Morkos ir burokėliai. Vėlyvam derliui – laikyti per žiemą, geriausia morkas ir valgomuosius burokėlius sėti nuo gegužės antrosios pusės iki birželio 10 dienos. Daržininkų mėgėjų daržuose vėlyvam jų derliui geriausia tiktų auginti lietuviškų veislių morkas: ‘Garduolės 2‘, ‘Šatrija‘, nes jos sukurtos mūsų klimato sąlygomis. Tinka taip pat ir kitos jau Lietuvoje gerai užsirekomendavusios vidutinio ankstyvumo užsieninės veislės bei hibridai – ‘Narbone F1‘, ‘Nerac F1‘. Auginant morkas, labai svarbu parinkti joms tinkamą priešsėlį. Tinkamiausi priešsėliai tokie, po kurių lieka nepiktžolėta puri dirva: mėšlu tręštos daržovės, bulvės, svogūnai, vienerių metų daugiametės žolės, sideraliniai augalai, žieminiai kviečiai. Per giliai įterptos morkų sėklos ilgai nesudygsta arba sudygsta labai retai. Įterptos per sekliai, ypač lengvesnėje dirvoje, sėklos irgi ilgai nedygsta arba vos pradėjusios dygti sunyksta. Lengvoje dirvoje morkos sėjamos 1,5–2,5 cm, o sunkesnėje dirvoje – 1-1,5 cm gylyje. Morkas į tą patį lauką galima sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Augimui pagerinti morkų sėklas galima mirkyti mikroelementų tirpaluose: 0,2 proc. boro rūgšties, 0,5 proc. kalio permanganato ir medžio pelenų arba specialių trąšų „Biokal 01“ ir „Daiga“. Valgomųjų burokėlių veislės: ‘Joniai‘, ‘Kamuoliai‘, ‘Ilgiai‘, ‘Rikiai‘, taip pat užsieninės veislės - ‘Boltardy‘, ‘Detroit‘, ‘Bonel‘, ‘Red Hawk F1‘ ir kt. Vėlyvesniam derliui morkos ir burokėliai sėjami 1-1,2 m pločio lysvėse lygioje arba vagotoje dirvoje.
Kopūstai. Vėlyvąsias gūžinių baltojų, garbanotųjų (Savojos) kopūstų veisles dar galima sodinti pirmomis birželio dienomis. Vėlyvieji kopūstai sodinami 60x60 cm atstumu.
Žiediniai kopūstai. Kad žiediniai kopūstai, pavyzdžiui, ‘Arizona F1‘ užaugantys per 67 dienas po persodinimo, ‘Fremont F1‘ - 70 dienų, ‘Seoul F1‘ - 70-75 dienų, iki rudens spėtų suformuoti geras galvutes (žiedynus), sėti reikia iki birželio vidurio. Šias veisles tinka auginti visą sezoną, nes gerai prisitaiko prie kintančių augimo sąlygų. Pasėjus nurodytu laiku, iki liepos pabaigos išauga stiprūs daigai. Kadangi daigų reikia palyginti nedaug, sėti patariama punktyriniu būdu. Sėklos sėjamos 5x5 cm atstumu, įspaudžiant po 2 sėklas į dirvą taip, kad jos būtų apžertos maždaug 1 cm žemės sluoksniu. Daigams sudygus, retinama paliekant toliau augti po vieną stipriausią daigą. Patartina profilaktiškai purkšti daigus nuo spragių. Šiai vėlyvai sėjai tinka ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo žiedinių kopūstų veislės.
Brokoliai. Veislės, pavyzdžiui, ‘Lord F1‘ užauga per 75 dienas po persodinimo, ‘Ironman F1‘- 70-77 dienas. Tai greitai augantys hibridai tinkami auginti visą sezoną. Žiedynai kupolo formos, puikios kokybės, lengvai kertami. Žiedynai subręsta vienu laiku, todėl derliaus nuėmimo periodas gana trumpas. Hibridai derlingi ir universalios paskirties: tinka vartoti šviežius, perdirbimui ir užšaldymui. Sodinami 70 x 30 – 40 cm atstumais. Jie prižiūrimi kaip ir žiediniai kopūstai, tik galvučių nereikia dengti nuo saulės.
Lapiniai kopūstai. Iki birželio vidurio dar galima sėti lapinius kopūstus. Šios sėjos daigai sodinami maždaug antroje liepos pusėje. Nors derlius gaunamas mažesnis negu pasodinus birželio mėnesį, tačiau panaudojamas laisvos daržo lysvės. Kadangi birželio mėnesį pasodinti lapiniai kopūstai labai sparčiai auga, 1,20 m pločio lysvėje daromos tik 3 eilės. Eilėje tarp daigų paliekami 40 cm tarpai.
Ropiniai kopūstai (Brassica oleracea var. gongylodes L.). Vėlyvuosius ropinius kopūstus laikymui per žiemą geriausia sodinti antroje birželio pusėje. Vėlyvųjų veislių ropinius kopūstus reikėtų pasodinti iki liepos pradžios, nes nuo sodinimo iki derliaus nuėmino praeina 2,5-3 mėn. Sodinami stiprūs daigai, nes silpni stiebagumbius subrandina keletą savaičių vėliau. Sodinama lengvose dirvose 30x30 cm atstumu, o sunkiose – 40x40 cm atstumu. Ropinius kopūstus tinka auginti po žirnių laisvose lysvėse. Antžeminė žirnių dalis nupajunama ties dirvos paviršiumi. Šaknys paliekamos žemėje, dirva prieš ropinių kopūstų sodinimą sukasama. Žirnių šaknų gumbelinės bakterijos geba kaupti dirvoje azotą, todėl po jų auginami augalai geriausiai auga. Sodinti tinka vasarinės veislės, kurių vegetacijos laikotarpis trunka maždaug 2 mėnesius.
Pekino kopūstai (Brassica rapa). Sėjami nuo vasaros vidurio iki vėlyvos vasaros atvirame dirvožemyje eilėmis. Praretinkite, bet venkite persodinimo! Šie kopūstai greitai užauga, todėl nesėkite per tankiai ir nepersodinkite. Dar vėlyvesniam auginimui galima sėti sėklas tiesiai į dirvą. Daigai išretinami iki reikiamų jiems atstumų. Rudeniniam naudojimui Pekino kopūstai sėjami liepos viduryje. Vegetacijos periodas - 58-65 dienos.
Briuselio kopūstai. Tik iki birželio vidurio pasodinti briuselio kopūstai spėja suformuoti geras gūželes. Vėliau pasodintų augalų derlius labai priklauso nuo rudens oro sąlygų. Daigai sodinami 50x60 cm atstumu, taigi eilutėse tarp augalų paliekami 50 cm tarpai.
Griežčiai. Norint griežčius sodinti liepos mėnesį, sėklas reikia sėti pirmą birželio dekadą. sėklos sėjamos lauke į lysves taip pat kaip vasarinės sėjos ropiniai kopūstai.
Ridikėliai. Sėjami nuo gegužės pabaigos iki vėlyvos vasaros daržo lysvėje eilėmis.Vėliau šiek tiek praretinkite. Kad išlaikytumėte gerą biologinę pusiausvyrą, rekomenduojame šalia ridikėlių sėti morkas ir (ar) salotas. Pasėti ridikėliai subręsta per 25-30 dienų. Veislės: ‘Ricardo F1‘, ‘Celesta F1‘, ‘Tarzan F1‘. Birželį ridikėliai turi gauti pakankamai vandens ir maisto medžiagų. Nelaistomų ir netręšiamų ridikėlių šakniavaisiai būna labai kartūs, blogo skonio.
Ridikai. Liepos viduryje sėjami vėlyvieji ridikai, nes paėti birželį – išauga į žyduolius.
Japoniniai ridikai: ‘Unicorn F1‘ - vegetacija 60 dienų. Šakniavaisis 40 cm ilgio, 6 cm diametro, baltas, lyginant su kitomis veislėmis, yra labai gero skonio. Lapai trumpi, atsparūs ligoms. Labai atsparus sužydėjimui ‘Tama Winter‘ - šaknis balta, cilindro formos, iki 50 cm ilgio, labai skanūs. Užauga iki 800 g svorio. Vegetacija 70 dienų. Tinka ilgam sandėliavimui (iki balandžio mėn.). Atstumas tarp eilių 30 cm. Eilutėse sėjama lizdiniu būdu kas 15 cm. Į dirvą 2 cm gyliu įterpiama po 3 sėklas. Skilčialapių fazės daigai retinami paliekant kiekviename lizde po vieną augalą.
Juodieji ridikai, pavyzdžiui, veislės: ‘Panter‘ - vegetacija 70 dienų. Apvalūs, 6-9 cm diametro, vidus - baltas. ‘Black Spanish Round‘ - šakniavaisiai dideli, apvalūs, juoda ir šiurkščia odele. Vidus baltas, aštraus skonio. Vegetacija 55-60 dienų. Tinka sandėliuoti. Rekomenduojama sėti nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio.
Krapai. Vienmetis, apie 100 cm aukščio augalas. 1000 sėklų sveria 4-6 g. Kad turėti pastoviai šviežių krapų, reikia sėti iki birželio pabaigos. Sėjant tiesiai į dirvą reikia 100-120 g/100 m² sėklos, auginant žaliai masei – 400 g/100 kv. m sėklos. Jei krapai auginami sėkloms, paliekami 30 cm tarpeliai tarp eilių. Jei auginami žaliai masei, paliekami 15-20 cm atstumai tarp eilučių, o jei krapus parduosite ryšulėliais, sėti reikia 20-30 cm atstumais, priklausomai nuo augalų dydžio derliaus nuėmimo metu. Veilsės: ‘Dukat‘, ‘Delikat‘, ‘Diana‘, ‘Karat‘, ‘Gold Krone‘, ‘Green Sleeves‘.
Laiškiniai svogūnai. Tinkantis auginti vasaros ir ankstyvo rudens derliui po atvirame grunte ar po plastikinėmis priedangomis. Laiškai ilgi (iki 50 cm) ir geros kokybės, tamsiai žalios spalvos su baltomis šaknelėmis. Vegetacijos trukmė 65-70 dienų. Veislės: ‘Savel‘, ‘Baja Verde‘, ‘Totem F1‘, ‘Freddy‘.
Endivijos (salotinės trūkažolės). Kad liepos pabaigoje turėtume stiprių daigų, žieminę endiviją sėkite nuo birželio vidurio. Anskčiau pasėtos endivijos linkusios išauginti žyduolius. Nuo sėjos iki daigų sodinimo praeina maždaug 5 savaitės. Svarbu pasėti ne per tankiai, į vieną kvadratinį metrą pakanka 0,5 g sėklų. Sėklos dygsta vieną savaitę. Sudygę daigai retinami paliekant kas 3 cm po vieną augalą. Endivijos: ‘Primafine‘- endivijos gūželė smulkiai karpytais lapeliais, kompaktiška, vidutiniškai žalia. Gūželės vidurys šviesiai gelsvas. Tinka auginti visą sezoną lauke.
