Prasideda salotų sezonas: kaip sulaukti gausaus derliaus

Seniau mūsų salotinėse puikavosi tik žaliosios lapinės salotos, o dabar yra jau didžiulis pasirinkimas skirtingų tipų, spalvų, formų, skonių salotų. O dar jas paskaninus prieskoninėmis žalumyninėmis daržovėmis, galime sukurti maistingus salotų derinius. Beje, visi šie augalai yra ir dekoratyvūs – tad tai dar atgaiva ir akims sode, darže bei balkone.

Salotos – lapinės (žalumyninės) daržovės

Sėjamoji salota (Lactuca sativa L.) yra ankstyva, vertinga, greitai auganti vienmetė lapinė daržovė. Salotų stiebai išauga iki 120 cm aukščio, žiedai sudaro krepšelius, smulkūs, geltoni. Augalo vaisius – pilkas, pailgai kiaušiniškas, plokščias.

Vertingos lapinės daržovės

Salotose gausu antioksidantų, vitamino K, vitamino C, folio rūgšties. Salotų lapai dedami į salotas, mišraines, garnyrą, užkandžius. Salotos savo maistine verte nenusileidžia „rimtoms” daržovėms, o kai kurias netgi pranoksta. Pirmiausia juose yra labai daug folinės rūgšties, kuri dalyvauja kraujodaroje, saugo kepenis ir neleidžia vystytis aterosklerozei. Ši rūgštis labai svarbi vaisingo amžiaus moterims, ypač nėštumo metu. Salotos nestokoja ir beta karotino bei vitamino K, kurių trūksta daugeliui žmonių, salotose gausu antioksidantų. Norint apsirūpinti minėtomis naudingomis medžiagomis, neužtenka retsykiais sukrimsti salotos lapą – būtina žalumynus valgyti kasdien ir gana gausiai.

Salotų įvairovė

Sodybų daržuose ar šiltnamiuose auginamos lapinės, gūžinės ir romaninės salotos.

Lapinės. Lapinės salotos išaugina lapų skrotelę, bet nesuka gūžių. Be įprastai nuo seno auginamų žaliais lygiais ar garbanotais lapais Grand Rapids tipo salotų, yra ir ryškesnių spalvų lapais – rausvais, raudonais, bordiniais ir tamsiai violetiniais. O taip pat labai originalių – ąžuolo formos bei plunksniniais lapais (Lollo tipo). Daugumoje jų skrotelės žalialapės, vidutinio dydžio, 20-25 cm skersmens, kompaktiškos, bet yra ir smulkiai karpytais lapais: Lollo Rossa tipo – ryškiais raudonais, bordiniais lapais, pikantiškesnio skonio bei Lollo Bionda tipo – šviesiai žalios, švelnesnio skonio. Tinka auginti visą sezoną lauke. Rečiau pasodinus daigus, išauga gražios formos skrotelė, primenanti gūželę, o pasodinus tankiai – tik ištįsta lapai. 1 g – apie 800-1200 sėklų.

Labai originalios lapinės garbanotos Frisée tipo salotos. Skrotelės didelės, 0,45 iki 0,8 kg svorio. labai vienodos, kompaktiškos. Lapai tamsiai ir šviesiai žalios spalvos, garbanoti, smulkiai juvelyriškai karpyti, blizgūs, tačiau storesni ir tvirtesni už įprastinių Grand Rapids tipo salotų lapus. Jos švelnaus skonio, puošnios. Tinka salotų ruošimui, patiekalų papuošimui, o taip pat yra ir darželio puošmena. Nuskintos gerai laikosi, nevysta. Tinka auginti lauke vasaros ir rudens derliui, o šiltnamiuose – pavasario derliui. Lapinės salotos gali būti sodinamos daigais daigais (balandžio – rūgpjūčio mėnesiais) arba sėjamos tiesiai į dirvą šiltnamyje bei lauke. Jų derlius imamas praėjus 30–40 (50) dienų nuo daigų pasirodymo.

Gūžinės. Gūžinės salotos sudaro rutuliškas arba priploto rutulio formos gūžes. Jų veislės skiriamos į grupes: sviestinės salotos žaliais lapais (kurie padengti vaškiniu sluoksniu) ir Aisbergo (ledo) – traškiosios salotos. Šių salotų gūžė tanki, apvali, 0,6-0,7 kg svorio, gali išaugti ir net iki 1 kg. Lapai stambūs, banguoti, traškūs, žaliai – balzgani, labai sultingi ir saldūs. Gūžinės salotos nuskintos ilgai nevysta, kaip lapinės salotos. Auginamos šiltnamiuose, o pavasarį ir vasaros pradžioje – lauke. Priklausomai nuo ankstyvumo, užauga per 40-80 dienų.

Romėnų salotos. Pastaruoju metu populiarėja ir gūžinės romėnų salotos (lygiais lapais), kurios savo forma panašios į Pekino kopūstėlius. Jų gūžėse lapai – kiaušiniški, banguoti, šiurkštūs ar kiek švelnesni, žalios arba raudonos spalvos. Gūžės, 30-32 cm cm aukščio, vidutinio dydžio ir stambios, purios, su traškiu vidumi, dažniausiai ovalinės formos. Bet yra naujų žalialapių veislių su ne būdingos apvalios formos, stambiomis gūželėmis, 0,4-0,5 kg svorio ir dar kitų veislių, kurių gūželės šiek tiek garbanotais kraštais, tamsiai žalios spalvos, mini - 18-20 cm aukščio. Romėnų salotos sukaupia daug vitaminų. Labai skanios. Gerai laikosi nuskintos. Užauga per 70–100 dienų nuo daigų pasirodymo, tinka tinka valgyti vasaros pabaigoje, rudens pradžioje ir žiemą. Derlius paprastai imamas spalio mėnesį.

Lapinės salotos išaugina lapų skrotelę, bet nesudaro gūželių. Skirtingų veislių lapai būna įvairių spalvų ir formų.

Gūžinės salotos išaugina rutuliškos arba rutuliškai suplotos formos įvairaus dydžio gūželes.
Priklausomai nuo ankstyvumo, užauga per 40–80 dienų. Nupjautos gūželės laikosi apie 3-4 savaites, esant 0,5–1 laipsnių temperatūrai ir 80–85 proc. santykinei oro drėgmei.
Romaninės salotos išaugina ovalias, minkštas gūželes. Maistui vartojami viduriniai balti lapai.

Auginimas ir priežiūra

Salotos yra šviesiamėgiai augalai. Gerai auga humusingoje, vidutinio sunkumo prieš metus mėšlu tręštoje, nepiktžolėtoje dirvoje. Geriausi priešsėliai – agurkai, kopūstai ir bulvės.

Salotas galima sėti tiesiai į dirvą, kai pradžiūsta arba sodinti daigais. Salotoms nereikia daug šilumos: pradeda dygti esant 4 laipsniams, tačiau palankiausia augti temperatūra – 10–17 laipsniams. Salotos greitai perauga, todėl jas reikia sėti keletą kartų. Pasėjus iš rudens prieš užšalimą, šių lapinių daržovių galima turėti jau anksti pavasarį, šalpusniui pražydus. Kadangi salotos pakenčia šalnas, dalį jų galite pasėti pavasarį, šalpusniui pražydus, o vėliau sėdami kas 10 dienų, neperaugusių, geros kokybės salotų derliumi galėsite džiaugtis ilgai, rugsėjį ir net iki spalio vidurio.

Lauke salotos pradedamos sėti gegužės pradžioje ir baigiamos rugpjūčio mėnesį. Iš sėklų auginamas lapines salotas būtina laiku išretinti: pirmą kartą išaugus 2–3 tikriesiems lapeliams kas 5 cm (gūžines dar kartą po 2–3 savaičių, paliekant 15–20 cm tarpus). Per tankiai augančių salotų lapai sukietėja, apkarsta, išaugina žiedynus.

Gegužės mėnesį ankstyvąsias salotų veisles geriau sodinti daigais 110–120 cm pločio ir 10 cm aukščio lysvėse kas 20x20 arba 25x30 cm atstumais. Salotų daigai užauga per 15–20 (30) dienų. Į nuolatinę auginimo vietą sodinami su 5–6 tikraisiais lapeliais.

Per tankiai pasodintos ir per sausrą nelaistomos salotos neužaugina gūželių, jų lapai būna kartūs ir greitai augina žiedynus. Daigus reikia sodinti ne giliau, negu augo daigyne ar daigyklose, vazonėliuose.

Salotos tręšiamos kompostu arba kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Salotos užauga 10–12 dienų anksčiau, jei lysvės pridengiamos daržo plėvele. Salotų derlius imamas atrinktinai per keletą kartų.

Salotų veislės

Lapinės salotos

‘Frillice‘ – traškios, kitaip vadinamos ledo salotos. Jos atsparios ligoms, labai skanios ir dekoratyvios, ilgai neperauga, tinkamos auginti visą sezoną. Patartina išauginti daigus ir sodinti į lysvę.

‘Vicinity‘ – lapinės Salanova tipo salotos, tinkamos auginti visą sezoną. Jų lapeliai nedideli. Išpjovus kotą jie atsiskiria, salotų nereikia papildomai smulkinti. Šių salotų sėklos granuliuotos, todėl labai patogu sėti tiek į indelius, tiek tiesiai į gruntą iš karto išlaikant reikiamus atstumus. Šias salotas patartina sodinti daigais.

‘Lollo Bionda‘ (žalios) ir ‘Lollo Rossa‘ (raudonos) – Lollo tipo salotos. Sėjamos tiesiai į gruntą arba indelius. Augintinos pavasarį ir rudenį šiltnamyje ar lauke po priedangomis. Kad lapų rozetės būtų gražios, didelės, išaugusius daigus reikia retinti 20-25 cm atstumu.

‘Aficion‘– Batavijos tipo salotos, visus metus augintinos šiltnamyje, lauke – visą sezoną. Pasižymi dideliu atsparumu ligoms, ilgai neperauga. Lapai šviesiai žalios spalvos. Tinka sėti tiesiai į gruntą, bet geriau sodinti daigais.

Gūžinės salotos

Ledo salotos – ‘Etude‘, ‘Balmoral‘, ‘Maugli‘, ‘Saladin‘.

Romaninės – ‘Coventry‘ gūželės mažos, kumščio dydžio, labai skanios, šiuo metu labai populiarios, ‘Paris White‘ – formuoja dideles gūželes.

Švelnialapės (sviestinės) – ‘Owacja‘, ‘Attraction‘.

Visas gūžines salotas rekomenduojama sodinti daigais. Vienos salotos tinkamos auginti pavasarį ir rudenį, kitos – visą sezoną. Visą sezoną augintinos lapinių salotų veislės: ‘Aficion‘, ‘Vicinity‘,‘Frillice‘; gūžinių salotų veislės: gūžinės ledo – ‘Balmoral‘, ‘Maugli‘, ‘Saladin‘; gūžinės sviestinės (minkštos) – ‘Owacja‘, ‘Attraction‘; romaninės
– ‘Coventry‘,‘Paris White‘.

Salotų daigų auginimas

Geriausia salotas į šiltnamį sodinti daigais. Tada jos užauga 3–4 savaitėmis anksčiau. Jei anksti pavasarį norite užsiauginti gūžinių salotų, jas sėkite vasario viduryje. Pavasariniuose šiltnamiuose (su techniniu šildymu) salotas sėkite nuo vasario 15–25  iki kovo 20–25 d.; tik saulės šildomuose šiltnamiuose – nuo balandžio 5–15 iki gegužės 5–15 d., tuneliuose – nuo kovo 15–25 iki gegužės 5–10 d., po paprastomis dangomis – nuo balandžio 10 iki gegužės 20–25 dienos.

Salotų daigus geriausia auginti, sėjant tiesiai į plastikines kasetes. Daigams auginti kasetėse naudojami paruošti durpių substratai. Kasetės pripildomos substrato, gausiai palaistomos ir į kiekvieną indelį pasėjama po vieną ar kelias sėklas (jei pasitaikytų nedaigių sėklų, bus atsarga pikavimui). Sėjama 0,5 cm gylyje. Kasetės uždengiamos plėvele, tada mažiau garuos drėgmė. Sėkloms sudygus, plėvelė nuimama.

Salotoms dygti optimali temperatūra 8–15 laipsniai. Nuo to, kokiomis sąlygomis dygsta sėklos, priklauso būsimas salotų derlius. Greičiausiai salotos sudygsta, kai oro temperatūra 20 laipsniai. Iki sudygimo geriausia šiltnamyje palaikyti 8–15 laipsnių temperatūrą. Daigams sudygus, temperatūra mažinama iki 6–10o C, o vėliau ji reguliuojama, atsižvelgiant į apšvietimo sąlygas. Saulėtą dieną temperatūra palaikoma apie 20 laipsnių, apsiniaukusią – 14–16 laipsniai, naktį – 10–12 laipsnių. Persodinami salotų daigai turi būti gerai išsivystę, sveiki, turėti vešlias šaknis ir 3–4 tikruosius lapelius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis