Lietuviškos agurkų veislės, kurios atneš didžiausią derlių

Baigiantis alyvoms žydėti, jau galima sėti agurkus. Apie agurkų sėją, daigų sodinimą lauke bei šiltnamyje ir pasakoja lietuviškų agurkų veislių bei hibridų autorius, selekcininkas, LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Dambrauskas.

Paprastasis agurkas (Cucumis sativus L.) – mėgstama daržovė. Jų maistinė vertė nedidelė, net 96-97 proc. vandens ir tik 3-4 proc. sausųjų medžiagų. Agurkuose randama pakankamai kalio, jodo, įvairių šarminių druskų, vitaminų turi nedaug. Vaisiuose esama aktyviųjų junginių, skatinančių baltyminių medžiagų ir B grupės vitaminų pasisavinimą.

Auginimo sąlygoms lauko agurkai yra gana reiklūs, ypač šilumai ir drėgmei. Gegužę, baigiant alyvoms žydėti, pats geriausias laikas lauke sėti agurkus. Tuo laiku jų daigus galima sodinti ir nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose. Beje, lauke agurkus galima sėti net iki birželio pabaigos.

Vie­ta. Geriausia vie­ta lauko agur­kams au­gin­ti – laukas nuo vy­rau­jan­čių vė­jų ap­sau­go­tas kukurūzų, me­džių ir krū­mų juostomis. La­bai ge­rai, jei yra ne­di­de­lis nuo­ly­dis į pie­tų pu­sę. Anks­čiau pla­čiai agurkai buvo auginami grei­tai įšy­lan­čiuose upių slė­niuose, tačiau dažnai jie nukentėdavo nuo ankstyvųjų pavasario ir vė­ly­vųjų vasaros pradžioje šalnų, o rug­pjū­tį il­giau už­si­lai­kantis tirš­tas rū­kas, su­darydavo są­ly­gas plis­ti ne­tik­ra­jai milt­li­gei.

Dir­va. Auginant lauko agurkus, jų daigus, patartina sodinti į der­lin­gą, grei­tai įšy­lan­čią leng­vą prie­mo­lio ar prie­smė­lio dir­vą. Lie­tu­vo­je agur­kai au­gi­na­mi įvai­rio­se dirvose, tik rei­kė­tų veng­ti la­bai leng­vų, smė­lė­tų dir­vų, nes bent kiek sau­ses­nę va­sa­rą tek­tų ištisai lais­ty­ti. Taip pat ne­tiks ir sun­kios, mo­lin­gos dir­vos, nes jos vė­lai ir lė­tai įšy­la, o po di­des­nio lie­taus už­mirks­ta. Tuo­met sun­ku vaikš­čio­ti (agur­kai ski­na­mi kas an­trą die­ną ir daž­niau).

Daržininkai mėgėjai lauko agurkus praktiškai augina įvairiose dirvose, sodina jų daigus ar sėja sėklas ir sulaukia gero derliaus, nes jas pagerina perpuvusiu mėšlu arba kompostu. Sunkes­nėms dir­voms pa­ge­rin­ti tin­ka mėš­las su šiau­dais (pa­ge­rės dir­vos pu­ru­mas, ae­ro­bi­nės sa­vy­bės), o leng­va­me prie­smė­ly­je la­biau tiks kom­pos­ti­nė že­mė ar per­pu­vęs mėš­las (pa­di­dins dir­vos riš­lu­mą, ge­riau lai­ky­sis drėg­mė).

Iki agurkų daigų sodinimo lau­kas 2-3 kar­tus kul­ti­vuo­ja­mas, taip sunaikinama da­lis vir­šu­ti­nia­me dir­vos sluoks­ny­je esan­čių pik­tžo­lių. Pas­ku­ti­nį kar­tą kultivuoja­ma prieš pat sodinimą.

Sodinimas. Lauko agurkų daigus geriausia sodinti pirmame birželio dešimtadienyje, anksčiau skubėti nereikia, nes temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių, agurkai nustoja augti. Daigai užauginami šiltnamyje per 30-35 dienas. Pasodinti lauko agurkai pradeda derėti mėnesiu anksčiau, nei sėti sėklomis.

Labai patogu agurkus auginti ant patiestos juodos mulčiavimui skirtos plėvelės. Daigai sodinami 120 cm tar­pu­ei­liais, pa­lie­kant tarp au­ga­lų 20 cm tar­pus. Naudojamos mulčiavimo plėvelės privalumai: taupoma drėgmė, šilčiau augalų šaknims, neišsiplauna trąšos, gera apsauga nuo piktžolių.

Lietuviškos agurkų veislės

‘Artai’ F1 – vidutinio ankstyvumo ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Augalai vešlūs, turintys daug atžalų su gausia lapija. Vaisiai 8–10 cm ilgio, vidutinio stambumo, žali – su baltomis juostelėmis iki pusės agurko, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynus – perauga. Nekartūs. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Gintai’ F1 – vidutinio ankstyvumo ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Šių agurkų augalai vešlūs, turintys daug lapų. Vaisiai – geros prekinės išvaizdos, nestambūs, trumpi (7–10 cm ilgio), ploni, taisyklingos formos. Jie – šviesiai žali, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynus – neperauga, nekartūs. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Krukiai BS’ F1 – vidutinio vėlyvumo intensyviai derantis heterozinis hibridas. Vaisiai tamsiai žali su baltomis juostelėmis, stambiai kauburiuoti, baltaspygliai, ilgai negelsta. Agurkų vaisiai 8-10 cm. ilgio, 3,5-4,0 cm skersmens, vidutinė masė – 95,0-100,0 g. Geros šviežių, konservuotų ir raugintų vaisių savybės. Pasižymi ištęstu derėjimo periodu. Vaisiai formuojami tiek ant pagrindinio stiebo, tiek ir ant šoninių atžalų. Vaisių formavimui reikalingos bitės. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Troliai’ F1– heterozinis hibridas. Ankstyvas, derėti pradeda po 40 dienų nuo sudygimo. Vaisiai tamsiai žali, stambiais, tankiais kauburėliais, baltaspygliai, 7,5-9,0 cm ilgio, 80 g svorio. Skanūs, tinka marinuoti. Tinka auginti mažai šildomuose ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose, taip pat lauke.

‘Daugiai’ F1 – ankstyvas ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Vaisiai – 10-13 cm, tamsiai žali, ilgai negelstantys, labiau tinka marinuoti ar vartoti švieži, nes rauginti ilgainiui suminkštėja. Nuo kitų hibridų išsiskiria ribotu šoninių atžalų skaičiumi, nereikia genėti. Tinka auginti pavasario ir vasaros laikotarpiui polietileniniuose šiltnamiuose, taip pat lauke.

‘Kauniai‘ – agurkų veislė tarp kitų Lietuvoje auginamų agurkų išsiskiria vešliais kompaktiškais augalais ir dailiais vaisiais. Vaisiai sodriai žali su ryškiomis baltomis juostelėmis, stambiai kauburiuoti, baltais spygleliais, gana skanūs, sultingi, su traškančiu minkštimu ir lauko agurkams būdingu aromatu. Tinka valgyti šviežius, marinuoti ir raugti. Rauginti vaisiai pasižymi geromis savybėmis, ilgai išlaiko spalvą ir konsistenciją.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis