iš senų paminėtini Bordo skiedinys, vario oksichloridas, fundazolas, iš naujų – efektorius, previkuras, dakonilas, kanditas, ditanas, euparenas, penkocebas, akrobatas, čempionas, topazas, skoras, impaktas ir kiti. 2-3 pavadinimų fungicidų visada būna pardavime. Naudojant fungicidus reikia atidžiai perskaityti instrukciją, nes vieni geriau veikia vienas ligas, kiti – kitas. Pvz. previkuras gerai tinka pašaknio ligoms gydyti, dirvos dezinfekcijai, nuo netikrosios miltligės, efektorius - nuo puvinių ir lapų dėmėtligių (geriau tinka purkšti profilaktiškai, nes ligai įsigalėjus nelabai efektyvus), topazas, skoras, kanditas – nuo tikrosios miltligės, juodojo lapų dėmėtumo.

Purkšti geriausia vakare, esant sausam orui ir nesant lietaus ir vėjo. Būtinai naudoti apsaugos priemones – pirštines, respiratorių. Saugoti akis ir odą, o patekus chemikalams – tuojau pat nuplauti vandeniu.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis