Ar mobilūs ir atviri baldai – virtuvės ateitis?

Šiemet prestižiniame pasaulio dizaino konkurse „iF Design Award“ specialiu prizu buvo apdovanotas Poznanės Menų universiteto studentės Barbaros Stelmachowskos virtuvės projektas „Kitchen Zero“. Dizainerė komisijos palankumo sulaukė už modulinę, lengvai transformuojamą, atvirą virtuvės baldų sistemą, kurią be didesnių pastangų galima pastatyti bet kur, o maistą ruošti ne tik namuose, bet ir, tarkim, gamtoje ar parke. Ar XXI amžiuje tokie mobilūs ir atviri virtuvės baldai kaip „Kitchen Zero“ gali pakeisti įprastus baldus su uždaromis spintelėmis? Greičiausiai dar ne.

Atviros ir mobilios virtuvės įprastinių dar nepakeis

Mobilios virtuvės idėja dizaino pasaulyje sklando jau ne vieną dešimtmetį. 1998 metų Milano baldų parodoje tuo metu mažai kam žinomas, o šiandien – vienas garsiausių pasaulio dizainerių prancūzas Ronanas Bouroullecas atkreipė italų baldų kompanijos „Cappellini“ vadovo Giulio Cappellinio dėmesį su mobilios virtuvės projektu „Disintegrated kitchen” (Cuisine désintégrée). Ir nors „Disintegrated kitchen” padėjo dizaineriui išgarsėti visame pasaulyje ir pradėti sėkmingą tarptautinę karjerą, šis koncepcinis modelis taip ir nepasiekė serijinės gamybos.

Mobilias, atviras virtuves lengva transportuoti, jas galima pastatyti ir ankštame būste, tačiau ruošti maistą nėra itin patogu. Nors atvirose virtuvėse reikalingi produktai ar įrankiai yra po ranka ir nereikia darinėti spintelių, tačiau paprastai tokios virtuvės gana ankštos, labiau primena prekybinį prekystalį, o sandėliavimo galimybės gana ribotos.

Vis dėlto, kai kurie virtuvės baldų gamintojai ir šiandien siūlo itin minimalistinių ir atvirų virtuvės baldų sistemų. Tarkim, prieš porą metų nemažo dėmesio sulaukė kompanijos „Valcucine“ virtuvė baldai „Meccanicca“.

Bet greičiausiai virtuvės baldų dizaino madas vis dar diktuos bendros interjero dizaino tendencijos. Nusitrynus ryškioms riboms tarp skirtingų namų zonų virtuvės baldai skirti ne tik maisto ruošimui, bet ir yra vienas svarbiausių visų namų interjero elementų. Šių metų Milano baldų parodos „iSaloni“ teminės virtuvės baldų ekspozicijoje „Eurocucina“ žymiausi pasaulio dizaineriai ir gamintojai daugiausia dėmesio skyrė virtuvės baldų išplanavimui, balanso tarp atvirų lentynų ir uždarų spintelių paieškoms, o virtuvės baldų fasadus siekė išnaudoti kaip itin svarbų stilistinį ir emocinį interjero akcentą.

Blizgūs paviršiai vis dar madingi, bet jau ne tokie populiarūs

Kad projektuojant virtuvę labai svarbus tinkamas išplanavimas, kokybiškų medžiagų parinkimas ir virtuvės spintelių fasadai pritaria ir baldinių medžiagų ekspertai. Pasak UAB „Termopalas“ projektų vadovės Kristinos Zudenkovaitės, rinkdamiesi baldines medžiagas, spalvas ir faktūras žmonės nebėra tokie inertiški ir kategoriški. „Tarkim, dar prieš porą metų virtuvėje karaliavę blizgūs paviršiai nepraranda populiarumo, ypač jei reikia vizualiai praplėsti erdvę, tačiau klientai labiau domisi medžiagų naujovėmis, konsultuojasi ne tik su dizaineriais, bet ir medžiagų pardavėjais, kurie seka naujausias tendencijas ir gali pasiūlyti skirtingų medžiagų, įvairiausių spalvų ir faktūrų paviršių“, – sako K. Zudenkovaitė.

Tarp madingiausių pašnekovė pamini matines spalvas, įvairių natūralių medžiagų, tokių kaip tekstilės, metalo ar betono imitacijas. Tarp populiariausių baldinių medžiagų pozicijų neužleidžia MDF, natūralus lukštas, baldinis linoleumas. K. Zudenkovaitė sako, jog rinkdamiesi medžiagas žmonės atkreipia dėmesį ne tik į medžiagų savybes, spalvų ir raštų įvairovę, bet ir sudėtį. „Tarkim, jau gaminamas MDF, kurio sudėtyje visiškai nėra formaldehidų, ir kai kuriems klientams tai itin svarbu“.

Atkreipti dėmesį pašnekovė rekomenduoja į aukšto slėgio laminatą (HPL) ir kompaktinį aukšto slėgio laminatą. „Aukšto slėgio laminatą šiuolaikinės technologijos pakeitė neatpažįstamai, - pasakoja K. Zudenkovaitė. – Ši medžiaga itin patraukli dėl savo patvarumo, paprastos priežiūros, itin gausios spalvų ir raštų įvairovės“. Pašnekovė pastebi, kad lietuviai atranda ir užsienyje itin populiarų kompaktinį aukšto slėgio laminatą, dažniausiai vadinamą tiesiog „kompaktu“. „Ši medžiaga pirmiausia užsirekomendavo dėl atsparumo drėgmei, chemikalams, unikalių higienos ir priežiūros savybių“, – pasakoja K. Zudenkovaitė. Dėl išskirtinių savybių kompaktas vis drąsiau naudojamas ne tik virtuvės spintelių, bet ir stalviršių gamybai. „Taip, klientai nustemba sužinoję, kad kompaktas tinka ir stalviršiui, – šypsosi K. Zudenkovaitė. – Kompaktas nėra toks pretenzingas kaip natūralus ar dirbtinis akmuo, gali būti labai plonas, bet išlieka ir ypač tvirtas“. Kompaktinio aukšto slėgio laminato storis gali svyruoti nuo 3 iki 25 mm, tačiau stalviršiui užtenka ir vos 10 mm storio kompakto. Pasak K. Zudenkovaitės, tokio storio stalviršis visai virtuvei suteikia papildomos elegancijos ir visiškai netikėtą vizualinį efektą.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis