Pagrindiniai pavasario darbai augalų augintojams

Kovo mėnuo reikšmingas ne tik kaip pavasario pradžia. Tiek daržininkams, tiek sodininkams šiuo laiku gausu darbų. O ir auginantiems kabarinius augalus reikėtų nepamiršti, kad dabar – tinkamiausias laikas jais pasirūpinti.

Daržininkams – daiginimo metas

Turintys daržininkavimo patirties žino – per pirmas dešimt kovo dienų reikėjo pasisėti daržovių daigams. Pavyzdžiui, ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų.
Pomidorų ir agurkų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei šildomame, juos sėti jau reikėjo kovo pradžioje, jei nešildomame – mėnesio viduryje, jei po priedangomis – sėkite kovo pabaigoje. Jei agurkus auginsite šiltnamyje, kuriame šildomas net gruntas, jų sėklas sėkite kovo pirmąją dekadą, jei šildomas bus tik oras – kovo pabaigoje.

Pomidorų daigai užauga per 50-55, agurkų – per 25-35 dienas. Reikia nepamiršti, seno patarimo, kad pomidorai nesirgs, jei pusvalandį sėklos bus pamirkomos kalo permanganato tirpale.
Kovo mėnesio viduryje taip pat metas daiginti bulves. Patalpos temperatūra turi būti 12-13 laipsnių. Bulvės sudygsta per 35-40 dienų. Lauke kai tik atšyla oras ir išdžiūsta dirva taip pat galima pasisėti ridikėlių.

Sodininkams – dėmesys medžiams ir krūmams

Kovo mėnesį sode pats laikas pagalvoti apie apdengtų augalų vėdinimą. Taip pat svarbu atnaujinti medžių balinimą, nugenėti nereikalingas ar sausas šakeles, sodo derva užtepti žaizdeles, nušalimus, apgraužimus. Kamienus apsaugoti lipniomis juostomis nuo kenkėjų.
Kol nepradėjo sprogti pumpurai, pats tinkamiausiais metas genėti vaismedžius. Šakučių be pumpurų genėti nereikia, kitas genėkite iki žiedinių pumpurų.

Jei nurudavo agrastų ar serbentų lapų pakraščiai, tai ženklas kad jiems trūksta kalio. Todėl šiuos vaiskrūmius patariama nupurkšti pelenų šarmu ir patręšti kalio ir fosforo trąšomis arba tiesiog chloro neturinčiomis trąšomis.

Apskritai kovas – vaismedžių, medžių, vaiskrūmių, vynuogių, gyvatvorių sodinimo metas. Kai tik dirva pradžiūvusi ir oras atšilęs galima jau ir sodinti.

Shutterstock nuotr.

Laikas persodinti kambarinius augalus

Tie, kurie daržo ar sodo neturi, tačiau augina namus puošiančius kambarinius augalus, taip pat neturėtų pamiršti svarbiausių kovo darbų. Pirmiausia, augalai šiuo metu pradeda intensyviai augti, todėl juos reikėtų gausiau laistyti ir tręšti.

Pavasario pradžioje galima persodinti daugumą kambarinių augalų. Kitiems reiktų pakeisti nors viršutinį žemių sluoksnį. Prieš persodinant kambarinius augalus, juos gerai palaistykite. Į naują vazoną sodinkite tokiame pat gylyje, kokiame augo anksčiau. Vėl gausiai palaistykite. Išbėgusį į padėklą vandenį išpilkite. Augalus dažnai apipurkškite vandeniu. Vėliau laistykite tik tiek, kad neišdžiūtų žemė. Tręškite tik tada, kai augalai pradės augti po persodinimo.

Jau mėnesio pradžioje į šviesią vietą reiktų perkelti tamsoje ar saulės neapšviečiamoje patalpoje žiemojusius kaktusus. Tuos, kurių pumpurai jau gerai išsivystę, reiktų palaistyti, o nepabudusius – laikyti sausai. Antroje mėnesio pusėje bundančius kaktusus jau galima persodinti, o anksti žydinčius geriausia persodinti po žydėjimo.

Nauda sveikatai

Žiedinių kopūstų ląsteliena lengvai virškinama, todėl mitybos specialistai jas vertina kaip puikias dietines daržoves, sukaupiančias gerokai daugiau žmogaus organizmui naudingų mineralinių medžiagų ir vitaminų nei paprasti kopūstai.

Porai turi nemažai cinko ir geležies, yra medžiagų, apsaugančių nuo vėžio, tam tikrų labai reikalingų žarnoms skaidulinių medžiagų.

Svogūnuose gausu eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų, flavonoidų ir augalinio hormono gliukinino, mažinančio cukraus kiekį kraujyje.

Salotos gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, padeda organizmui pasisavinti naudingas maisto medžiagas, reguliuoja skysčių balansą organizme, varo šlapimą, laisvina vidurius.

Salieruose yra daug organinio natrio, kuris gali pakeisti druską. Be to, šiose daržovėse yra tonizuojamųjų medžiagų, kurios apsaugo organizmą nuo onkologinių ligų ir padeda normalizuoti organizmo medžiagų apykaitą.

Pomidorai – likopeno šaltinis. Keli tyrimai nustatė, kad padidintas pomidorų ar jų produktų vartojimas susijęs su vėžio ir širdies ligų rizikos sumažėjimu.

Agurkas turi baltymų, cukraus, vitaminų C, B1, B2, P, A, jodo. Daugiausiai vitamino C turi ankstyvieji pirmojo derliaus agurkai, vėlyvieji – mažiau.

Bulvė yra geras įvairių mineralų, organinių rūgščių ir karotino - pigmento, kuris aprūpina organizmą vitaminu A, šaltinis.

Ridikėliuose taip pat gausu organizmui būtinų medžiagų: kalio ir kalcio, magnio ir geležies, cinko ir jodo.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis