Drambliniai česnakai: kada juos verta auginti ir kuomet ne (3)

Česnakus valgyti sveika, jie stiprina organizmą, padeda apsiginti nuo virusų, su jais maistas skanesnis, pikantiškesnis, tačiau ne visi mėgsta jo specifinį aštrų skonį ir kvapą. Tad švelnesnio skonio mėgėjai gali rinktis kitą augalą „dramblinį“ česnaką – poro ir česnako giminaitį, pasižymintį žymiai švelnesniu skoniu, tačiau išlaikantį gerąsias česnakų savybes. Dabar dar kol kas apie mažai girdėtus dramblinius česnakus sutiko patirtimi pasidalinti žinomas Lietuvoje gėlių selekcininkas Antanas Markevičius, juos auginantis savo darže.

„Tiesa, pas mane šią sausą ir karštą vasarą „drambliniai“ česnakai rekordinio dydžio nepasiekė, - sako gėlių ir retų augalų augintojas Antanas Markevičius. - Jeigu anglai ir amerikiečiai rašo, kad dramblinių česnakų ropelės būna apie 400 g svorio, o retesniais atvejais netgi iki 600-700 g, tai pas mane pats stambiausias siekė tik 374 g“.

Dramblinis česnakas (Allium ampeloprasum L.) – česnakinių (Alliaceae) šeimos, Lietuvoje beveik nežinomas Allium genties augalas. Galvutės itin stambios, iki 400 ir netgi 600 g svorio. Valgomas. Skonis švelnesnis už įprastinio žieminio česnako ir labiau primena porą. Skirtingai negu kiti svogūniniai augalai, česnakai suformuoja sudėtingą svogūną, susidedantį iš atskirų dalelių – skiltelių. Česnako ropelė sudaryta iš 6–10 skiltelių, kurias dengia bendras, baltas ar pilkšvai baltas išorinis lukštas.

Drambliniai česnakai kilę iš Centrinės Azijos. Šiuo metu daugiausia jų auginama JAV, Anglijoje ir Prancūzijoje. Dydis gali skirtis. Šie česnakai auginami kaip žieminiai įprastiniai česnakai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kuo panašūs ir kuo skiriasi drambliniai česnakai nuo žieminių įprastų česnakų?

„Kadangi auginu ir paprastus stambiaskilčius žieminius česnakus, todėl galiu palyginti jų augimo ypatumus“, - sako A. Markevičius. Pasak augintojo, „drambliniai“ česnakai sudygo pavasarį gana anksti, jų daigai buvo galingi ir stori. Tačiau vėliau paprasti žieminiai česnakai ūgiu pralenkė dramblinius. Dramblinukai išaugina ilgas aukštas žiedynų strėles – iki 1,50-1,60 m aukščio. Būtent žiedynų – skirtingai, nei mūsiškiai žieminiai česnakai, drambliniai neformuoja orinių svogūnėlių, o žydi ir užmezga sėklas. Žiedai neišvaizdūs, alyviniai, siauro varpelio formos, plačiau neišsiskleidžia. Žiedynas rutuliškas, 10-12 cm skersmens. Įdomi „dramblinukų“ savybė – požeminiai vaikučiai. Tarsi kokie kardeliai, jie ant virkštelių prie galvutės užaugina dar po 3-5 nago dydžio vaikučius. Dramblinių česnakų skonis – panašiai kaip mūsiškių žieminių, bet su aiškiu poro prieskoniu.

Sodinimas ir priežiūra

Vieta. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, humusingoje, laidžioje, purioje, pakankmai drėgnoje priemolio ar lengvo priemolio dirvoje, kurios pH 6,5-7. Prieš sodinimą dirvą patartina pagerinti kompostu. Pasak A. Markevičiaus, jo darže dirvožemis – sunkus priemolis, todėl dirvą pagerino smėliu, pjuvenomis ir durpėmis, būtų nepamaišęs ir kompostas. Kuo dirva humusingesnė, tuo didesnės užauga ropelės. Savo sklype sodino po kardelių.

Sodinimas. Drambliniai česnakai sodinami spalio pabaigoje, kad dar prieš žiemą spėtų gerai įsišaknyti. Augalai turi stiprią šaknų sistemą, galingi, todėl sodinti reikia gana toli vienus nuo kitų. „Jei paprastus žieminius česnakus sodinu į 1 m ilgio vagelę 8 ropeles, tai dramblinius – kas 25 cm skiltelė nuo skiltelės, - patirtimi dalinasi A. Markevičius. - Kur buvau pasodinęs tankiau – rezultatai prastesni, ropelės užaugo mažesnės“.

Asmeninio archyvo nuotr.

Laistymas. Kadangi vasarą buvo ypač sausa, tai jų augimui trūko drėgmės. Vienoje vietoje, kur buvo laistyta, ropelės išaugo žymiai didesnės, o kur buvo nelaistyta – tik po 200 g.
Tręšimas. Tręšimas kaip ir eilinių česnakų. Prieš sodinimą dirvą patręšė kalio ir fosforo kompleksinėmis trąšomis, skirtomis bulvių auginimui. Teigiamai reaguoja į dolomitmilčius.

Mulčiavimas. Mulčiavimas reikalingas, tinka kuo turite. „Aš neturėjau durpių, tai gruodžio mėnesį, pradėjus dirvai šalti, užpyliau pjuvenomis“, - sakė A. Markevičius.
Šalnų pavojus pavasarį. Dramblinių česnakų daigai jautrūs pavasarinėms šalnoms, kad nenušąltų patartina juos uždengti agroplėvele (daržo plėvele).

Kasimas. Kasami vėliau už mūsiškius žieminius, liepos pabaigoje (priklausomai nuo metereologinių sąlygų), nes jų vegetacija maždaug 2 savaitėmis ilgesnė už įprastinių žieminių česnakų. Dengiamieji lukštai gana ilgai būna sultingi, ilgai žaliuoja ir lapai, storas stiebas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nukastus česnakus džiovina kambario temperatūros patalpoje. Paskui „dramblinių“ česnakų ropeles reikia išskaidyti skiltelėmis žymiai anksčiau nei įprastinių, nes jų dugnelis storas ir kietas (buvęs svogūnėlis). Suvėlavus išskaidyti skiltelėmis, dugnelis išplyšta, o jų pažeistų negalima sodinti.

Panaudojimas maistui

Dėl kulinarinių savybių dar mažai ką galiu pasakyti, nes stengiuosi visų pirma juos pasidauginti. Porą skiltelių suvalgėme žalių, tai, kaip jau minėjau, česnakas su poro prieskoniu. Dėjau į troškinį, tai atskirai skonio nebeišskyriau. Anglai rašo, kad itin skanus keptas su sviestu ar alyvuogių aliejumi.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis