Pagal ką rinktis pomidorų veislę

Pomidorų veislių šiomis dienomis turbūt galima skaičiuoti tūkstančiais, tad išsirinkti kelias nedideliam šiltnamiui yra tikrai sunku. Skirtingos spalvos, skoniai, lepumas, derlingumas ir daugybė kitų parametrų kuriuos reikėtų apsvarstyti renkantis pomidorus.

Hibridas ar ne hibridas?

Kuo skiriasi hibridinės veislės nuo ne hibridinių? Hibridinės veislės yra sukurtos žmonių, kryžminant skirtingų savybių augalus ir atrenkant palikuonis paveldėjusius geriausias. Paprastai kryžminimas yra kryptingas, veisėjas turi viziją apie norimą rezultatą. Pavyzdžiui, augalas vedantis saldžius vaisius ir atsparus mozaikos virusui. Norint sukryžminti skirtingas pomidorų veisles, motininį augalą reikia apdulkinti pasirinkto tėvinio augalo žiedadulkėmis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti paprasta, tačiau pomidorai yra savidulkiai, todėl reikia įsikišti, kol tai dar neįvyko, pašalinti kuokelius. Tuo pačiu svarbu nutaikyti momentą, tinkamą apdulkinimui norimomis žiedadulkėmis. Hibridinių pomidorų minusas yra tas, kad jų išaugintos sėklos nepaveldi tėvinio augalo savybių, savybės yra linkusios krypti į vieno iš tėvinių augalų. Tad norint auginti tokius pomidorus tenka jų sėklas pirkti. Visgi, jas rinktis verta, nes yra išvesta daugybė labai skanių, atsparių ligoms, įdomių spalvų bei formų veislių.

Veislės išvestos selekcijos būdu (ne hibridai) apsidulkina pačios ir jų savybės paveldimos iš kartos į kartą. Nukrypimai nuo originalių ypatybių gali įvykti laikui bėgant, jei sėklų rinkimui naudojami ne patys geriausi egzemplioriai arba dėl mutacijos. Rinkitės nehibridinius pomidorus, jei mėgstate klasikinį skonį, norite būti tikrai kas išaugs iš sėjinukų, jei nenorite pirkti sėklų.

Determinantiniai ir indeterminantiniai

Pomidorai skirstomi į determinantinius ir indeterminantinius pagal augimo būdą. Abiem atvejais šaka baigia augti, kai pasirodo žiedai, tačiau indeterminantinis augalas tuomet leidžia naujas šakas ir auga toliau. Palankiomis sąlygomis toks pomidoras gali augti iki begalybės, yra veislių galinčių pasiekti net 7-8 metrus ir išauginti šimtus kilogramų vaisių, tačiau Lietuvos klimatas nelabai tai leidžia. Tuo tarpu determinantiniai formuoja gan kompaktišką krūmą ir pasiekę tam tikrą ūgį nustoja didėti. Jie sužydi ir pradeda duoti derlių anksčiau. Dauguma determinantinių sunokina pomidorus 60-70 dienų nuo persodinimo, tuo tarpu indeterminantiniai 70-85 dienų po persodinimo. Determinantines veisles verta rinktis, jei ketinate konservuoti (marinuoti, šaldyti ir panašiai) pomidorus, kadangi jie tiekia derlių ribotą laiką. Indeterminantiniai vešės ir duos šviežius vaisius, kol juos pribaigs šalnos ar ligos.

Ne visus pomidorus galima griežtai suskirstyti į šias dvi grupes. Yra ir tokių, kurie auga gan aukšti, bet formuoja ribotą krūmą bei gali duoti kelis derlius.

Pomidorų vaisių tipai

Pomidorų tipai apibrėžiami pagal formą, dydį, skonį, spalvą. Štai keli pagrindiniai:

„Paprastieji“ – vidutinio dydžio, apvalūs, parduodami prekybos centruose ir dažniausiai skirti šviežiam vartojimui.

Jautiniai – dideli, iš šono žiūrint pupelės formos, dažniausiai naudojami sumuštiniams. Dėl dydžio paprastai noksta ilgiau.

Jaučio širdis – taip pat dideli, braškės formos. Mėsingi, dažnai mažiau sultingi.

Slyviniai – pailgos formos, mažiau sultingi, dažniausiai naudojami padažams ir pastoms. Puikiai tinka konservavimui.

Vyšniniai – maži, apvalūs, saldūs. Dažniausiai vartojami salotose, pjaustyti arba sveiki.

Vynuoginiai – maži, pailgi, vartojami salotose.

Kampari – saldūs, ypatingai sultingi, nemiltingi. Didesni nei vyšniniai, mažesni nei slyviniai.

Tad visgi ką rinktis?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, turite įvertinti įvairius faktorius – kiek galite skirti vietos daigams, ar norite konservuoti vaisius, skonį, klimatines sąlygas, galimybę skirti laiko ir pastangų. Metams bėgant lengvai pajusite ko reikia, tačiau pradžioje galite laikytis šių patarimų:

Pasirinkite teisingą kiekį. Jei jūsų tikslas turėti pomidorų sezono metu, sodinkite apie 2-3 šviežiam vartojimui skirtos veislės daigus vienam šeimos nariui. Galima pridėti po vieną mažųjų (vyšninių ar vynuoginių) veislių daigą vienam šeimos nariui. Jei papildomai norite užkonservuoti pomidorų žiemai, sodinkite po 2 konservavimui skirtų veislių daigus vienam šeimos nariui. Tokiu būdu būsite aprūpinti beveik ištisus metus.

Maišykite. Daugiausiai sodinkite gero skonio, derlingų, atsparių ligoms veislių. Kitaip tariant tokių, kurios garantuotai duos puikų rezultatą. Įmaišykite bent vieną vyšninių ar vynuoginių pomidorų veislę. Galų gale įvairovei pridėkite kelias skirtingų spalvų ar formų rūšis.

Rinkitės skirtingo ankstyvumo veisles. Prie vidutinio ankstyvumo, sodinkite kelias labai ankstyvas ir labai vėlyvas veisles. Tai padės turėti šviežių pomidorų ilgesnį laikotarpį.

Įvertinkite sąlygas. Jei neturite šiltnamio, pasidomėkite kas gali augti lauko sąlygomis. Jei šiltnamis žemas, nesirinkite labai aukštaūgių pomidorų. Jei daržą pasiekia mažai saulės, ieškokite veislių augančių pavėsyje. Jei auginsite ant palangės, rinkitės vazonines pomidorus. Jei nuolat pasireiškia viena ar kita liga, rinkitės atsparias veisles.

Eksperimentuokite. Ypač jei tik pradedate auginti pomidorus. Rezultatai gali labai priklausyti nuo klimato sąlygų, dirvožemio tipo, apšvietimo ir t.t. Kiekvienais metais bandykite skirtingas veisles, kol rasite tinkamiausias.

www.pomidorai.eu

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis