Ekspertai pataria: 5 daugiausiai ramybės neduodantys sodo ir daržo kenkėjai

Vasarą sode bei darže intensyviai darbuojasi ne tik jų savininkai, bet ir nelaukti įsibrovėliai – kenkėjai. Paklausėme ekspertų, kaip kovoti su daugiausiai rūpesčių keliančiais sklypo įnamiais.

Čiulpiantys bei graužiantys lapus ir minuojantys vabzdžiai. Ši grupė apima tokius vabzdžius, kaip kolorado vabalai, amarai, blakutės, skydamariai, voratinklinės erkės, tripsai, baltasparniai, pjūklelių lervos ir kt.

Shutterstock

Prevencija: amarų prevencijai reiktų pasirūpinti, kad soduose nebūtų daug skruzdžių, kadangi jos perneša amarus nuo vieno augalo ant kito. Jos labai mėgsta saldžias amarų išskyras. Dėl šios priežasties skruzdės amarų kolonijas globoja ir saugo nuo juos ėdančių vabzdžių (boružių, auksaakių, augalinių blakių ir kt.). Amarai globojami skruzdžių, būna labai vislūs ir gyvybingi.

Dar viena prevencijos priemonė – naudingųjų vabzdžių viešbučiai. Vabzdžių viešbučiai yra specialūs nameliai skirti privilioti naudingus vabzdžius, juos galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba pasigaminti patiems.

Cheminės priemonės kovoti su šia kenkėjų grupe: purškimas registruotais Lietuvoje insekticidais, pvz.: Mavrik ir Neemazal.

Natūralios priemonės kovoti su šia kenkėjų grupe: natūralūs kalio muilai (pvz.: Agroclean, CHILLY); taip pat natūralūs augalinių ekstraktų ir mikroelementų mišiniai (pvz.: Alsupre, Matrinal, Neemazal bioinsekticidas). Lipnios gaudyklės taip pat yra priskiriamos prie natūralių priemonių kovai su kenkėjais.

Gaudyklių pagalba kenkėjų populiaciją galima sekti ir kontroliuoti. Labai svarbu pasirinkti tinkamą gaudyklę. Gaudyklės būna skirtingos, nes atskirus vabzdžius traukia skirtingos spalvos, imituodamos maisto šaltinį. Pvz.: mėlyna spalva traukia tripsus, daiginius (žeminių) uodelius, geltona spalva traukia baltasparnius, amarus, blakutes, minamuses, vyšnines ir morkines muses, balta spalva traukia obuolinį, slyvinį juodąjį ir geltonąjį pjūklelį, paprastąjį avietinuką (šie kenkėjai baltą spalvą suprantą kaip sodrų baltą žiedą).

Šliužai, sraigės. Šliužai ir sraigės taip pat yra priskiriami prie kenkėjų – minta augalų vaisiais ir lapais.

Shutterstock

Prevencija: rinkimas.

Cheminės kovos priemonės: registruotos Lietuvoje priemonės kovai su kenkėjais: moliuskocidai Lima oro ir Gusto, Ferramol. Ferramol registruotas ekologiniam ūkiui.

Natūralios kovos priemonės: mulčiavimas.

Kurkliai. Kurklys gyvena žemėje rausdamas urvus ir žalodamas požemines augalų dalis. Kenkia daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. Dažnas lengvesnėse ir drėgnose dirvose. Kurkliai žiemoja iki 1–1,5 metro gylio urvuose, sausose vietose. Kurklį iš jo gyvenamosios zonos išnaikinti yra sunku.

kurklys
kurklys
Shutterstock

Prevencija: kurmiai sklype.

Kova cheminėmis medžiagomis: cheminių priemonių, registruotų Lietuvoje nėra.

Natūralios kovos priemonės: vienas efektyviausių būdų yra biologinė priemonė – nematodai. Nematodų sudėtyje yra entomopatogeninių nematodų Steinernema carpocapsae infektyvių jauniklių, kurklio biologinei kontrolei darže, sode ir vejoje. Nematodai kontroliuoja suaugėlių stadijos kurklius ir lervinių stadijų storakojus, ilgakojus uodus bei dirvinukus. Palaisčius dirvą paruoštu preparatu, S. carpocapsae nematodai aptinka vabzdžius šeimininkus ir įsiskverbia į jų organizmą, kuriame paskleidžia savo žarnyne gyvenančias simbiotines bakterijas. Bakterijoms sparčiai dauginantis, vabzdys žūva per kelias dienas. Nematodai toliau maitinasi ir dauginasi negyvame šeimininko kūne, kol ten esančio maisto medžiagos visiškai išeikvojamos. Tada nematodai ieško naujų vabzdžių šeimininkų, o tokių neradę, per kelias dienas žūva.

Grambuoliai. Grambuoliai pastaruoju metu yra daržininkus labai kamuojantis kenkėjas. Augalų šaknims kenkia lervos, apgrauždamos jas. Lervos dirvoje gyvena 3–4 metus. Suaugusi lerva būna 60–65 mm ilgio. Grambuolio patelės kiaušinėlius deda dirvoje krūvelėmis po 25–30, 10–15 cm gylyje, ties augalų šaknimis. Iš pradžių jos maitinasi plonomis augalų šaknimis, mėgsta varpučio šakniastiebius. Žiemoti lervos sulenda giliau į žemę (kartais iki 1 m gylio). Pirmaisiais gyvenimo metais lervos didelės žalos nepadaro, bet labai kenkia 2–3 vystymosi metais, kada būna ėdriausios.

Shutterstock

Prevencija: kurmiai sklype.

Cheminės kovos priemonės: cheminių priemonių, registruotų Lietuvoje nėra.

Natūralios kovos priemonės: nematodai. Nematodų produkto sudėtyje yra entomopatogeninių nematodų (Heterorhabditis bacteriophora ir Steinernema feltiae) mišinys, skirtų kai kurių plokštėtaūsių vabalų – sodinio grambuolėlio (Phyllopertha horticola), paprastojo auksavabalio (Cetonia aurata) vasarinio grambuolio (Amphimallon solstitialis), grambuoliukų (Hoplia spp.) ir paprastojo grambuolio (Melolontha melolontha) lervų biologinei kontrolei. Veikimas toks pat, kaip ir kurkliams skirtų naikinti nematodų.

Skruzdės. Skruzdės pasižymi ryškiu bendruomeniniu gyvenimo būdu. Tai vieni iš labiausiai paplitusių vabzdžių. Skruzdės nėra sodo kenkėjos, tačiau sodo skruzdės perneša amarus nuo vieno augalo ant kito, todėl gali padaryti nemažai žalos vaismedžiams, vaiskrūmiams, uogakrūmiams ir kitiems dekoratyviesiems augalams. Išplitusios skruzdžių kolonijos taip pat padaro žalos vejose ardydamos reljefą, iškilnodamos trinkeles.

Shutterstock

Prevencija: reiktų pašalinti visus skruzdes traukiančius objektus (tai nukritę vaisiai sode, uogos). Kadangi augalus apnikę amarai traukia skruzdes, norint kad skruzdžių populiacija nedidėtų, tuo pačiu reiktų kovoti ir su amarais.

Cheminės priemonės: yra daugybė priemonių skruzdėms naikinti – milteliai, gelis ir kita. Taip pat sodininkams patraukli yra metalinė masalo dėžutė skruzdėms naikinti, kurią galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, dėl ilgo jos veikimo laiko ir atsparumo nepalankiems aplinkos veiksniams – pvz., lietui.

Natūralios priemonės: kad apsaugoti augalus nuo skruzdžių antplūdžio ir kad neperneštų amarų, galima kamienus ar šakas aprišti juosta ištepta klijais, skirtais graužikų gaudymui. Taip sudarysite apsauginį žiedą nuo ropojančių kenkėjų. Tai pat tinka pastatomos lipnios gaudyklės, kurios skleidžia stipriai vabzdžius viliojantį kvapą.

Informaciją suteikė UAB Inovacinės firmos „MKDS“ specialistai.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis