Smidrų populiarumo paslaptys: kaip auginti bei gardžiai pagaminti šias daržoves

Jau ketvirtą kartą Žalgirių kaime (Ukmergės rajone) ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė kartu su doc. Audrone Žebrauskiene surengė smidrų (šparagų) festivalį.

Pirmąjį smidrų festivalį smidrų propaguotojos, surengusios Vilniuje Tymo turgelyje, sulaukė didelio žmonių susidomėjimo šia vertinga daržove, todėl ir kitais metais tokią šventę ten vėl suruošė. Dabar jau antrus metus festivalis vyksta Sakalauskų vienkiemyje: laukuose galima susipažinti su smidrų auginimu, jų derliaus nuėminu, o sodyboje padegustuoti Lietuvoje garsių šefų gaminamų patiekalų su smidrais.

ASU docentė, bendrovės „Žiežmarių gėlės" agronomė Audronė Žebrauskienė kartu su smidrų augintoja G. Sakalauskienė parašiusios projektą, populiarina vienas iš anksčiausiai pavasarį derančias vertingas daržoves: rengia seminarus, lauko dienas, moko kaip auginti ir prižiūrėti šiuos augalus, skatina jų daugiau vartoti. Smidrų festivalio metu buvo galima įsigyti Sakalauskų ekologiškai išaugintų smidrų ūgliukų, o norintys patys užsiauginti šių vertingų daržovių, galėjo nusipirkti daigų.

Smidrų ūkis

Ūkininkė G. Sakalauskienė prieš 7 metus pradėjusi smidrus auginti 10 arų plote, dabar šių vertingų daržovių augina 80 arų. Kasdien iš vienkiemio laukų iš­ke­liau­ja smid­rai ne tik į sos­ti­nės tur­gų, bet ir eko­lo­giš­kų pro­duk­tų par­duo­tu­vė­les, res­to­ra­nus. Pasak G. Sakalauskienės, maistui vartojami jauni smidrų ūgliai nuo balandžio pabaigos – gegužės pradžios iki birželio vidurio. Juos ga­li­ma vir­ti, troš­kin­ti, kep­ti, pa­tiek­ti kaip už­kan­dį, gar­ny­rą. Ne­rei­kia per­si­steng­ti su prie­sko­niais, geriausia pa­si­mė­gau­ti tik­ruo­ju dar­žo­vės sko­niu.

Smidrai, kepti su kumpio juostelėmis.
Asmeninio albumo nuotr.

Ūkininkė G. Sakalauskienė sakė, kad smidrų daigai gali būti A ir B klasės. A klasės daigai būna didesni, su stipriau išvystytu šaknynu, tai yra garantija, kad kitais metais jie išaugins gausesnį derlių. Sodinti geriausia balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, o jei žemė drėgna – kartais net ir birželio pradžioje. Žinoma, anksčiau daigus pasodinus, sulauksime gausesnio ir geresnės kokybės ūgliukų derliaus. Iš 4-5 metų amžiaus, gerai išsivysčiusio kero galima pripjauti iki 50 ūglių.

Išpjaudami ūglius, derliaus galite turėti net iki Joninių.
Asmeninio albumo nuotr.

Jau eilę metų gausiai dera universalios paskirties smidrų veislės: „Gijnlim“ ir „Backlim“, juos augina kaip žaliuosius, bet galima auginti ir kaip baltuosius smidrus. O neturinti antocianino (ūgliai neturi violetinio atspalvio) „Xenolim“ – idealiai tinka žaliųjų smidrų auginimui. Šias gurmaniškas, pavasarį derančias daržovees G. Sakalauskienė augina ekologiškai, juos tręšia organinėmis trąšomis: džiovintomis paukščių mėšlo granulėmis ir kompostu.

Augintoja atkreipia dėmesį, kad labai svarbu smidrus ravėti, purenti tarpueilius, o per sausras, jei yra galimybė, laistyti – kaip nutiko šiais metais. Įprastais metais pavasarį ir vasaros pradžioje dažniausiai pakakdavo drėgmės, mat jų šaknynai, giliai prasiskverbę į dirvą pasiekdavo drėgmės atsargas ir gilesniuose sluoksniuose.

Asmeninio albumo nuotr.

Smidrai – vertingos daržovės

Agronomė A. Žebrauskienė pasakojo, kad vaistinis smidras (Asparagus officinalis L.) yra labai universalus augalas, nes tinka ir darže, ir gėlyne. Pavasarį valgome ūglius, o vasarą savo dekoratyvia žaluma smidrai gali puošti aplinką, įrėminti daržą.

Maistingiausia yra smidrų galvutė, joje gausu mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, fosforo, cinko, geležies, seleno, daug folio rūgšties, taip pat karotino, B grupės vitaminų, vit. K, A, C, PP, E.

Smidrų ūgliuose randama apie 17 aminorūgščių, daugiausiai – asparagino ir triptofano, pagrindinės amino rūgšties, kuri organizme nesigamina, todėl būtinai turime gauti su maistu. Smidruose esančios naudingosios medžiagos padeda virškinimui, teigiamai atsiliepia ir nervų sistemai, gerina miegą, atmintį, stiprina imunitetą.

„Gijnlim“ – viena derliausių veislių.
Asmeninio albumo nuotr.

Laikyti vėsiai. Imant derlių, nupjautus smidrų ūglius labai svarbu greitai atvėsinti, kad jie ilgiau išliktų švieži, nes šiltoje aplinkoje ūglio galvutė pradeda skleistis ir smidrai praranda savo prekinę išvaizdą. Šaldytuve reikėtų laikyti juos stačius, tik ne per ilgai, maždaug apie savaitę.

Paruošimas maistui. Patrumpinus smidrų ūglius, labai atsargiai nuskutama žievelė nuo ūglio apatinės dalies (žalių smidrų – 1/3, baltųjų iki pat galvutės).

Verdami stati, kad ūglius semtų vanduo, o viršūnėles šutintų garai. Verdama neilgai 2-3 minutes, kol ūgliai suminkštėja. Ir baltieji, ir žalieji, ir pirktiniai, ir naminiai smidrai geriausiai tinka su tais pačiais maisto produktais: sviestu, kiaušiniais ir alyvuogių aliejumi, olandišku ar garstyčių padažu, ančiuviais, kumpiu, fermentiniu sūriu, žieminiais ir vasarą derančiais svogūnais bei įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis.

Kuo daugiau ūglių pjaunate, tuo daugiau jie išleis naujų ūglių.
Asmeninio albumo nuotr.

Auksinė smidrų patiekalų gaminimo taisyklė: patiekalai turi būti paprasti, nes jų skonis toks puikus, kad ypatingi priedai jį gali tik sugadinti. Pavyzdžiui, smidrai valgomi su alyvuogių aliejumi ir smulkiai sutarkuotu parmezanu.

Skanusis smidrų receptas

Smidrai su olandišku padažu bei vytintu kumpiu

Reikės:

- smidro ūglių;

- vytinto kumpio;

- alyvuogių aliejaus;

-6 kiaušinių trynių;

- pusės citrinos sulčių,

300 g sviesto;

pagal skonį druskos ir baltų maltų pipirų.

Smidrų ūglius apsukite vytintu kumpiu ir pašlakstykite aliejumi, juos galima laikyti šaldytuve iki tol kol jų prireiks.

Olandiškas padažas gaminas taip vadinamoje vandens vonelėje. Virš silpnai verdančio puodo dėkite metalinį indą ar karščiui atsparų stiklinį indą, į jį sudėkite kiaušinių trynius, supilkite ½ citrinos sultis ir plakite šluotele. ;

Kai kiaušinių masė padidės du kartus ir tryniai pakeis spalvą į šviesiai geltoną, pradėkite palengva pilti lydytą sviestą. Ne visą iš karto, o per kokius 5-6 kartus.

Jei masė gaunasi per tiršta, galima į ją įpilti keletą lašų verdančio vandens.

Paskaninkite druska bei pipirais pagal skonį ir tiekite su prieš tai paruoštais ir iškeptais smidrais, apsuktais su vytintu kumpiu.

Kepti smidrai, užpilti olandišku padažu.
Asmeninio albumo nuotr.

Mokomės auginti

Vienoje vietoje – 15–20 metų. Smidrai, daugiamečiai ilgaamžiai augalai, vienoje vietoje gali augti net iki 15–20 metų, todėl prieš sodinimą gerai paruoškite žemę, išnaikinkite daugiametes piktžoles, ypač varpučius, usnis ir dirvines pienes.

Koks dirvožemis tinkamiausias? Nors smidrai nėra labai reiklios daržovės, tačiau tinkamiausia nerūgšti (pH – 6,5–7,0), humusinga, giliai įdirbta, puri, laidi drėgmei priemolio arba priesmėlio dirva ir gruntiniai vandenys turi būti ne arčiau kaip 1,50 m nuo šaknų. Augalai nepakenčia užmirkimo.

Sodinimas. Daigai sodinami pavasarį į 15–22 cm gylio padarytus griovelius viena kryptimi. Ant komposto kaupelio paskleidžiamos smidrų šaknys ir jie užberiami žemėmis. Kadangi daigų šaknys yra labai ilgos, todėl jas geriau patrumpinti, nes taip pasodinus, jos gali užsilenkti arba likti dirvos paviršiuje ir dėl šios priežasties išdžiūti arba apvysti. Šaknis geriausia trumpinti ties ta vieta, kur jos pradeda plonėti.

Po 3 savaičių pasirodys daigai ir tada jau galima formuoti vagą. Jeigu pasodinsite daigus su pagrindiniu pumpuru skirtingomis kryptimis, augalai išsivaikščios į skirtingas puses ir neturėsite vienos eilutės.

Ar reikia laistyti? Šią vasarą dėl ypač didelių karščių, būtina laistyti smidrus, kad sulaukti ne kietų, kokybiškų, labai skanių ūgliukų. Laistydami šiuo metu padėsite augalams augti ir pasiruošti kitų metų derliui.

Kada sulauksime derliaus? Pavasarį pasodinus smidrų daigus, derlių galėsite imti jau kitais metais. Pirmaisiais metais neverta pjauti pirmųjų, prasikalusių iš žemės ūglių, nes pradėję augti smidrai nusilps, nesutvirtės ir kitais metais prastai derės. Antraisiais ir kitais metais nuėmę smidrų derlių, paliekate juos toliau augti, kaupti maisto medžiagas ir formuoti naujus pumpurus, ruoštis kitiems metams. Nuo vieno gerai išsivysčiusio kero per sezoną galima nupjauti iki 50 vertingų ūglių. Juos reikia pjauti įstrižai, iš giliau, peilio galiuku. Ūglius nuvalius ir nuplovus, peiliu nupjaukite tiesiai ir sulyginkite, kad sumažėtų garavimo paviršius.

Nebijokite smidrų ūglių nupjauti, nes kuo daugiau pjaunate, tuo daugiau jie išleis ūglių, nes jie auga labai greitai. Išpjaudami ūglius derliaus galite turėti net iki Joninių.

Smidrų galvutė maistingiausia, joje gausu naudingų medžiagų.
Asmeninio albumo nuotr.

Kiek vienai šeimai jų auginti? Vienai keturių asmenų šeimai, labai mėgstančiai smidrus, verta auginti ne mažiau kaip 20 daigų. Norint dažnai gardžiuotis jų traškiais ūgliukais ir dar pavaišinti draugus, smidrų reikėtų sodinti daugiau.

Kaip augalus paruošti žiemai? Rudenį, kai baigiasi jų vegetacija ir nuruduoja smidrų stiebai, patartina juos nupjauti arba nukirpti prie pat žemės ir apmulčiuoti kompostu arba durpėmis, nes pavasarį jau galime nebespėti, o vėjas labai greitai išdžiovina žemę. Mulčias padeda išsaugoti drėgmę, lengviau išdygsta ūgliai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis