Kaip išsirinkti agurkų veisles ir hibridus?
Vieni agurkai – kryžmadulkiai, apdulkinami bičių (dažniausiai lauko agurkai), kiti savidulkiai (partenokarpiniai). Savidulkių agurkų veislių ir hibridų yra daug, vienus jų tinka auginti lauke, kitus – šiltnamiuose, o yra ir universalios paskirties. Agurkai yra skirtingo ankstyvumo, vienus tinka vartoti šviežius, kitus marinuoti ar rauginti. Yra ir egzotiškai vaisiais agurkų.
Veislės ir hibridai
Pagal vartojimo būdą
Pagal vartojimo būdą ir veislės skirstomos į salotines, kurių vaisiai valgomi žali, tinkamas rauginti bei marinuoti ir universalios paskirties veisles.
Salotinio tipo agurkų veislės
Salotinio tipo agurkai auginami tik šiltnamiuose yra ankstyvi, tamsiai žali, 23-35 cm ilgio, 370-420 g svorio, nekartūs. Dėl švelnaus skonio, būdingo tik salotinams agurkams, pradėti auginti ir mėgėjų daržininkų šildomuose šiltnamiuose ankstyvajam pavasario derliui. ‘Saladin‘ F1 – augalai gerai pakelia temperatūrų svyravimus. Vaisiai 30-35 cm ilgio, tamsiai žali, lygia odele, neapkarsta; ‘Lili‘ F1 – vaisiai 23-24 cm ilgio, ankstyvas hibridas; ‘Iwa‘ – vaisiai 18-21 cm ilgio, ryškiai žalios spalvos, lygia odele, neapkarsta; ‘Moneta‘ – vaisiai 30 cm ilgio, plona žalia odele; ‘H‘Flamingo‘ –
vaisiai 30-35 cm ilgio, plona žalia odele. Be ilgavaisių salotinio tipo agurkams priklauso ir trumpavaisiai agurkai su tvirta odele, baltais spygliukais.
Trumpavaisių agurkų universalios paskirties veislės
Trumpavaisiai agurkai pas mus Lietuvoje labai mėgiami, dažniausiai auginami ir net brangesni už ilgavaisius, Europos šalyse priešingai – labiau vertinami salotinio tipo ilgavaisiai agurkai.
Trumpavaisiai partenokarpiniai agurkai puikiai auga šiltnamiuose ir lauke. Jų vaisiai – 7-12 cm ilgio, 80-100 g svorio.
Trumpavaisiai agurkai – ‘Carine‘ F1 ir ‘Claudine‘ F1 su juodais spygleliais yra aromatingi, jų odelė minkšta, skanūs švieži ir rauginti. Agurkų trumpavaisių hibridų ir veislių: vaisiai, apaugę baltais spygleliais, skanūs, jų odelė kietesnė, jie ilgiau išsilaiko žali (nepageltonuoja). Tai dauguma agurkų veislių ir hibridų.
Trumpavaisiai partenokarpiniai agurkai gali būti stambiais ar smulkiais kauburėliais. Vaisių odelė su stambiais kauburėliais yra šių hibridų: ‘Wagner‘ F1, ‘Componist‘ F1, ‘Kybria‘ F1, ‘Karaokė‘ F1, ‘Motiva‘ F1, ‘Mirabelle‘ F1, ‘Merengue‘ F1, ‘Mandy‘ F1 vaisiai. Dauguma partenokarpinių agurkų veislių vaisiai retai karpuoti. Tokius vaisius galima raugti ir marinuoti. Trumpavaisių partenokarpinių hibridų – ‘Dirigent‘ F1, ‘Melody‘ F1, ‘Adam‘ F1 vaisių odelė padengta smulkiais kauburėliais. Tokie vaisiai labiau tinkami marinuoti.
Vaisių odelės spalva
Šviežiam vartojimui labiau tinkami šviesiai žalios spalvos vaisiai su lygia odele, o perdirbimui – rauginimui (fermentavimui) bei marinavimui – tamsiai žali.
Tamsiai žalia odele: ‘Mandy‘ F1, ‘Madita‘ F1, SV 4097CV F1, ‘Sigurd’ F1, Dirigent F1, Lenara F1 N, Motiva F1, Adam F1.
Vidutiniškai žalia odele: ‘Merengue‘ F1, ‘Magdalena‘ F1, ‘Componist’ F1, ‘Karaoke’ F1, ‘Melody’ F1, ‘Presto’ F1.
Šviesiai žalia odele: ‘Mirabelle‘ F1, ‘Maresa‘ F1. Minėtų visų agurkų hibridai yra universalios paskirties – tinkami vartoti švieži ir rauginti ar marinuoti.
Kornišonų veislės ir hibridai
Partenokarpinių agurkų vaisių odelė plona, vidus traškus, sėklinės mažos. Tokie trumpavaisiai agurkai tinkami mažiems agurkėliams – kornišonams – auginti: ‘Aladyn‘ F1, ‘Anulka‘ F1, ‘Rufu‘ F1, ‘Tytus‘ F1, ‘Corentine‘ F1, ‘Cornichon de Paris’. Tai smulkūs, 5-8 cm, agurkėliai negelsta, renkami kiekvieną dieną.
Egzotiškais vaisiais
Egzotiški yra citrininiai agurkai panašesni į kabančias citrinas ir smulkučiai kaip arbūziukai afrikietiški agurkai (melotrija), kurių nuo vienos lianos galima priskinti iki 5 kg agurkėlių. Pasodinus daigus šiltnamyje balandžio pabaigoje, pradeda derėti birželio mėnesį, o citrininaiai agurkai – liepos pradžioje. Afrikietiški agurkai valgomi švieži, tinka rauginti ir marinuoti, o citrinius geriau valgyti šviežius.
Agurkų hibridai ir veislės, tinkamos auginti tik šiltnamiuose
Yra hibridinės veislės, kurios specialiai sukurtos auginti šiltnamiuose – ‘Gravina‘ F1, ‘Lenara‘ F1. Tokių veislių augalai turi mažiau šoninių ūglių, o tarpubambliuose išaugina po 2-3 vaisius.
Agurkų hibridai ir veislės pagal ankstyvumą
Lietuvoje dėl klimato sąlygų populiaresni labai ankstyvi, ankstyvi ir vidutinio ankstyvumo agurkų hibridai bei veislės. Augalai pradeda derėti po 30-50 dienų. Kuo ankstyvesnė veislė, pavyzdžiui, Kybria F1, Mirabelle F1, Merengue F1, Monika, tuo anksčiau ji pradeda derėti, nors jų vegetacijos periodas yra gana ilgas. Ankstyvųjų veislių, auginamų šiltnamiuose, stiebas ne ilgas (0,5-0,8 m), o vėlyvesnių – ilgesnis (iki 2,5 m ir daugiau) ir turi daugiau šoninių šakų.
Jei agurkai auga greitai, jie yra ankstyvi. Jei auga lėčiau, vaisiai bus vėlyvesni, tvirtesni, didesnio derlingumo – tinkami auginti vasaros pabaigoje.
Svarbiausi agurkų sėklų kokybės rodikliai
Sėklų kokybė
Prieš patekimą į prekybą agurkų sėklos yra testuojamos – tikrinamas sėklų daigumas, dygimo energija. Pavyzdžiui, jei perkate praeitų metų sėklas – minėti rodikliai tikrinami kiekvienais metais, kas 3 mėn., kad būtų užtikrintas labai geras sėklų daigumas ir kokybė. Agurkų sėklos pradeda dygti, esant 16-18 laipsnių temperatūrai ir sudygsta per 5 dienas. Optimali dygimo temperatūra yra 30 laipsnių.
Agurkų atsparumas ligoms
Ant agurkų sėklų pakuočių atsparumas ligoms žymimas raidėmis: CMV – agurkų mozaikos virusas; PRSV – stiebo virusas; CVYV – geltonas dėmėtumo virusas; SCAB – agurkų kladosporiozė; Sf – tikroji miltligė; TLS – lapų dėmėtumas.
Agurkų sėjos laikas
Kovo pradžioje sėjami agurkai šildomuose šiltnamiuose (daigynuose), kurių daigai bus sodinami balandžio pirmomis dienomis šildomuose šiltnamiuose, kur bus šildomas ir gruntas. Jei šiltnamyje nėra gruntinio šildymo, o tiks šildomas oras, tai agurkų daigus patartina sodinti balandžio viduryje. Nešildomuose poletileniniuose ar stikliniuose šiltnamiuose agurkų daigus sodinkite tik gegužės viduryje.
Kovo mėnesį pasėjus agurkų sėklas, daigai tinkami sodinimui užauga per 30-35 dienas. Todėl pagal sodinimo galimybes, sėkite sėklas laiku, kad neperaugtų daigai.
Agurkų sėja ir daigų auginimas
Agurkų sėklos sėjamos į durpinius ar plastmasinius 10-12 cm skersmens vazonėlius (be pikavimo), pripildytus durpių substrato sėjimui – sėjai (pH 5,5-6,5; EC-1,2-1,8 mS/cm). Sėkla įterpiama gulsčiai, 1-2 cm gylyje. Daiginimo metu vazonėliai su pasėtomis sėklomis uždengiami polietileno plėvele ir agrodanga. Sėklos daiginamos 24-28 laipsnių temperatūroje, sudygsta per 2-3 dienas. (Sėklos, pasėtos į supuolusią, šaltą, šlapią žemę, ir daiginamos per vėsioje patalpoje, supūva). Paskui, kad daigai neištįstų, temperatūra sumažinama iki 23 laipsnių (dieną ir naktį,) ir tokia temperatūra palaikoma 10 dienų. Ant stelažų augalai su vazonėliais sustatomi po 15 vnt/kv.m, kad nesiliestų jų lapai, tuomet agurkų daigai išaugs tvirti, kompaktiški, neištįsę. Auginimo metu palaikoma dieną - 22 laipsnių temperatūra, naktį – iki 18-20 laipsnių. Jei naktį temperatūra bus aukšta, daigai ištįs. Agurkų daigams augti labai svarbi substrato temperatūra, ji turi būti 18-20 laipsnių. Agurkų šaknys, esant žemesnei, nei 10 laipsnių temperatūrai neįsisavina maisto medžiagų.
Agurkų daigai laistomi retai, bet gausiai šiltu, 22-25 laipsnių vandeniu, pirmoje dienos pusėje. Substratas turi būti drėgnas, bet ne šlapias. Kad agurkų daigai užaugtų su gerai išvystyta šaknų sistema ir būtų gyvybingi, geros kokybės, tręšiama Ruter AA ir Humistaro tirpalu (1 kub.m vandens ištirpinama po 1 litrą šių trąšų). Jų daigai prieš sodinimą į nuolatinę augimo vietą nuo pašaknio ligų profilaktiškai laistomi 0,15 proc. koncentracijos previkuro tirpalu. Daigai tinkami sodinimui turi būti 25–30 cm aukščio, su 5-6 lapais ir gerai išvystyta, baltos spalvos šaknų sistema.
