Anot LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Elenos Survilienės – Radzevičės, dabartiniu metu agurkai dėl vertingos maistinės ir gydomosios vertės vieni populiariausių, labiausiai paplitusių daržovių. Jų vaisiai malonaus aromato, švelnaus skonio, valgomi švieži, skanūs rauginti ir marinuoti.
Lietuvoje agurkai – vasarą auginami lauke ūkininkų ir daržininkų mėgėjų, o ištisus metus juos šiltnamiuose augina didieji daržininkystės ūkiai, ūkininkai ir sezono metu – mėgėjai.
Mokslininkės nuomone, agurkai – yra mažiausiai kaloringos daržovės (100 g/15 kcal), bet jose yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas. 95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga, ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo.
Agurkai savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra visų svarbiausių vitaminų, tik, žinoma, žymiai mažesniais kiekiais kaip minėtose daržovėse. Agurkai pagerina apetitą, riebalų bei baltymų įsisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą. Jų vaisiuose esanti tartrono rūgštis stabdo angliavandenių virtimą riebalais. Dauguma vertingų maisto medžiagų susikaupusios bręstančiose sėklose ir prie luobelės, todėl jos nereikia nulupti.
Agurkus rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Agurkai pagerina virškinimą, tirpdo akmenis, stabdo sąnarių uždegimus, gerina liaukų darbą, atnaujina ląsteles, užkerta kelią kraujagyslių kalkėjimui, lengvina širdies veiklą.
Kosmetikos priemonė. Agurkai – seniai žinoma kosmetikos priemonė, daranti veido bei kitų kūno dalių odą lygią, elastingą, išvalanti nuo spuogų, bėrimų. Galvos odos įtrynimas agurkų sultimis gerina plaukų augimą ir neleidžia jiems skilinėti.
Agurkų priežūros darbai
Pasak dr. Elenos Survilienės – Radzevičės, formuojant augalus, būtina pašalinti ligotus, geltonus ir sudžiuvusius lapus. Patartina šalinti apatines derėjusias atžalas, augalai geriau vėdinsis, mažiau plis ligos. Šiuos darbus reikia atlikti pirmoje dienos pusėje, kad apdžiūtų žaizdos. Tą dieną, kai skinami lapai ar vaisiai, augalų negalima laistyti. Naudojant lašelinę sistemą, tai neturi reikšmės.
Laistymas. Agurkai iki žydėjimo laistomi retai, bet gausiai šiltu (22-25 laipsnių) vandeniu. Tuomet jie mažiau auga (neskatinamas vegetatyvinis augimas), bet sukrauna daugiau žiedų. Žydintys ir pradėję megzti vaisius augalai laistomi dažnai, bet po mažiau, nes agurkų šaknys išsidėsčiusios sekliai (15-20 cm gylyje). Derantys agurkai laistomi gausiai pirmoje dienos pusėje, stengiamasi neaplieti lapų ir nesuplukti žemės.
Pasodinus daigus, 5-20 cm atstumu nuo jų išdėstomi lašelinio drėkinimo vamzdeliai. Lašelinis drėkinimas leidžia gerokai sumažinti laistymui skirto vandens sąnaudas ir lokaliai įterpti mineralines trąšas bei kompleksinės augalų apsaugos priemones. Daržininkai mėgėjai laisto dažniausiai rankiniu būdu – su žarna.
Vėdinimas. Norint sudaryti tinkamą mikroklimatą šiltnamiuose, svarbu gerai juos vėdinti. Ryte pirmiausia atidaromos saulės pusėje esančios orlaidės, o vėliau, temperatūrai kylant, visos likusios. Šiltnamiai vėdinami tik per viršutines orlaides, nes agurkai nepakenčia skersvėjo. Vasarą, kai oras šiltnamyje labai įkaista, palaistomi takai ir tarplysviai, neapliejant augalų. Taip ne tik padidinama drėgmė šiltnamiuose, bet šiek tiek sumažinama ir oro temperatūra.
Poreikis maisto medžiagoms. Agurkai labai greitai auga. Per gana trumpą laiką užaugina didelį derlių, todėl jiems reikia daug maisto medžiagų. Vegetacijos pradžioje agurkų augimui didelę įtaką turi fosforas. Fosforas yra svarbus šaknų vystymuisi, turi didelės įtakos žydėjimui. Azoto iki derėjimo agurkams reikia nedaug. Derėjimo metu padidėja ne tik azoto, bet kalio poreikis augalams. Kalis įtakoja šaknų bei atžalų augimą, vaisių užuomazgų susidarymą. Agurkams labai svarbus ir kalcis bei magnis. Kalcis turi įtakos mineralinių druskų judėjimui bei jų įsisavinimui. Dažnai kalcio trūkumas agurkams pasireiškia dėl netinkamo mikroklimato šiltnamiuose.
Agurkų tręšimas. Vegetacijos metu agurkus būtina tręšti atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį dirvoje bei augalų būklę ir augalų augimo tarpsnį. Agurkai nepakenčia didelės druskų koncentracijos, todėl jie tręšiami dažnai, bet ne po daug (ypač augalams žydint ir vaisių mezgimo metu). Iki derėjimo agurkai tręšiami kompleksinėmis trąšomis (14-9-25) arba (14-11-25) ir kalcio salietros tirpalu (viename kub. metre vandens ištirpinama 1,5-1,6 kg šios kompleksinės trąšos ir 0,3-0,5 kg kalcio salietros), kurio litre būna: 300-350 mg kalio, 200-220 mg azoto ir 39 mg fosforo.
Derėjimo metu agurkai tręšiami su didesniu kalio ir fosforo kiekiu (8-11-35) ar (6-14-30) ir kalcio salietros tirpalu (viename kub. metre vandens ištirpinama 1,5-1,8 kg šios kompleksinės trąšos ir 0,3-0,5 kg kalcio salietros) arba kompleksinėmis trąšomis (10-5-40) – su didesniu kalio kiekiu. Tirpalo EC (druskų koncentracija tirpale) turi būti ne daugiau kaip 2,5. Laistomo vandens rūgštingumas koreguojamas azoto rūgštimi.
Vidurvasaryje, kai apmiršta dalis agurkų lapų ir šaknų, reikia atjauninti augalus. Tuomet nakties temperatūra sumažinama iki 16-17 C ir augalai patręšiami kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu (14-11-25) ir kalcio salietros tirpalu. Šis tręšimas paskatina agurkų šoninių atžalų augimą ir vaisių užuomazgų formavimąsi. Šiuo metu labai tinka agurkus patręšti Ruter AA ir Humistaro tirpalu (1 kub. m vandens ištirpinti po 1 litrą šių trąšų). Šios trąšos puikiai atgaivina augalus, ypač jų šaknis, padeda įveikti ligas, sausros bei karščio sukeltą stresą ir padidina derlių.
Kai dienos apniukusios ir trūksta saulės, rekomenduojama agurkus patręšti Boramin kalciu, kuris skatina žiedinių užuomazgų formavimąsi.
Derliaus rinkimas. Derėjimo pradžioje agurkai skinami kas 2-3 dienas, o vėliau – kas antrą dieną. Kuo dažniau skinami vaisiai, tuo didesnis derlius. Išskinami ir netaisyklingos formos vaisiai, kad netrukdytų megztis kitoms užuomazgoms, nealintų augalų.
Augimo pakitimai. Vegetacijos eigoje, susiduriama su įvairiais agurkų augimo pakitimais. Jų atsiradimo priežastys įvairios. Pirmiausia reikia sudaryti kuo optimalesnes sąlygas augalų augimui šiltnamiuose. Pasirodžius sutrikimo požymiams, reikia pašalinti jo atsiradimo priežastis.
Pasak LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Elenos Survilienės – Radzevičės, agurkų derlingumą mažina ligos ir kenkėjai.
Pavojingiausios agurkų ligos
Agurkai serga dviejų rūšių miltligėmis. Viena yra miltligė (grybai Sphaerotheca fuliginea, Sphaerotheca fusca, Erysiphe cichoracearum) ją net vadina tikrąja miltlige, kai ant pažeistų augalo dalių, geriausiai tai matoma ant lapų, atsiranda baltos spalvos miltuotos apnašos. Miltligės požymių galima rasti net ant apyžiedžių, stiebų, o ant agurkų vaisių aptinkama retai. Stipriau pažeisti augalai menkai dera, skursta ir žūsta. Dauguma platinamų agurkų veislių ir hibridų yra atsparūs miltligei. Miltligei palankūs plisti vidutinė oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė, sausa dirva, sumažėjęs apšvietimas ir didelis augalų tankumas.
Kita liga – netikroji miltligė (Pseudoperonospora cubensis). Jos požymiai išryškėja viršutinėje lapų pusėje kampuotomis lyg mozaika gelsvai rudos spalvos dėmėmis, o apatinėje pusėje – dėmių vietoje matomas pilkšvas apnašas. Abi ligos gana rimtos, bet pastaroji dėl trumpo inkubacinio periodo (laikas nuo užsikrėtimo iki matomų ligos požymių) yra žalingesnė. Dėl ypatingo gebėjimo greitai apkrėsti augalus ligos eiga gali būti žaibiška ir per 3 dienas agurkai gali visiškai sudžiūti ir sunykti. Didelius nuostolius netikroji miltligė padaro neapšildomuose šiltnamiuose, esant žemai temperatūrai. Aukšta santykinė oro drėgmė labai palanki užkrato plitimui. Stiebo ir vaisių grybas nepažeidžia, tačiau netekę lapų, agurkai nebedera, džiūsta. Jeigu ši liga pasireiškia anksti, derliaus gali visai nebūti arba jis būna labai menkas.
Kaip sumažinti ligų nuostolius? Auginti miltligėms atsparias veisles. Agurkų nesodinti tankiai. Dažniau vėdinti šiltnamį. Naikinti piktžoles (kai kurios piktžolės serga ta pačia miltlige, kaip ir agurkai), kad jos neužsikrėstų ir po to neperneštų ligos. Nepertręšti azotinėmis trąšomis. Daugiau dėmesio skirti augalų priežiūrai, laiku genėti, kad būrų geresnis vėdinimas. Šalinti stipriai sergančius augalus ar jų pažeistas dalis – taip liks mažiau užkrato. Stiprinti augalus purškiant per lapus botaninių ekstraktų produktais, skirtais augalų priežiūrai – Flama, Funres, Mimoten – jais purškiama 0,3 proc. tirpalu, Zytron purškiama 0,15 proc. tirpalu.
Pastebėjus pirmus miltligės požymius, purkšti fungicidais Topas, Candit, o netikrąją miltligę – Previcur. Purškiant augalus stengtis maksimaliai padengti purškiamu augalų apsaugos produktu tiek viršutinį, tiek apatinį lapų paviršių. Baigus derėti agurkams, pašalinti visas augalines liekanas, kad neliktų žiemojančio užkrato.
Kita pavojinga agurkų liga, kuri plinta šiltnamiuose, tai grybo Didymella bryoniae sukeliama – dėmėtligė, dar vadinama askochitoze. Ligai plisti palanki žema temperatūra naktį ir aukšta dieną. Ligos požymiai gali atsirasti ant visų antžeminių augalo dalių (lapų, šoninių atžalų, vaisinių užuomazgų, stiebo). Ant lapų atsiranda stambių, pradžioje šviesių, vėliau tamsėjančių ir džiūstančių dėmių. Kartais dėmes juosia gelsvas apvadas. Ant apsikrėtusių stiebų, šoninių atžalų atsiranda pailgų, įdumbančių, pilkšvų sausų dėmių, tose vietose audiniai išilgai plyšta ir iš jų sunkiasi rusvo kietėjančio skysčio lašeliai. Dėmėse galima įžiūrėti susidariusių daugybę smulkių, iš pradžių pilkšvų, vėliau tamsėjančių kūnelių – tai grybo piknidžiai, juose susidaro piknosporos, kuriomis grybas dauginasi. Šios sporos lengvai įsiskverbia į augalą per įvairias žaizdas, padarytas skinant vaisius, šalinant atžalas ar paliktas vabzdžių. Jei pažeidžiamas stiebas, dažniausiai ties pagrindu, arti dirvos – augalas sunyksta. Ligos sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose, kartais randamas ant sėklų.
Kaip sumažinti ligų nuostolius? Pirmiausiai turi būti sveika ir neužkrėsta sėkla. Vėdinti šiltnamius, kad nesusidarytų perteklinė drėgmė ir kondensatas. Kadangi cheminių apsaugos produktų nėra, tenka daug dėmesio skirti augalų priežiūrai. Šalinti pirmuosius susirgusius augalus, vaisius, lapus, ūsus. Pažeistus stiebus skubiai aptepti žaizdas gydančia košele – gesintų kalkių, medžio pelenų, trintos anglies. Augalų laistymas organinėmis trąšomis Mimoten 0,1 proc. tirpalu ar purškimas 0,3 proc. tirpalu. Flama arba Funres sustiprina augalų atsparumą ir mažina ligų pasireiškimo galimybes. Ligą pristabdo gausus tręšimas kaliu. Baigus derėti agurkams, nepamirškite pašalinti visas augalines liekanas.
Dėl nekokybiškos, užkrėstos bakterijomis sėklos, agurkai gali susirgti bakterine dėmėtlige (Pseudomonas syringae pv. lachrymans). Ši liga dažnesnė lauke augantiems agurkams, kadangi užkratas gali patekti ir iš aplinkos. Tačiau šiltnamyje suserga ir trumpavaisiai agurkai. Ant pažeistų lapų (dažniausiai), atsiranda šviesiai žalsvų, smulkių (iki 0,5 cm diametro), pradžioje vandeningų, kampuotų dėmelių. Jos gana greit plečiasi, pasidaro pilkšvos, vėliau paruduoja, dėmių vietose lapalakštis gali iškristi, lapai pasidaro žvaigždiškai skylėti. Tuo liga skiriasi nuo alternariozės, kuri dažnai žmonių dar vadinama rudlige. Dėmių vietose išsiveržia pilkšvo skysčio lašeliai, kuriuose būna daug bakterijų. Tokių dėmių galima aptikti ir ant stiebų, lapkočių ir vaisių. Susirgę vaisiai beaugdami deformuojasi, praranda prekinę išvaizdą.
Kita bakterija Erwinia carotovora subsp. carotovora gali sukelti šlapiąjį stiebo pagrindo puvinį. dirvoje augantiems agurkams. Bakterijos gali patekti į augalą per kenkėjo padarytus pažeidimus arba per natūralias įtrūkimus, įskilimus. Vegetacijos metu plinta per orą, vandenį – laistant arba mechaniškai – skinant vaisius, prižiūrint augalus. Palankiausios sąlygos vystytis bakteriozėms – didelė oro drėgmė, kai lapų paviršiuje ilgesnį laiką išlieka vandens lašeliai ir 19–24 °C temperatūra.
Kaip sumažinti ligų nuostolius? Pirmiausiai užkirsti patogeninėms bakterijoms patekti į šiltnamį. Sėti tik sveikų augalų sėklą. Laikytis agrotechnikos, švaros, šalinti pirmuosius susirgusius augalus. Kiek įmanoma laikyti agurkų stiebo pagrindą sausai, o tai reiškia laistoma šalia augalų, o ne pilant vandenį ant stiebo. Dažniau vėdinti, kad nesusidarytų kondensatas ir sumažėtų santykinė oro drėgmė. Bakterinių ligų prevencijai tinka naudoti citrusinių augalų sėklų ekstraktą Zytron, kuriuo augalai purškiami 0,15 proc. tirpalu. Baigus sezoną, dezinfekuoti šiltnamius karštais garais. Rekomenduojama dezinfekuoti dirvą ir substratus.
Pavojingiausi agurkų kenkėjai
Tripsai apskritai tampa didelė problema šiltnamiuose ir lauke auginamose daržovėse. Jie sunkiai „pasiekiami“ pesticidų ir yra gana atsparūs jiems. Tabakinių tripsų lervos ir suaugėliai minta lapų, pumpurų, žiedų, vaisių užuomazgų epidermio ląstelėmis. Ant apniktų lapų, vaisių atsiranda smulkių balsvų sidabriškų dėmelių, labiau pažeisti – džiūsta, pažeisti pumpurai neišsiskleidžia, o vaisiai deformuojasi. Netiesioginė tripsų žala pasireiškia ir kaip virusinių ligų pernešėjų. Tripso lerva gana judri, todėl lengvai keliauja nuo lapo ant lapo.
Kaip sumažinti nuostolius? Kadangi tripsai yra visaėdžiai kenkėjai, todėl jie į šiltnamį nesunkiai patenka iš aplinkos nuo kitų augalų. Nesunkiai peržiemoja mūsų klimato sąlygomis. Juos pastebėjus nereikėtų ilgai delsti. Panaudoti geltonos arba mėlynos spalvos lipnias gaudykles, kurios parodo, kada tripsai pradeda lankytis šiltnamyje, o dalis jų ir sugaunama. Geltonos gaudyklės parodo ir kitų kenkėjų buvimą (pvz., baltasparnius, amarus, minamuses). Komerciniuose šiltnamiuose naudojami prieš tripsus grobuoniškos erkutės ir grobuoniškos blakutės. Iš botaninių produktų tripsų žalingumo prevencijai tinka Canelys 0,3 proc. tirpalas. Jo sudėtyje yra 70 proc. cinamono lapų ir žievės ekstrakto ir 60 proc. organodinių medžiagų. Tai puiki priemonė ne tik kaip trąša, bet ir kaip augalų priežiūros priemonė nuo kenkėjų.
Šiltnaminiai baltasparniai (Trialeurodes vaporariorum) dažniausiai pamatomi, kai pajudinus baltasparniais apniktą augalą, į orą pakyla pulkas smulkių baltų vabzdžių. Kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje, čiulpia augalo sultis. Baltasparnių pažeidimai pasireiškia kaip chlorotinės dėmelės ant lapų ir vaisių, lapų chlorozė, augalų vystymosi sutrikimas ir vytimas. Augalai būna užteršti lipniomis išskyromis, kuriose vystosi suodligės sukėlėjai. Lapai ir vaisiai pasidengia juodu suodligės sukėlėjų apnašu, sutrinka fotosintezė, vaisiai praranda prekinę išvaizdą. Baltasparniai neaplenkia ir agurkų, nors labiau „mėgsta“ baklažanus, paprikas ir pomidorus.
Kaip sumažinti nuostolius? Baltasparniai kaip ir tripsai labai atsparūs cheminiams insekticidams. Augalai reguliariai turėtų būti stebimi, naudojant geltonas lipnias gaudykles kenkėjų aptikimui. Botaniniai produktai – Oleorgan, Konflic reguliariai naudojant 0,3 proc. tirpalu gali apsaugoti agurkus nuo baltasparnių ir erkių. Apdorotų augalų pakinta natūralus kvapas, skonis, todėl kenkėjai labai nenoriai minta nupurkštais augalais. Komerciniuose šiltnamiuose plėviasparnių parazitų Encarsia formosa panaudojimas nuo baltasparnių duoda gerus rezultatus. Tikimasi, kad pasodinti šalia agurkų serenčiai gali mažinti baltasparnių populiaciją. Kodėl gi nepabandžius ir neįsitikinus patiems.
