Daržininkystė kitaip: kaip lysves paversti sodybos ar terasos puošmena?

Pavasarį tradiciškai skubame ką nors pasėti, pasodinti ar bent jau balkone ar terasoje pakabinti vieną kitą gėlių vazonėlį. Tačiau „Geltono karučio“ lektorių komanda ragina į daržą pažvelgti kitaip: pasitelkę fantaziją iš skirtingų dydžių, formų daržovių bei prieskoninių žolelių galite sukurti įspūdingą kiemo ar terasos žaliąją mozaiką, išgauti geometrines formas, skirtingų spalvų linijas. Apie tai savo paskaitoje pasakojo viena iš šios įmonės daržininkavimo lektorių Ingė Auželienė.

Gražūs daržai – iš dvarų atkeliavusi „naujovė“

Ką reiškia pasakymas „modernus daržas“? I. Auželienės teigimu, tokiu pavadinimu norima pasakyti, jog daržas, kuriame auga valgomos daržovės, kartu atlieka ir estetinę funkciją.

Asmeninio albumo nuotr.

Grožis kuriamas pakeltomis lysvėmis – kai daržovės sodinamos į medinius lovelius, daržų geometrija – kai daržovės sėjamos pagal tam tikras iš anksto numatytas figūras, numatoma, kaip derės skirtingos faktūros jų lapai, skirtingi aukščiai. Daug grožio galima išgauti, pavyzdžiui, skirtingų spalvų lapinių daržovių linijomis arba tiesiog į skirtingus pakeltų lysvių kvadratus sodinti vienur lapines, kitur – kopūstines daržoves.

Tiesa, dėl pavadinimo „modernus daržas“ būtų galima pasiginčyti – tradicija, kad daržas turi dar ir gražiai atrodyti, iš tiesų yra atkeliavusi iš dvarų laikų. Ten ypač daug dėmesio skirta formuojant didžiulius lapinių daržovių plotus.

„Pakeltas lysves prižiūrėti yra šiek tiek lengviau – galime paprasčiau formuoti takelius, žinoma, reikia nepamiršti, jog žemę pakeltose lysvėse taip pat reikia keisti, nuolat papildyti kompostu“, – pabrėžė I. Auželienė.

Grožis ar nauda? Rinkitės abu!

Asmeninio albumo nuotr.

Lektorė taip pat pridūrė, jog vadinamasis „modernus daržas“ leidžia pritaikyti tam tikras naujas daržovių auginimo technologijas. Ūkininkai tai vadintų sėjomaina, o šiuolaikiniai miesto daržininkai – tiesiog augalų kaita. Ji gali būti vykdoma ir tą patį sezoną.

„Pakeltos lysvės leidžia kiek lengviau kaitalioti daržoves, nei, pavyzdžiui, tai darytumėte šiltnamyje. Prisimenate, jog štai šioje dėžėje auginote salotas, taigi, kitąmet jau sėsite kažką kita. Kaitos eilė turėtų būti tokia: vaisinės daržovės, po jų – šakniavaisiai, tuomet – ankštinės daržovės“, – dėstė I. Auželienė.

Lektorės teigimu, nereikia pamiršti „pamaitinti“ ir dirvos pasibaigus daržovių sezonui. Pavyzdžiui, garstyčiomis. Jas reikia pasėti nuėmus derlių, o užėjus šalčiams suglebusius lapelius ir stiebus tiesiog užžerti žemėmis.

Svarstote apie gyvatvorę? O ką, jei gyvatvorė dar ir gražiai žydėtų bei vasaromis apdovanotų šeimyniškius gardžiomis uogomis?

Asmeninio albumo nuotr.

Jei linksite galva, išmėginkite tuos krūmus, kurie veda vaisius, arba tiesiog savaip formuokite tradicinius vaismedžius.

Vienas iš variantų. Nors Lietuva – ne pietų kraštas, kai kurios vynuogių veislės čia puikiai auga. Vynuogės yra vijoklinis augalas, todėl jas reikia šiek tiek riboti, pristabdyti jų plitimą. Tuomet galėsite džiaugtis gausesniu uogų derliumi.

Beje, norima forma sėkmingai galime nugenėti ir vaismedžius – turbūt sutiksite, jog naudos jie duos gerokai daugiau už bet kokį dekoratyvinį augalą, ir tereikės tik šiek tiek pasidarbuoti sodo žirklėmis.

Asmeninio albumo nuotr.

I. Auželienė pataria išmėginti obelaitės formavimą prie namo sienos – tegul šakos plinta palei namo sieną, o gyvas medis tampa tarsi plokščiu piešiniu. Taip, tokia obelis ves mažiau vaisių, tačiau rudenį obuolių dažniausiai ir taip nėra kur dėti. Toks medelis jų atves tiek, kiek reikia šeimai „atsivalgyti“, o savo išvaizda džiugins ištisus metus.

„Mes dar neišėjome iš ten, kur jie nori pareiti“

Asmeninio albumo nuotr.

Tuo metu panaudodami parduotuvėse siūlomas įvairias laistymo sistemas galime salotas, prieskonines žoleles ar netgi pomidorus auginti netikėčiausiose vietose: kabinti gruntą laikančiuose maišeliuose ant sienų, pakelti aukščiau, užsiveisti nedidelį darželį biure, mokykloje.

I. Auželienė demonstravo fotografiją, kurioje matyti, kaip prieskoninės žolelės auginamos Londono centrinės bibliotekos kieme (pakeltose akmens salelėse). Žinoma, čia jos nėra skirtos maistui – kai pro šią vietą kasdien praeina tiek žmonių, prieskoniai labai greitai būtų „nuragauti“.
Tačiau siekiama, kad visuomenė nepamirštų, kaip atrodo vienas ar kitas augalas, koks yra jo kvapas. Pavyzdžiui, pasisodinus žemuogių net ir belaukiant uogų galima kasdien mėgautis jų kvapu. Lietuvoje daržovės ir prieskoninės žolelės viešosiose erdvėse dar nėra labai paplitę.

Asmeninio albumo nuotr.

„Mums tas kol kas negresia – nes mes dar neišėjome iš ten, kur jie nori pareiti“, – šypsojosi I. Auželienė.

Tikėkimės, mums nereikės savo vaikų iš naujo pažindinti su bazilikais, krapais ar petražolėmis – jie nuo mažens žinos šių augalų pavadinimus ir skonį. Kad namai būtų apsupti malonia žaluma ir kad kasdien turėtume savo užsiaugintų daržovių bei žolelių, eksperimentuokite ir pradėkite kurti savo daržą jau šiandien.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis