Mulčiavimas: pradedančiųjų atmintinė

Mulčiavimas – procesas, kurio metu dirvožemio paviršius yra padengiamas pasirinktomis organinėmis medžiagomis. Tai yra vienas paprasčiausių kovos su piktžolėmis būdų. Mulčias ne tik padeda kovoti su piktžolėmis, bet kartu jis gerina dirvos struktūrą, palaiko drėgmės lygį joje bei apsaugo ją nuo temperatūros svyravimų.

Kas yra mulčiavimas?

Mulčiavimas yra procesas, kai dirvos paviršius darže arba sode yra padengiamas organinėmis medžiagomis (šienu, lapais, durpėmis, spygliuočių žieve, medienos gabaliukais, pjuvenomis ir pan.). Mulčiuoti galima ir neorganinėmis medžiagomis (akmenėliais, stiklo granulėmis, smėliu, žvyru ir t.t.), bet jomis tinka mulčiuoti tik dekoratyvinius augalus. Darže augančius, maistui skirtus augalus geriau mulčiuoti iriomis, natūraliomis medžiagomis.

Shutterstock

Mulčiavimo funkcijos

Augalų maitinimas. Gerai parinktas mulčias, tinkamai nustatytas jo kiekis ir užtikrintas biologinis jo aktyvumas (t.y. užtikrinta, kad jame būtų pakankamai skaidytojų) tampa natūraliu maistinių medžiagų šaltiniu augantiems augalams. Negyvoje augalinėje medžiagoje yra nemažai svarbių elementų (anglies, deguonies, vandenilio, azoto), taigi skaidydamasis mulčias tampa subalansuotu maistu kitiems augalams.

Apsauga nuo piktžolių. Padengus dirvos paviršių mulčiu, piktžolėms tampa sunkiau prasikalti į paviršių, tad kovoti lieka tik su tomis, kurios atsiranda su vėju iš aplinkos.

Drėgmės palaikymas. Mulčias palaiko dirvožemio drėgmės lygį. Dirva po mulčio sluoksniu ilgiau išlieka drėgna net esant sausiems orams, todėl augalus galima rečiau laistyti.

Struktūros gerinimas. Mulčiuojant taip pat yra gerinama dirvožemio struktūra. Dirvos paviršiuje gerai cirkuliuoja oras. Žemė nesusiplaka į plutą po lietaus.

Tinkamų sąlygų mikroorganizmams sudarymas. Mulčias sukuria sąlygas naudingiems mikroorganizmams gyventi, nuo šių mikroorganizmų veiklos tiesiogiai priklauso augalų sveikata, atsparumas bei maistinė vertė.

Apsauga nuo temperatūros svyravimų. Šis agrotechnikos būdas apsaugo dirvožemį ir augalų šaknis nuo didelių temperatūros svyravimų.

Shutterstock

Organinio mulčio rūšys

Organinį mulčią galima skirstyti į lengvai skaidomą, vidutiniškai skaidomą ir sunkiai skaidomą. Kuo daugiau celiuliozės yra medžiagoje, tuo ji sunkiau yra skaidoma. Skaidymo greitis priklauso ne tik nuo celiuliozės kiekio, bet ir mulčio dalelių dydžio (kuo stambesnės jo dalelės, tuo lėčiau jos skaidomos).

Lengvai skaidomas mulčias. Greitai skaidomos mulčio medžiagos: minkštų medžių lapai (liepų, lazdynų, vaismedžių ir pan.), smulkus šienas, žalia žolė. Tokį mulčią tinka naudoti trumpos vegetacijos šakniavaisių mulčiavimui.

Vidutiniškai skaidomas mulčias. Tai vasarinių javų šiaudai, stambus šienas, kieti medžių lapai (ąžuolo, buko). Jais mulčiuoti galima ilgos vegetacijos šakniavaisius, agurkus, pomidorus.

Sunkiai skaidomas mulčias. Sunkiausiai skaidomos yra šios medžiagos: mediena, smulkintos šakos, pjuvenos, žiemkenčių šiaudai. Tokiu mulčiu mulčiuojami yra vaismedžiai, uogakrūmiai, braškės, bulvės.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis