Ką daryti, jei pasėta per anksti ir kitos klaidos

Pagrindinės daigų augimo sutrikimo priežastys: šaltas laistomas vanduo, netinkamas durpių ar žemės rūgštumas, per žema substrato temperatūra ir per didelė jo drėgmė. Jei daigams augant bus pakankamai šviesos, tinkama temperatūra ir drėgmė, daigai užaugs gražūs ir sveiki. Daugiau apie tai pasakoja LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Danguolė Juškevičienė.

Jei pasėta per anksti

Pasėjus per anksti, vasario mėnesį, namuose ant palangės pomidorus ar paprikas, išdygusiems jų daigeliams būna per tamsu, todėl jie ištįsta. Paskui persodinant į kasetes pomidorų daigelius patartina sodinti žymiai giliau (nei augo pasėti dėžutėje) iki skilčialapių, tuomet sulėtėja daigų augimas, nes ant stiebelio po žeme formuojąsi pridėtinės šaknys.

Tad kiekvienas daržovių daigų augintojas sėjos laiką turi pasirinkti atsižvelgdamas į turimas daigų auginimo sąlygas. Vien sėklos sudygsta per nevienodą laiką: esant 20-25 laipsnių temperatūrai – pomidorų per 7–12 dienas, paprikų – per 14-20 dienų, baklažanų – per 14 dienų, agurkų – per 7 dienas, o esant žemesnei temperatūrai, pavyzdžiui, 10-12 laipsnių temperatūrai – pomidorai sudygsta per 15-20 dienas, paprikos – per 28-30 dienų, baklažanai – per 18-20 dienų, agurkai – per 12-18 dienų.

Pasirodžius skilčialapiams, šviesa būtina. Vasario mėnesį sudygusiems pomidorų ir paprikų daigams natūralaus apšvietimo nepakanka. Kai trūksta šviesos, daigai išauga ištįsę, silpni, augalai blogiau derės. Anksti auginamiems paprikų ir pomidorų daigams reikėtų įrengti papildomą apšvietimą, ir jis kartu su natūraliu apšvietimu turėtų trukti 18 val. per parą. Auginant kambaryje ant palangės nešildomiems šiltnamiams skirtus paprikų ir pomidorų daigus reikėtų sėti kovo pirmosiomis dienomis.

Per anksti pasėjus agurkus, daigeliai ištįsta, pabąla lapai, augalai nusilpsta, o paskui pasodinti į pastovią vietą šiltnamyje blogiau prigyja ir sunkiau auga. Norint agurkus auginti nešildomame šilrnamyje, jų sėklas patartina sėti balandžio pradžioje ant palangės į vazonėlius su durpiniu substratu.

Daigų augimo metu, kai dieną temperatūra būna beveik artima optimaliai, o naktį stipriai atvėsta, augalėliai labai skursta sulėtėja augimas, pagelsta daigai.

Per kiek laiko užauga daigai?

Jei sąlygos geros, pomidorų daigai užauga per 50-55 dienas, paprikų 55-65 dienas, tačiau auginant vėsiame kambaryje ant palangės, ypač kai dienos nelabai saulėtos ir trūksta šviesos, pomidorų daigų augimas gali tęstis 60, o paprikų –70 dienų ir ilgiau. Šildomame šiltnamyje, kur pakanka šilumos, šviesos, drėgmės ir maisto medžiagų, pomidorų daigus galima užauginti per 45 dienas, o paprikų – per 50 dienų.

Jei pasėta per giliai

Smulkių gėlių ar daržovių sėklų užberti žemėmis nereikia. Užtenka jas lengvai įspausti lentele į žemę. Stambių sėklų taip pat negalima sėti per giliai. Giliai pasėtos sėklos nepajėgia sudygti arba sudygsta labai nelygiai. Pridengti sijotu smėliu tiek, kad dygstančios sėklos neiškiltų į paviršių ir neišsiplautų laistant.

Kad pakaktų oro – vėdinkite

Kiekvieną dieną pravėdinkite, nuo dėžučių ar vazonėlių, daigyklų (kur pasėtos sėklos) nuimkite plėvelę. Sudygusius jaunus daigelius kuo greičiau išretinkite ir persodinkite, kad visi gautų pakankamai šviesos ir oro.

Nepersistenkite laistydami

Pasėjus sėklas reikia laistyti tik per tankų sietelį arba purkšti su purkštuvėliu. Dygstančios sėklos mėgsta drėgmę, bet per daug laistyti nereikia, nes sėklos gali supūti.

Kada ir kiek lieti vandens, šiltnamyje nustatoma šiuo būdu: jei, ranka prakasus, matyti sausa žemė tik iš viršaus, o giliau – pakankamai drėgna, tai apipurškiamas tik žemės paviršius, ir, priešingai, jei žemės paviršius nuo laistymo drėgnas, o giliau žemė sausesnė, liejama gausiai. Jei oras debesuotas ir šaltas, laistyti reikia labai atsargiai, nes dėl ilgiau užsitęsusio debesuotumo žemė nšildomuose šiltnamiuose ar inspektuose nepradžiūsta ir gali įsiveisti pelėsių, kurie naikina jaunus daržovių daigus.

Diegavirtė – pavojinga daigų liga

Diegavirtė arba juodąją kojelę sukelia dažniausiai Pythium, Aphanomyces, Phytophthora ir kitų genčių patogeniniai grybai. Šia liga suserga daugelis daržovių ir dekoratyvinių augalų daigų, kai per žema oro ir substrato temperatūra, per rūgštus ir per šlapias substratas bei per tankiai sudygę daigeliai (per tankiai pasėjus). Liga pažeidžia daigų šaknies kaklelį. Jis paruduoja arba pajuosta, suplonėja, pradeda pūti. Anksti apsikrėtę daigai išvirsta ir sudžiūsta. Taip dažnai nutinka pomidorams ir paprikoms. Infekcija dažniausiai pradeda plisti tik sudygus daigams ir vėsiu oru.

Ligos sukėlėjas gyvena dirvoje ar daigyno žemėje, jo sporos gyvybingos gali išlikti kelerius metus.
Ligos išvengti galima naudojant sterilius, optimalaus rūgštumo durpių substratus. Negalima sėti sėklų ar sodinti daigų į drėgną, šaltą substratą ar gruntą. Raunant daigus sodinimui, reikia išbrokuoti sergančius diegavirte. Kad daigai augtų sveiki, patartina profilaktiškai juos palaistyti 1-2 kartus 0,15-0,2 koncentracijos previkuro (fungicidas) tirpalu.

Ar daržo žemę galima naudoti daigų auginimui?

Pasėjus daržovių ar gėlių sėklas į dėžutes su daržo žeme, sėklos prasčiau sudygsta, nes ji nėra pakankamai puri ir nuo laistymo susidaro pluta. Paskui daigai gali blogiau augti, skursti, nes su žeme iš daržo gali patekti ir peržiemoję ligų sukėlėjai bei kenkėjai. Jei žemė supuolusi, per šlapia ir per žema daiginimo temperatūra, dažnai sėklos supūva.

Geriausiai rinktis sterilų durpinį substratą daržovių – pomidorų, paprikų, agurkų ar gėlių sėjai arba naudoti universalų durpinį substratą sėjai bei daigų auginimui. Substratuose, skirtuose sėjai, naudojama smulki, 0-5 mm, durpių frakcija ir reikalingas subalansuotas trąšų ir mikro elementų kiekis atitinkantis augalų poreikius. Pats substratas purus, gerai sugeriantis drėgmę.

Ar reikia substratą pravėdinti?

Pasėjus sėklas ar persodinus daigelius į nepravėdintą ir tiesiai iš lauko atneštą durpinį substratą, sėklos ilgiau dygsta, o daigeliai dažnai pagelsta, nes substrate susikaupęs amoniakas, tiesiog apnuodija daigelius. Todėl patartina įsigytą substratą paskleisti šiltoje patalpoje, sulieti šiltu vandeniu ir kelis kartus jį permaišyti, kad amoniako perteklius išgaruotų. Tik po 1-2 dienų dėti į vazonus ar maišus, kuriuose bus auginami augalai.

Netinkamas substrato pH

Rūgščiame substrate augantys daržovių daigai labiau serga, o šarminiame – blogiau įsisavina trąšas. Optimalus durpinio substrato pH 5,5-6,8.

Patarimai

Ar daigios sėklos? Pomidorų sėklų daigumas išsilaiko net iki 7-9 metų, o hermetiškai įpakuotos ir laikomos šildomoje patalpoje išlieka daigios dar ilgiau. Svyruojant temperatūrai, o ypač santykinei drėgmei, pomidorų sėklos daigumą praranda po 3-4 metų. Tad sėklų likučių niekada nelaikykite virtuvėje, kur dažna temperatūros ir drėgmės kaita. Tai aktualu visoms daržovėms.

Kaip prieš sėją paruošti sėklas? Jeigu sėklos nevienodo stambumo arba abejojama dėl jų daigumo, prieš sėją pravartu kalibruoti 5 proc. valgomosios druskos tirpale. Litre šalto vandens ištirpinama 50 g valgomosios druskos, suberiamos sėklos ir išmaišomos. Po poros minučių daigios, stambiosios sėklos nugrimzta į stiklainio dugną, o smulkiosios bei nedaigios lieka tirpalo paviršiuje. Nupylus tirpąlą, stambiosios sėklos perplaunamos vandeniu ir išdžiovinamos iki orasausės būklės.

Kad augalai augtų sveiki. Pomidorai bus atsparesni ligoms, prieš sėją sėklas pamirkius mikroelementų tirpale. Sėklas vieną parą mirkykite 0,05 proc. (0,5 g/l) mangano sulfato arba 0,02 proc. (0,2 g/l) boro rūgšties tirpale.

Sėklų grūdinimas

Tam, kad pomidorų daigai, pasodinti nešildomuose šiltnamiuose, nenukentėtų nuo dar pasitaikančių šalnų, prieš sėją reikėtų sėklas grūdinti. Drėgnos pomidorų sėklos 2-3 paras palaikomos 20-25 laipsnių temperatūroje, kol pasirodo maži kai kurių daigelių galiukai, paskui 3 paroms padedamos į šaldytuvą ir palaikomos 1-3 laipsnių temperatūroje.

Sėja darže

Sėjos laikas. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės į nešildomą šiltnamį ar į daržą gali nukentėti nuo netinkamų aplinkos sąlygų, tame tarpe ir nuo šalnų. Per vėlai pasėtos sėklos į lauke perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, po to vėluoja jų augimas, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Kai tik dirva pradžiūsta, anksčiausiai pavasarį sėjamos šalnoms atsparios daržovės, kurių sėkloms sudygti reikia nepastovios temperatūros ir daug drėgmės – svogūnai, salotos, petražolės, žirniai, ridikai, morkos. Šilumą mėgstančias daržoves, pavyzdžiui, agurkus, moliūgus, cukinijas, kukurūzus, pupeles reikia sėti alyvoms ir erškėtrožėms žydint, gegužės antroje pusėje, kad jų sėklos išdygtų kuo greičiau, bet kad daigai nenukentėtų nuo šalnų, o jų daigus galima sodinti gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, pasibaigus šalnų pavojui.

Kai darže pupelės ar agurkai nesudygsta, dažnai manoma, kad supūvo jų sėkla. Tačiau dažnai šiltu oru būna didžiulės liūtys, kurios suplaka dirvos paviršių, o susidariusi kieta pluta apsunkina sėklų sudygimą, todėl dažnai jų nemažai ir nesudygsta. Taip nutinka ir svogūnams, ir morkoms bei petražolėms, kurių ilgesnis dygimo periodas – apie 12-15 dienų.

Vasarinių česnakų ropeles pasodinus gegužės mėnesį, kai jau šilta, pirmiausia pradeda augti lapai, o šaknys auga prastai. Todėl norint sulaukti gausaus ir geros kokybės česnakų derliaus, juos reikia sodinti kuo anksčiau – balandžio pradžioje, kai dirvos temperatūra siekia 4-5 laipsnių šilumos, tuomet žymiai geriau įsišaknija ropelės ir augalai geriau auga.

Sėjos gylis. Per giliai darže pasėjus daržovių sėklas, žymiai ilgiau dygsta arba jos iš viso nesudygsta. Beje, giliau po žeme pasėtos sėklos ir sudygsta, tačiau jų daigai negali prasimušti į žemės paviršių. Pasėjus per sekliai, sėkloms gali neužtekti drėgmės, nes viršutinis dirvos sluoksnis paprastai greitai perdžiūva. Smulkias sėklas (ropių, morkų) geriausia įterpti į 1-2 cm gylį, vidutines (burokėlių, agurkų) – 2-3 cm ir stambias (žirnių, pupų, pupelių) – 3-5 cm gyliu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis