Žieminių česnakų sodinimas

Dar nevėlu pasodinti žieminius česnakus. Ką apie tai reikėtų žinoti, pataria Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC), Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja, biomedicinos mokslų daktarė Danguolė Juškevičienė.

Tinkamiausias laikas žieminiams česnakams sodinti yra rugsėjo mėn. III dekada – spalio mėn. I – II dekados. Svarbu, kad česnakai spėtų gerai įsišaknyti. Pagal meteorologų daugiamečius oro temperatūros stebėjimus, vidutiniškai Lietuvoje užšąla gruodžio mėn. I dekadoje, todėl optimaliausias skiltelių sodinimo laikas – 4-6 savaitės iki stiprių šalnų.


Česnakų augimui svarbiausios šios sąlygos: augalo fiziologinė būklė – dirvos agrobiologinės savybės ir optimalios oro sąlygos.


Kadangi česnakų šaknų sistema kuokštinė, tai gerai išsivysčiusių šaknų ilgis siekia 10 – 40 cm. Česnakai šaknijasi 40-50 dienų. Optimali oro temperatūra šaknijimuisi nuo 3 iki 5 ºC. Įsišaknijimui reikia daug drėgmės, todėl esant drėgmės trūkumui, pasėlis lėtinamas.


Daugiausiai įtakos šaknijimasis turi augalų žiemojimui. Gerai susiformavusi šaknų sistema nulemia gerą augalų peržiemojimą, spartesnį atžėlimą pavasarį.


Per anksti pasodinus skilteles, ar esant aukštesnei temperatūrai lapkričio mėnesį, susidaro palankios sąlygos česnakams ne tik įsišaknyti, bet ir sudygti. Sudygusių skiltelių antžeminė dalis žiemą nušąla. Dažniausiai nušąla aukštesnė nei 5 cm lapija, o žemesnė lapija, jei yra pakankamai sniego – gali sėkmingai peržiemoti. Jeigu nušąla tik lapija, o skiltelės viršutinė dalis nepasižeidžia, pavasarį jos sudygsta naujai. Didžiausias pavojus pasižeisti skiltelėms yra, kai pasėlis nemulčiuotas ir nėra sniego. Pavieniai, neaukštos antžeminės dalies nušalimai, didesnių nuostolių nepadaro. Jeigu nušąla aukštesnė lapija (10 - 15 cm ir daugiau) pavasarį tokios skiltelės dažniausiai vėl sudygsta, gali šiek tiek sumažėti jų derlingumas.


Auginant česnakus nemechanizuotai, ypatingai sunkesnėse, po lietaus įmirkstančiose dirvose – geriausiai juos sodinti lysvėse. Jose susidaro palankesnės sąlygos ropelėms augti – geresnis aeracinis ir vandens režimas, jose augalai neužmirksta. Prieš formuojant lysves, laukas supurenamas, įterpiamos trąšos. Lysvių aukštis – apie 20 cm, truputį nuolaidžiais šonais, kad geriau į tarplysvį nutekėtų vandens perteklius. Lysvės formuojamos rytų – vakarų kryptimi, kad greičiau įšiltų dirvožemis.


Augalų „kaimynų“ parinkimas daugiau reikšmės turi ekologinėje daržininkystėje. Česnakus teigiamai veikia šalia augančios žemuogės, bulvės, salierai, pomidorai, burokėliai. Neigiamai – žirniai, pupelės.

Siekiant sudaryti optimalias sąlygas česnakų žiemojimui – pasėlis mulčiuojamas durpėmis, kapotais šiaudais ar šiaudingu mėšlu 2 – 3 cm sluoksniu.


Profilaktikai nuo ligų prieš sodinimą česnakai beicuojami. Beicuoti galima sausuoju ir mirkymo būdu. Sausuoju būdu mulčiuojama likus 2 dienoms iki sodinimo. Naudojama: Funaben T; Sarfun 450 FS; Sarfun 65 DS; Sumilex 500 SC – sausuoju būdu; mirkymui – Rovral 255 SC; Sumilex 500 SC; Funaben T; SarfunT 65DS.


Dezinfekuoti česnakų skilteles galima prieš sodinimą mirkant kalio permanganato 0,05 proc. tirpale.

Mirkymas karštame vandenyje prieš sėją, gali sumažinti erkių kiekį. Geresniam skiltelių šaknijimuisi, beicuojant sodinamąją medžiagą, galima pridėti Razormin 0,25ml/kg sėklų.


Česnakams reikia vidutinio sunkumo, geriausia priemėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Dirva pradedama ruošti nuo pavasario, o jos dirbimo darbai ir būdai priklauso nuo turimos technikos, priešsėlio.


Sodinant česnakus po juodojo pūdymo, svarbiausia gerai sunaikinti piktžoles. Tuo tikslu dirva kelis kartus ariama. Arimų skaičių galima sumažinti naudojant herbicidus. Auginant česnakus po užimtojo pūdymo – dirvą svarbu laiku suskusti ir suarti. Norint sunaikinti daugiametes piktžoles po dobilienų – dirva skutama verstuviniais arba rotaciniais skutikais, po to giliai suariama. Prieš sodinimą dirva keletą kartų dirbama kultivatoriumi su akėčiomis. Paruošta dirva turi būti puri, laidi vandeniui. Dirvos dirbimo gylis 15 – 20 cm.


Lietuvoje kol kas žieminiai česnakai dauginami tik vegetatyviniu būdu – skiltelėmis arba oriniais svogūnėliais. Pastarasis būdas taikomas rečiau. Dauginimui tinkamos vidutinio dydžio ir stambesnės skiltelės. Labai svarbu, kad sodinama medžiaga būtų sveika, nepažeista ligų ir kenkėjų ar mechaniškai. Dauginimui oriniais svogūnėliais naudojama stambūs svogūnėliai (daugiau kaip 5mm skersmens). Iš jų išaugę sėjinukai sekančiais metais duoda gerą derlių.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis