Sėja. Kada sėti įvairias daržoves?

Sėja, sėklos paskleidimas ir įterpimas į dirvą tam tikru gyliu, dažnai kartu beriant ir mineralines trąšas turi daug įtakos būsimam derliui. Kaip ir sėjos laikas, gylis, sėklos norma priklauso nuo augalo rūšies, sėklos kokybės, sėjimo būdo, pasėlio paskirties, vietos ir dirvos sąlygų.

Sėjos laikas. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos sėklos į perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjais. Anskčiausiai, kai tik dirva pradžiūsta, sėjamos šalnoms atsparios daržovės, kurių sėkloms sudygti reikia nepastovios temperatūros ir daug drėgmės – salotos, petražolės, svogūnai, žirniai, ridikai.


Kiek vėliau, balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje sodinami ankstyvieji kopūstai, sėjami burokėliai, gelteklės. Šilumą mėgstančias daržoves reikia sėti tokiu laiku, kad jų sėklos išdygtų kuo greičiau, bet kad daigai nenukentėtų nuo šalnų.


Pavasaris atskirais metais būna ne visai vienodas, todėl daržoves reikia sėti ne pagal kalendorines, bet pagal fenologines datas, kurios geriau atspindi gamtos sąlygas. Pražydus šalpusniui (balandžio 3-15 d.) ir gluosniui (balandžio 11-23 d.) sėjama: morkos (skirtos anksti vartoti), pastarnokai, petražolės, pipirnės, ridikai (anksti vartoti), ridikėliai, salotos, svogūnai, špinatai, žirniai; sodinama: krienai, peletrūnai (dalijant kerus), rabarbarai, smydrai).


Pražydus baltažiedei plukei (balandžio 23-gegužės 8 d.), sužaliavus paprastajai ievai (balandžio 25 - gegužės 8 d.) sėjama: agurkėliai, burokėliai (anksti vartoti), dašiai, gelsvės, gelteklės, gūžiniai kopūstai, ankstyvosios bulvės, brokoliai, česnakai, porai, ropiniai kopūstai, salotos, svogūnai.


Pražydus paprastajai ievai (gegužės 6-18 d.) ir paprastajai vyšniai (gegužės 11-20 d.) sėjama: burokėliai (vartoti žiemą), citrininės melisos, juozažolės, kukurūzai, morkos (vartoti žiemą); sodinama: briuseliniai, žiediniai, vėlyvieji gūžiniai kopūstai (daigai), raudonėliai (daigai).


Sėjos gylis. Pradedantys daržininkai paprastai sėja per giliai. Tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. Be to, kai giliai įterptos sėklos ir sudygsta, daigai negali prasimušti į žemės paviršių, perpus labai sekliai, sėklai gali neužtekti drėgmės, nes viršutinis dirvos sluoksnis paprastai greitai perdžiūva. Nustatyta, kad smulkių sėklų (ropių, morkų) geriausi rezultatai būna įterpus į 1-2 cm gylį, vidutinių (burokėlių, agurkų) – 2-3 cm ir stambių (žirnių, pupų, pupelių) – 3-5 cm.


Sėjos būdai. Smulkias sėklas reikia sėti į negilias vageles, padarytas smailia lazda. Suspaustą vagelės dugną morkų ir svogūnų sėklas reikia berti iki dviejų centimetrų atstumu vieną nuo kitos, o burokėlių, ropių sėklas – 1-2 cm. Nereikia sėti tankiai. Vagelės dugno suspaudimas padeda sėkloms greičiau sudygti, nes vanduo iki jų pakyla iš apatinių dirvos sluoksnių. Po to sėklas reikia apiberti puse centimetro žemės ir puvenų mišinio sluoksneliu. Mišinį truputį suspausti skaudančia ranka, o paskui viršun dar užpilti iki dviejų centimetrų puvenų arba durpių sluoksnį. Puvenos ir durpės apsaugo vageles nuo perdžiūvimo. Tokiu būdu pasėjus gerai parengtas sėklas, galima garantuoti, kad jos anksti ir gražiai sudys, daigai bus stiprūs.


Sėjai susivėlinus, vagelės dugną iš pradžių reikia gerai palieti laistytuvu be sietelio, o po to, kai vanduo susigers, berti sėklas ir užpilti jas žemėmis.




Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis